„Bendrabutyje gyvenu jau dvejus metus, tad teko priprasti prie reikalaujamos tvarkos, taisyklių ir tam tikrų sąlygų“, – pasakoja Tomas. „Kadangi esu ne iš Vilniaus ir buvo sunku nuspręsti, kur noriu gyventi, kokias išlaidas galiu paskirti būstui, pasirinkau pasinaudoti universiteto teikiama apgyvendinimo paslauga ir įsikurti jų siūlomose patalpose“, – tęsia studentas. Jam šis variantas pasirodė labiausiai priimtinas, nes apgyvendinimo vieta yra šalia fakulteto bei nuomos kaina yra daug mažesnė nei kitur.
Kaip teigia būsimo 3 kurso studentas, apgyvendinimo sistema nuvylė ir kėlė daug streso. „Pateiktas prašymas gauti tam tikrą jų siūlomą kambarį atrodo net nebuvo peržiūrėtas“, – apie nemalonią situaciją pasakoja Tomas. Administracija vaikinui nepateikė jokio atsakymo apie tai, ar norimas bendrabučio kambarys bus laisvas. „Nuvykus į administraciją pasirašyti apgyvendinimo sutarties ir apžiūrėti siūlomą kambarį išvydau tai, ko tikrai nesitikėjau. Kambaryje sienos apipaišytos, laminatas su skylėmis, lovos sulūžę, stalas subraižytas, o kėdė „skaičiuojanti savo paskutiniąsias“. Po kambario apžiūros studentas vėl kreipėsi į administraciją, papasakojo apie jų siūlomo kambario būklę, tačiau bendrabučio administracija sureagavo ne taip, kaip tikėjosi, sakydama: „jei nenori, neimk.“
Vaikinas nepasidavė ir jam buvo suteikta galimybė apžiūrėti daugiau kambarių bei rasti geresnės būklės patalpą, kurioje Tomas gyvena iki šiol. „Kambarys dvivietis su balkonu, paprastas, nedidelis, su palupinėtais tapetais, „pavargusia“ spinta, tačiau turintis jaukumo“, – pasakoja vaikinas.
Bendrabučio, kuriame jis gyvena, tipas yra blokinis, taigi vaikinas, kartu su kito (triviečio) kambario gyventojais dalijasi bendru tualetu ir kriaukle. Bendroje patalpoje, kaip teigia Tomas, plytelės suskilusios, iškritusios, o grindys – plikas betonas. Vamzdžiai taip pat seni, surūdiję.
„Kadangi apgyvendinimas vyko prieš pat studijų pradžią, kambario remonto pradžia apsiimti nebuvo kada, juk gyventi kažkur reikia. Todėl teko priprasti prie šių sąlygų“, – pasakoja studentas.
„Bendri dušai, kaip su draugais sakome, primena koncentracijos stovyklą: nuo lubų krenta špaklius, visur pelėsis, iš trijų dušų veikia tik vienas“, – apie liūdną realybę atvirauja vaikinas. Bendrabutyje yra ir renovuotų dušinių, kuriose situacija gera, tačiau jos įrengtos kituose aukštuose bei yra vos kelios.
Toliau Tomas pasakoja apie kitas bendrabučio erdves: „Bendra virtuvė nepraktiška. Patalpa lyg ir didelė, tačiau nėra nei kur maisto produktų pasidėti. Pačioje virtuvėje yra dvi kriauklės ir viena kaitlentė, kurios užtenka tik vienam, kartais dviem. Labai pasigendu orkaitės, kuri pagelbėtų kulinarijos fantazijai.“
Po įsikūrimo kambaryje vaikinas gavo laišką, kad po dviejų mėnesių galima sugrįžti į administraciją ir prašyti kito kambario. Tomas būtent taip ir padarė, buvo užrašytas į laukiančiųjų eilę. „Sakė susisieks su manimi, kai atsiras kitas kambarys. Vis dar laukiu, o praėjo dveji metai…“, – nuogąstauja jis.
„Įsikūrus savo jėgomis susitvarkius minimalius defektus, atsivežus savo šaldytuvą bei kitus man reikalingus daiktus pradėjau savarankišką gyvenimą. Laikui einant prie visko pripratau“, – pasakoja studentas. „Vis kažką remontuojant sąlygos gyventi tikrai tapo padorios“, – sako jis. Vaikinui labiausiai gaila naujų, į Vilnių dar tik atvykstančių studijuoti jaunuolių: „jiems linkiu stiprybės.“
Apibendrinat, vaikinas teigia, kad bendrabučiui būtina renovacija: „Bent jau vamzdynui, nes jie tikrai seni ir kelia daug problemų bei nepatogumų“. Nors dušinės jau pradėtos renovuoti, Tomui kyla klausimas: „Kodėl nepabaigus likusių?“ Taip pat studentas mano, kad geriau galėtų būti įrengtos ir virtuvės: pasirūpinta pjaustymo stalais, įrengtos orkaitės. „Trūkumų daug, sąlygos gyventi taip pat ne pačios geriausios, bet stogas virš galvos yra, kas ir svarbiausia, tikriausiai“, – atvirauja vaikinas.
Liūdna situacija ir su renovuotais bendrabučiais, kuriuose sąlygos gyventi žymiai geresnės, ten gyvenantys studentai laimingi, tačiau atsiranda kita problema. „Labai gaila, kad tame bendrabutyje apgyvendinami dažniausiai užsieniečiai, atvykę vienam kursui su Erasmus mainų programa ir patiems tautiečiams ten vietos mažai“, – nuogąstauja jis.
Komentarą pateikė ir universitetas
Apie susidariausią situaciją bei studento nuogąstavimus komentarą pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) kancleris Vaidotas Trinkūnas:
„Visų pirma, svarbu pabrėžti, kad pasakojimas pateiktas tik iš studento perspektyvos, todėl sunku vertinti šią situaciją vienareikšmiškai. Kadangi daug detalių nėra iki galo aiškios ir žinomos, todėl pateikiame atsakymą apie bendrą VILNIUS TECH būklę bendrabučiuose“ , – teigia V. Trinkūnas.
VILNIUS TECH kancleris pasakoja, kad universitetui šiuo metu priklauso penki bendrabučiai, kurie yra prižiūrimi ir tvarkomi kiekvienais metais priklausomai nuo finansinių galimybių: atnaujinami kambariai ir prižiūrimos bendro naudojimo erdvės. „Iš tiesų – ne visų kambarių būklė yra vienoda, kadangi kambariai yra tvarkomi prioritetine tvarka, tačiau studentai turi galimybę pasirinkti kambarį, jeigu priskirtas kambarys studento netenkina ar yra kita laisva vieta bendrabutyje“, – rašoma komentare.
„Studento patirtis bendraujant su bendrabučių administracijos atstovu – išties nėra maloni“ ,– pripažįsta jis. Tačiau, kaip teigia V. Trinkūnas, detaliau komentuoti bendrabučių administracijos atstovo veiksmų ar išsakytų komentarų negali, kadangi nežino visos situacijos.
„Svarbu paminėti, kad studentai gali visuomet kreiptis į universiteto administraciją, jeigu jų nuomone su jais buvo bendraujama nepagarbiai ar nemandagiai. Universitete turime geranoriškus paslaugų valdymo skyriaus darbuotojus, kurie aktyviai sprendžia ir dalyvauja, jeigu iškyla sunkumų tarp studentų ir administracijos sprendžiant tam tikrus klausimus“, – teigia VILNIUS TECH kancleris.
Į studento išsakytą pasipiktinimą apie tai, kad atnaujintuose bendrabučiuose dauguma gyventojų yra užsienio valstybių studentai, atvykę mokytis su mainų programa, V. Trinkūnas atsako pritariančiai. Tačiau nors daugeliu atvejų užsienio šalių studentai yra apgyvendinami atnaujintuose kambariuose, VILNIUS TECH kancleris pažymi, kad juos lygiai taip pat gauna ir lietuviai studentai, atvykstantys studijuoti į Vilnių iš kitų Lietuvos miestų.
„Žinoma, studentai visuomet gali rinktis gyvenamąjį būstą pagal savo poreikius ir kitus jiems svarbius aspektus: kainą, mikrorajoną, atstumą iki universiteto, gražią panoramą ar aplinką, kitus būsto teikiamus patogumus. Todėl vieni pasirenka gyventi privačiuose bendrabučiuose, kiti nuomojasi butą / kambarį, apsistoja pas gimines arba gyvena universiteto bendrabučiuose“, – mintimis dalijasi V. Trinkūnas.
Linkime sėkmės naujame gyvenimo etape
Nors daugeliui studentų savarankiško gyvenimo pradžia nebūna lengva, tačiau tai vertingos pamokos, kurios suteikia daugiau stiprybės, ryžto ir paruošia tolimesniam gyvenimo keliui. Tegu tai būna įkvėpimas susikurti gražią ir sėkmingą ateitį bei gyventi taip, kaip labiausiai norisi kiekvienam. Linkime sėkmės naujame gyvenimo etape!
