Atranda drąsos kalbėti apie kylančius sunkumus
Nors informacija ir žinios apie depresiją pasiekia įvairių kartų žmones, vis dėlto yra pastebima, kad būtent Z karta vadinamas šių dienų jaunimas apie šį psichikos sutrikimą kalba, žino ir domisi kone daugiausiai. Psichologė paaiškino, kodėl galėtų susidaryti toks įspūdis.
„Mano požiūriu, šių dienų jaunimas pripažįsta emocinį pasaulį ir su juo susijusius sunkumus, gan drąsiai apie tai kalba, dalinasi, siekdami, kad ši sritis ir su ja susiję klausimai nebūtų stumiami į šalį“, – teigė A. Blandė.
Tiesa, toks jaunuolių požiūris gali būti labai reikšmingas ir svarbus.
„Pastebiu, kad ne tik apie depresiją, bet ir apie kitus psichikos sutrikimus jauni žmonės randa jėgų ir motyvacijos kalbėti, nes tai leidžia sergančiam drąsiau priimti situaciją, drąsiau kreiptis pagalbos ir nesijausti „nenormaliu“, – dalijosi psichologė.
Galima pasidžiaugti ir tuo, kad būtent jauni žmonės yra tie, kurie turi daugiau drąsos ne tik kalbėti, bet ir kreiptis pagalbos, kai jos prireikia. Tą patvirtino ir psichologė A. Blandė.
„Sakyčiau, kad jauni žmonės drąsiau kreipiasi, drąsiau kalba ir padeda net savo tėvams šioje srityje drąsiau jaustis“, – teigė ji.
Kaip atpažinti depresiją?
Kad ir kiek žinių bei noro domėtis šia problema turi jaunimas, vis dėlto, dažnai nutinka ir taip, kad šią rimtą psichologinę ligą jie supainioja su tam tikrais nuotaikų svyravimais, kurie nebūtinai signalizuoja apie rimtus emocinius sutrikimus.
„Neretai nutinka, kad, būdami neprofesionalūs, jauni žmonės prisirenka daug informacijos, dalindamiesi ja vieni su kitais internetinėje erdvėje ar skaitydami straipsnius, ir sau priskiria daugiau simptomų nei reikėtų bei „užsirašo“ diagnozę. Tai būdinga kalbant ne tik apie psichikos sveikatą“, – teigė A. Blandė.
Tam, kad taip nenutiktų, jaunam žmogui svarbu suprasti, kokie jausmai ir simptomai jam turėtų pradėti kelti nerimą dėl savo būsenos.
„Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus: ar yra maitinimosi ir miego ritmų pakitimų, kurie trukdo pasirūpinti savimi? Dar vienas svarbus kriterijus yra apie motyvaciją veiklai: ar galiu padaryti užduotis, kurias esu įsipareigojęs daryti arba kurias savarankiškai pasirinkdavau? Depresija sergantis žmogus palaipsniui atsiriboja nuo aplinkos, nustoja rūpintis savimi ir emociškai nyksta akyse“, – vardijo psichologė A. Blandė.
Pasakė, kada kreiptis pagalbos ir kaip išsirinkti tinkamą specialistą
Turbūt visiems yra žinoma, kad depresija – tai sudėtinga liga, kurios aštrūs padariniai žmogų gali lydėti visą likusį jo gyvenimą. Kad jų liktų kaip įmanoma mažiau, svarbu šią problemą pastebėti ir pagalbos kreiptis laiku. Psichologė A. Blandė patarė, kada vertėtų to imtis, o kada, visgi, pagalbos galima ieškoti tiesiog savo artimame rate.
„Jei simptomai tik pradeda reikštis, žmogus yra dėmesingas, pats turi jėgų ir palaikantį artimųjų ratą – tada, labai tikėtina, kad pagalba gali būti labai efektyvi ir savo aplinkoje. Tačiau kartais artimos aplinkos resursų nepakanka – vadinasi, reikės specialisto pagalbos“, – teigė ji.
Gero specialisto pasirinkimas – taip pat labai svarbus žingsnis kovojant su depresija, o jį gali nulemti paties žmogaus vidiniai įsitikinimai ir jausmai.
„Gal svarbu pagalvoti, ko žmogus tikisi iš specialisto, pasiteirauti aplinkoje, gal kas nors gali pasidalinti rekomendacijomis. Ir, svarbiausia, nebijoti atsisakyti ir keisti, jei pajutote, kad ryšys su specialistu neužsimezgė ir juo ne(pasi)tikite“, – patarė A. Blandė.
Ji taip pat atskleidė, kaip atrodo šios problemos sprendimas specialisto kabinete. Žvelgiant į psichologės išsakytas mintis pasidaro aišku, kad bijoti – nėra ko.
„Profesionalus specialistas yra neteisiantis, empatiškas ir motyvuotas padėti, tad nerimas gali kilti labiau dėl nežinios, kaip seksis kalbėti atvirai apie savo emocinį pasaulį. Kita vertus, svarbu pasirinkti tokį specialistą, su kuriuo žmogus pajunta ryšį ir yra motyvuotas tęsti pagalbos procesą. Kartais tai pavyksta ne iš karto“, – teigė A. Blandė.
Į vaiko būseną dėmesį atkreipti privalo ir tėvai
Nors drąsos ir ryžto kalbėti tokiomis rimtomis psichologinėmis temomis Z kartos jaunimui tikrai netrūksta, vis dėlto, gali būti, kad jie patys tam tikrų savo emocinės sveikatos problemų gali tiesiog nepastebėti, tad į tam tikrus dalykus svarbu dėmesį atkreipti tėvams.
„Vertėtų atkreipti dėmesį į pokyčius: elgesio, emocinio reagavimo, motyvacijos. Neretai, blogėjant būsenai, žmogus ima atsiriboti nuo kitų, emociškai tolsta tarpusavio santykiuose, tampa uždaras. Tada ieškokite galimybių prakalbinti ir suprasti, kas vyksta. Jei patiems to padaryti nepavyksta – kreipkitės pagalbos“, – patarimais tėvams dalijosi A. Blandė.
Tiesa, kaip pastebėjo psichologė, tam tikro amžiaus jaunuolių problemas dažniausiai ir imasi spręsti būtent tėvai.
„Jei kalbėtume apie jaunesnius vaikus ir paauglius – dažniau pagalbos kreipiasi nerimaujantys tėvai. Vyresni paaugliai ir jaunuoliai apie savo poreikius neretai išsako patys ir specialistą kartais susiranda savarankiškai“, – teigė A. Blandė.
Saugokite savo emocinę sveikatą ir nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos, o, jeigu pastebite, kad jos galėtų reikėti kitam – nelikite abejingi. Kartais tokie maži, bet drąsūs žingsniai gali būti be galo vertingi ir jums, ir jus supantiems žmonėms.
