Mūsų pasirinkimai gali tapti reikšmingu indėliu

Kaip teigė N. Sutkaitytė, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva šių metų birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad net 46 procentai keliones po Lietuvą planuojančių lietuvių dažniausiai prioritetą teikia ramiam poilsiui gamtoje, o gamtos objektų lankymui – 42 procentai gyventojų. Šie skaičiai – reikšmingi. Jų dėka galima pastebėti, jog rinkdamiesi ekoturizmo siūlomas keliavimo alternatyvas lietuviai vis labiau prisideda prie svarbių problemų sprendimo.

„Šiuo metu, visame pasaulyje itin suintensyvėjus aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimams, ekoturizmas tampa vis svarbesnis ir aktualesnis. Mūsų pasirinkimai keliaujant gali tapti reikšmingu indėliu prisidedant prie planetos tausojimo“, – teigė vietinio turizmo ekspertė.

Neringa Sutkaitytė

Anot jos, ekoturizmą Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija apibrėžia kaip, pirmiausia, gamtos pažinimu paremtą atsakingo turizmo formatą. Iš to kylą ir turistautojų motyvai.

„Pagrindinis ekoturistų kelionių motyvas yra stebėti natūralią gamtą, pažinti vietos bendruomenių kultūrą, naudotis vietinių gidų paslaugomis, keliauti mažomis grupėmis, kuo labiau mažinti neigiamą įtaką aplinkai ir prisidėti prie gamtos bei kultūros paveldo išsaugojimo“, – dalijosi N. Sutkaitytė.

Kadangi vienas iš esminių ekoturizmo principų yra kuo labiau mažinti neigiamą aplinką gamtai, vietinio turizmo ekspertė keliaujant pataria pirmenybę teikti ir tvarioms transporto priemonėms.

„Tai yra ne galimybė, o būtinybė. Traukiniais ar autobusais galima pasiekti nemažai Lietuvos vietovių, taip pat sudaromos sąlygos kartu gabentis ir dviračius, šalyje daugėja elektromobilių parkovimo stotelių bei kempingų, keliaujantiems kemperiais“, – teigė ji.

Palapinė

Pasak N. Sutkaitytės, turizmo informacijos centrai taip pat skelbia patraukliausius ir įdomiausius dviračių bei pėsčiųjų maršrutus jų apylinkėse. Tuo pasinaudoti – ne tik privalu, bet ir be galo įdomu.

„Tokios iniciatyvos kaip „Trenkturas“ ar „Walk15“ išpopuliarino aktyvų laisvalaikį gamtoje, leidžiamą žygiuojant pėsčiomis. Be to, beveik visą šalį galima apkeliauti einant Šv. Jokūbo piligrimų keliu „Camino Liutano“ – įvairios kelio atkarpos iš viso sudaro 1000 kilometrų. Taip pat, žygiuoti galima ilgiausiais Lietuvoje – Miško ir Jūrų – takais, esančiais Europos ilgio atstumo pėsčiųjų maršruto E9 ir E11 dalimi“, – pasakojo ji.

Tiesa, kaip teigė vietinio turizmo ekspertė, deja, bet 2022 metais atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, jog didžioji dauguma, tai yra net 83 procentai vietinių turistų, kelionėms po Lietuvą visgi renkasi automobilį. Siekiant prisidėti prie naštos aplinkai mažinimo, tokį keliavimo būdą siūloma pakeisti tvaresnėmis alternatyvomis.

Pažintiniai takai – vienas populiariausių gamtos turistų pasirinkimų

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įrengti pažintiniai takai – puikūs ekoturizmo pavyzdžiai. N. Sutkaitytės teigimu, jie, kaip ir apžvalgos bokštai, vis dar lieka vienais populiariausių pasirinkimų tarp keliautojų, besirenkančių gamtinį turizmą Lietuvoje.

„Prieš pandemiją atliktas vietinio turizmo tyrimas atskleidė, kad didžioji dauguma keliaujančių po Lietuvos gamtą pirmiausia ieško vandens telkinio, o beveik pusė – pažintinių takų ir apžvalgos bokštų, kuriuos galėtų kelionės metu aplankyti“, – teigė ji.

Kadagių slėnis

Pasak vietinio turizmo ekspertės, naujai įrengtas pažintinis takas ar atidarytas apžvalgos bokštas – visada sulaukia daug lankytojų dėmesio. Tiesa, vietos ten tikrai užteks visiems, nes tokių lankomų objektų Lietuvoje – daugybė.

„Šiuo metu pažintinių takų Lietuvoje turime apie 200, bokštų – virš 30. Tai – turistams itin patrauklus būdas lankyti ir pažinti saugomą teritoriją, pasigrožėti išskirtiniu kraštovaizdžiu įvairiais metų laikais, čia vyraujančiais augalais ar gyvūnais“, – dalijosi pašnekovė.

Anot jos, nors, dažniausiai, einant pažintiniu taku žmogų lydi informaciniai stendai, su pagrindiniais faktais apie saugomą teritoriją, tačiau keliaujant vertėtų apsilankyti ir lankytojų centruose. N. Sutkaitytės teigimu, edukacija – taip pat labai svarbi ekoturizmo dalis.

Kelionės su vaikai po Lietuvą/cukrinisavinelis.lt nuotr.

Nacionalinių ir regioninių parkų lankymas

Pasak N. Sutkaitytės, Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir net 30 regioninių parkų, o kiekvienas jų – ypatingas kraštovaizdžiais bei gamtiniais ir kultūriniais savitumais.

„Pavyzdžiui, seniausias – Aukštaitijos nacionalinis parkas – reprezentuoja miškais apaugusius ežerynus, Dzūkijos – upynus, žemynines kopas, senuosius dzūkų kaimus, o Žemaitijos – miškus, Platelių ežero salas, piliakalnius, medines bažnyčias. Be to, šiame nacionaliniame parke galima susipažinti su tradicinėmis Užgavėnių kaukėmis, Kalvarijos atlaidų tradicijomis ar Šaltojo karo ekspozicija požeminiame raketų paleidimo komplekse“, – dalijosi ji.

Lietuvos parkai

Anot pašnekovės, susipažinti su parkų vertybėmis patogiausia jau minėtuose lankytojų centruose.

„Ten gali rekomenduoti lankytinus objektus, ekskursijas, renginius. Juose taip pat galite sužinoti, kad, pavyzdžiui, Metelių regioninis parkas garsėja ten gyvenančiomis „geležinėmis varlėmis“ – baliniais vėžliais, Biržų regioninis parkas – spalvotai nusidažančiais ežerėliais, kurie telkšo menančiomis fosilijomis, o Pajūrio regioniniame parke iki šiol galima išbandyti senovinį gintaro gaudymą graibštais“, – atskleidė N. Sutkaitytė.

Gamtai draugiškos nakvynės vietos

Pasak vietinio turizmo ekspertės N. Sutkaitytės, pagal praeitų metų tyrimą, 72 procentai vietinių turistų po Lietuvą keliavo pasirinkdami 1-2 nakvynes. Visgi, vienas iš tvaraus keliavimo principų yra pabūti vienoje vietoje ilgiau, praleisti daugiau nakvynių, ko pasėkoje galima ir geriau pažinti tiek aplinką, tiek vietos bendruomenę. Tokių galimybių Lietuvoje tikrai yra. N. Sutkaitytė pasidalijo labiausiai rekomenduojamais nakvynių pasirinkimais.

„Nacionalinė Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ yra sukūrusi keturis maršrutus keliaujantiems kemperiu. Apie 30 kempingų Lietuvoje įkurti gražiausiose vietose: pajūrio kopose, ant marių kranto, greta ežerų, kurortuose“, – pasakojo ji.

Kemperis

Norintiems atostogas praleisti kaimo turizmo sodybose – pasirinkimų taip pat netruks.

„Kaimo turizmo sodybos be nakvynės dažnai pasiūlo ir kitų patirčių: padegustuoti gastronominio vietovės paveldo, išbandyti senuosius amatus, daugiau sužinoti apie išlikusias tradicijas“, – teigė N. Sutkaitytė.

Dar vienas populiarus vietinių turistų pasirinkimas – glampingai, kitaip vadinami miško viešbučiais.

„Kasmet netradicinių nakvynių pasiūla mūsų šalyje vis labiau išsiplečia, nes poreikis jai yra tikrai didelis. Netradicinė nakvynė daugeliui tampa viena iš papildomų patirčių. Galima išsirinkti atokią nakvynę gamtos apsuptyje tiek permatomuose kupoluose, tiek trikampiuose mediniuose nameliuose, nameliuose medyje, jurtoje ar gazeboje“, – dalijosi vietinio turizmo ekspertė.

Anot jos, tokio pobūdžio nakvynės vietose siūloma pabėgti nuo intensyvaus gyvenimo ritmo ir įprastą rutiną išmainyti į gamtai bei pačiam žmogui naudingesnes pramogas – pavyzdžiui, vietoj televizoriaus žiūrėjimo stebėti gamtą ar išbandyti miško terapiją.

Net ir ekologišką kelionę galima suplanuoti pagal savo poreikius

Sakoma, kad ekoturizmas yra pigesnė keliavimo alternatyva, todėl neretai žmonės baiminasi, kad už tai gaus ir mažesnę kokybę. Vis dėlto, vietinio turizmo ekspertė N. Sutkaitytė šį mitą gali paneigti. Jos manymu, šiais laikais pagrindinė valiuta yra laikas, todėl, šiuo atžvilgiu, ekoturizmas yra net ir brangesnis keliavimo pasirinkimas.

„Pavyzdžiui, Klimato muziejus, pernai pretendavęs į „Keliauk Lietuvoje“ organizuojamą Turizmo Sėkmingiausiųjų apdovanojimą „Metų inovacija“, savo ekspozicijoje lankytojus edukavo, kad skrydžiai yra sparčiausiai augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, o sustačius visus 252 mln. Europos automobilių į eilę – jie apvyniotų žemę 28 tūkst. kartų. Todėl, norint sustabdyti klimato kaitą, turime persėsti į traukinį, elektra varomą automobilį ar ant dviračio. Kelionė užtruks ilgiau, tačiau išmetamo CO2 kiekis bus ženkliai mažesnis“, – tikino ji.

Be to, kaip teigė N. Sutkaitytė, kiekvienas keliautojas savo kelionę susiplanuoja pagal savo poreikius ir galimybes, tad viskas – mūsų rankose.

„Galbūt keliauti traukiniu, o ne automobiliu bei nakvoti palapinėje, o ne privačioje sodyboje, yra pigiau ir mažiau komfortiška, tačiau kelionės dažniau matuojamos įspūdžiais ir patirtimis, o tvarūs pasirinkimai yra investicija į aplinkos ir planetos išsaugojimą“, – teigė ji.

Pažintinių takų gausa

Šiltais orais ir nuostabia Lietuvos gamta pasimėgauti trokštantiems keliautojams vietinio turizmo ekspertė paruošė populiariausių pažintinių takų sąrašą. Tokių galimybių gausa gali ir nustebinti.

  • Arlaviškių pažintinis takas arba Kadagių slėnis Kauno marių regioniniame parke (Kauno r.) neseniai atnaujintas, atveriantis nuostabų vaizdą į Kauno marias ir jų salas. Šlaite prie tako natūraliai auga kadagynas, valantis orą, todėl vieta dažnai vadinama Lietuvos Šveicarija. Prieš kelerius metus šis takas buvo išrinktas gražiausiu taku Lietuvoje. Ką aktualu pažymėti ekoturizmo kontekste Arlaviškių take nėra šiukšliadėžių, lankytojų prašoma išsinešti tai, ką atsinešė. Palei taką gausu užrašų su šmaikščiais piešiniais „Šiukšlės nesiderina prie karališko gamtos apdaro“ arba „Karšiai ant šiukšlių nekimba“. Taip pat take prašoma nerūkyti ir nesinaudoti bevieliu internetu, o verčiau ieškoti ryšio su gamta;
  • Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas (Vilniaus r.) Neries regioniniame parke veda per unikalią vietą didžiausią ir vieną seniausių natūralių ąžuolynų visoje Lietuvoje. Čia augantiems lapuočiams daugiau nei 200 metų. Informaciniai stendai patraukliai pristato ąžuolyno istoriją, su medžiais susijusias legendas;
  • Varnikų pažintinį taką Varnikų botaniniame zoologiniame draustinyje, kuris yra Trakų istorinio nacionalinio parko dalis (Trakų r.), lankytojai pamėgo vos atradę. Lentinis takas per mišką ir pievą išveda į aukštapelkę tarp dviejų ežeriukų. Palei taką įrengtos atokvėpio vietos su suoliukais, informaciniais stendais. (Pastaba: šiuo metu takas yra uždarytas rekonstrukcijai iki 2024 m. vasaros);
  • Aukštumalos pažintinis takas (Šilutės r.) priskiriamas Nemuno deltos regioniniam parkui. Tai ypatinga vieta pasižvalgyti po seniausiai pasaulyje ištyrinėtą aukštapelkę, stebėti savaną primenantį kraštovaizdį, pasigrožėti saulašarėmis ar kitais retais augalais. Įdomu, kad pažintinis takas vingiuoja buvusia kūlgrinda;
  • Naglių pažintinį taką Naglių gamtiniame rezervate (Neringa) renkasi tie, kurie nori išvysti Mirusias kopas ir užpustytų Kuršių nerijos kaimų vietas. Tai saulės, vėjo ir jūros karalystė, ne be reikalo dažnai vadinama Baltijos Sachara. Nuo kopagūbrio tako pabaigoje atsiveria Baltijos jūros ir Kuršių marių panorama;
  • Mūšos tyrelio pažintinis takas Žagarės regioniniame parke (Joniškio r.) laikomas ilgiausiu pelkėje nutiestu lentų taku Lietuvoje. Jo ilgis beveik siekia 7 km. Takas supažindina su pelkių gyvenimu augmenija, gyvūnija. Šalia tako išlikęs pagoniškas Tyrelio akmuo, buvusi partizanų stovyklavietė, paslaptinga tėvo Stanislovo koplytėlė medyje;
  • Jurkiškio upelio pažintinis takas Asvejos regioniniame parke (Molėtų r.) nepalieka abejingų, mat nedaug kas žino, kad Lietuvoje galima pamatyti kalnų upelį. Negana to, jo vagoje – Puntuko broliu vadinamas didžiulis riedulys. Taką, atveriantį kanjoninio slėnio grožį, sudaro nemažai laiptelių bei lieptelių.
  • Į Akmenos pažintinį taką Pagramančio regioniniame parke (Tauragės r.) lankytojų dėmesį pakartotinai atkreipė naujai atidarytas Pagramančio apžvalgos bokštas dviejų upių Jūros ir Akmenos santakoje. Takas prasideda nuo itin vaizdingo Lakštingalų slėnio, jo pradžioje ir pabaigoje reikia pereiti kabančiais tiltais per upę;
  • Šilėnų pažintinis takas Neries regioniniame parke (Vilniaus r.) atskleidžia senųjų kaimų, Neries slėnio, Naujosios Rėvos piliakalnio, pelkės su lietuviškomis orchidėjomis, miškų gyvenimą. Informaciniuose stenduose labai patraukliai pristatomos vietovės istorijos, įdomūs faktai, pavyzdžiui, būtent apie šiose apylinkėse prieš 200 metų pradėtas rišti verbas
  • Šventosios aukštupio pažintinės trasos Gražutės regioniniame parke (Zarasų r.) traukos objektas pontoninė perkėla, kuria lankytojai turi savarankiškai persikelti. Takas veda palei Antalieptės marias, informaciniuose stenduose pasakojimai apie marių salas, dingusius ežerus ir senųjų kaimų likimą.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją