Skaudžios patirtys kelia daug emocinių sunkumų
Rodos, šių dienų pasaulyje tolerancija yra įvardijama kaip kone svarbiausia vertybė, tačiau visuomenėje matomi pavyzdžiai vis įrodo, kad supratingumo ir atvirumo įvairovei bei skirtingiems žmonių pasirinkimams – daliai gyventojų vis dar trūksta, o tai kelia nemažai iššūkių. Kaip pastebėjo Lietuvos gėjų lygos (LGL) komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė, būtent LGBT bendruomenei priklausantys jaunuoliai susiduria su daugiau įvairių sunkumų nei kiti jų bendraamžiai.
„Negalėjimas atsiskleisti savo artimoje aplinkoje ir mokymosi aplinkoje neleidžia gyventi autentiškai. Daugelis jaunų žmonių, dėl visuomenėje vyraujančios netolerancijos, nesiryžta atskleisti savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, baimindamiesi diskriminacijos“, – pasakojo ji.
E. Kuktoraitė atkreipė dėmesį, kad visa tai jaunam žmogui kelia ir nepaprastai daug emocinių išbandymų.
„Negalėjimas atvirai būti savimi sukelia emocinės sveikatos iššūkių, o kur dar visi kiti bręstančio žmogaus iššūkiai: savo kūno priėmimas, kylantys egzistenciniai klausimai, norėjimas priklausyti bendraamžių grupei. Nenuostabu, kad daugelis jaunų žmonių laukia, kada taps pilnamečiai ir galės savo ateitį kurti labiau LGBT asmenis priimančiose šalyse“, – teigė LGL komunikacijos vadovė.
Diskriminuojami jaučiasi ir darbe, ir mokyklose
Anot E. Kuktoraitės, LGBT bendruomenei priklausantys jaunuoliai – šiandien vis dar susiduria su vienišumo, savęs priėmimo ir tėvų nepriėmimo problemomis, o kur dar patyčios, kurias šiems jauniems žmonėms tenka patirti mokyklose.
„LGBT jaunuoliai mokyklose susiduria su patyčiomis ne tik iš bendraamžių, bet ir mokytojų. Mokyklose nėra aptariami LGBT klausimai, todėl LGBT jaunuoliai jaučiasi nematomi ir savotiškai „ištrinti“ ir piešiamo standarto“, – pasakojo E. Kuktoraitė.
Tiesa, problemos su mokyklos baigimu – tikrai nesibaigia, mat tolerancijos žmogaus pasirinkimams gali trūkti ir kitose aplinkose.
„LGBT asmenys taip pat susiduria su diskriminacija darbe. Kai kurie žmonės yra priversti kelis kartus pakeisti darbovietę, kol randa darbo vietą, kurioje yra priimami tokie, kokie yra – kompetentingi savo srities specialistai“, – teigė E. Kuktoraitė.
Patyčios, kandūs komentarai ar net priešiškas nusiteikimas – LGBT bendruomenės žmones lydi nuolatos, o tai juos priverčia jaustis netgi diskriminuojamais.
„LGBT žmonės jaučiasi diskriminuojami mokykloje, universitete ir darbe kai su jais elgiamasi ir jie yra vertinami mažiau palankiai nei jų bendramoksliai ar bendradarbiai. Jie jaučiasi eliminuojami iš grupės, nesijaučia galintys būti savimi mokyklos ar darbo bendruomenėje. Dažnai apie diskriminacijos atvejus nėra pranešama, nes baiminamasi antrinės viktimizacijos“, – teigė E. Kuktoraitė.
Atėjo metas politikams imtis darbo
Apie žmonių tolerancijos stoką LGBT nariams – tenka girdėti vis dar gana dažnai. Tiesa, kaip pastebėjo E. Kuktoraitė, jos lygis skirtinguose Lietuvos miestuose tikrai ženkliai skiriasi.
„Situacija Vilniuje ir kituose Lietuvos didmiesčiuose dramatiškai skiriasi. Dėl tvyrančio priešiškumo LGBT bendruomenei, Lietuvoje vyksta vidinė LGBT žmonių migracija į Vilnių. Čia LGBT asmenys randa savo bendruomenę, gyvena aktyvų socialinį gyvenimą“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, nors viešojoje erdvėje pastebima vis daugiau pozityvaus LGBT asmenų vaizdavimo, o ir LGBT bendruomenės eitynėse dalyvauja vis daugiau žmonių, vis dėlto, statistika ženklaus palankumo augimo LGBT bendruomenei vis dar nerodo. E. Kuktoraitės teigimu, situacija galėtų pradėti keistis tiek atvirėjant pačiai visuomenei, tiek į reikalingus procesus pagaliau įsitraukus politikams.
„Situacija galėtų pasikeisti, jei politikai turėtų politinės valios priimti LGBT bendruomenei svarbius sprendimus, pavyzdžiui, santuokos lygybę. Viešoje erdvėje kilusios diskusijos dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto – neturėjo rezultato, o priešingai – mobilizavo priešiškai LGBT asmenims nusiteikusias grupes. LGBT bendruomenė jau ne kartą išsakė savo poreikius ir argumentus, dabar atėjo metas politikams imtis darbo“, – tvirtino E. Kuktoraitė.
Ji pastebėjo, kad šiuo metu esamoms problemoms dėmesio yra skiriama tiesiog per mažai.
„Lietuvoje LGBT asmenų patiriamoms problemoms beveik neskiriama dėmesio, nors, stebint viešąją erdvę, gali pasirodyti kitaip – dėl nuolatinio šių temų eskalavimo neigiamame kontekste“, – atkreipė dėmesį LGL komunikacijos vadovė.
Pašnekovė atskleidė, kokia situacija vyrauja iš tikrųjų.
„Realybė yra tokia, kad nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, nebuvo priimtas nė vienas LGBT bendruomenės padėtį reikšmingai pagerinti galintis įstatymas. Nepaisant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų prieš Lietuvą, neapykantos kalba LGBT žmonių atžvilgiu yra labiausiai paplitusi, o translyčiai asmenys išlieka labiausiai pažeidžiama ir neapsaugota LGBT bendruomenės grupe“, – pasakojo E. Kuktoraitė.
Keisti situaciją galime kiekvienas
Nors reikšmingi pokyčiai, susiję su LGBT bendruomenės laisvėmis ir teisėmis vis dar yra politikų rankose, tam tikra prasme, prie geresnio šios bendruomenės narių gyvenimo galime prisidėti kiekvienas. E. Kuktoraitė pasakė, ko turėtume imtis, to siekdami.
„Mokytis priimti ir siekti Konstitucijoje apibrėžtų visų piliečių lygybės principų. Kiekvienas žmogus Lietuvoje turi būti lygus savo orumu: turėti galimybę sudaryti santuoką, įsivaikinti, siekti išsilavinimo, dirbti nepatiriant diskriminacijos, gauti paslaugas. Visuomenės dauguma negali nuspręsti nesuteikti mažumai lygių teisių, nes ši „mažiau jų verta“. Kiekvieno žmogaus teisės yra vienodai svarbios. Kai dauguma supras, kad lygios teisės LGBT žmonėms nesumažina galimybės jiems naudotis savo turimomis teisėmis, matysime didelį socialinį progresą“, – kalbėjo LGL komunikacijos vadovė.
Kol sąmoningumo ir tolerancijos visuomenėje vis dar trūksta, LGBT bendruomenės nariams tenka kovoti su nemenkais emociniais sunkumais, o tam, kad juos jie įveiktų lengviau – reikalinga ir tinkama parama bei pagalba, kuria rūpinasi pati LGL.
„Dėl su patyčiomis susijusių emocinės sveikatos iššūkių, LGL įkūrė emocinės paramos platformą LGBT jaunuoliams, kurioje paramą jaunuoliams, tėvams ir mokytojams teikia apmokyti savanoriai. Live Without Bullying platformoje teikiame pagalbą visais klausimais, dėl kurių reikia emocinės paramos“, – teigė E. Kuktoraitė.
