Jauno žmogaus sprendimams įtaką daro įvairūs veiksniai
Lietuvoje matomos situacijos rodo, kad į narkotikų pinkles įsitraukia vis jaunesnio amžiaus vaikai. Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėjos Ilmaros Noreikienės, konkretaus vaikų amžiaus, į kurį dėmesį dėl šios problemos reikėtų atkreipti labiausiai, nėra, tačiau, jos manymu, vidutinis amžius, kada jauni žmonės, vedini smalsumo, išbando narkotines medžiagas, yra 12-14 metų. Anot pašnekovės, priežastys, dėl kurių vaikai žengia šiuos žingsnius, gali būti įvairios.
„Dėl įvairių išgyvenimų namuose, tokių kaip tėvų skyrybos, netektys, psichologinis smurtas, seksualinė prievarta ar panašiai. Vaikas, kurio poreikiai namuose, mokykloje neatliepiami, pripažinimo ir dėmesio gali imti ieškoti netinkamais būdais. Esu sulaukusi mamos skambučio dėl vaiko, kuriam viso labo devyneri“, – pasakojo I. Noreikienė.
Tiesa, priežasčių, darančių įtaką tokiems vaiko sprendimams, gali būti ir kur kas daugiau, pavyzdžiui, nesaugumo jausmas, dėmesio ar net veiklos trūkumas.
„Žinoma, prisideda ir smalsumas, noras pritapti prie draugų, įtampos, streso sumažinimas ar noras būti kietu“, – teigė Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja.
Mano, kad nieko blogo nenutiks ir jaučiasi nemirtingi
Paauglystė – emociškai sudėtingas laikotarpis ne tik besikeičiančiam jaunam žmogui, bet ir jo pokyčius stebintiems tėvams ar kitiems artimiesiems. Šiame amžiaus tarpsnyje jaunas žmogus susiduria ne tik su kūno, bet ir mąstymo ar pasaulėžiūros pokyčiais, tad taip jau nutinka, kad kartais paaugliui atrodo, jog jo minčių ar išgyvenimų nesupranta net ir patys artimiausi jo gyvenimo žmonės. Natūralu, jog šiame gyvenimo etape padėti ar paaiškinti tam tikrus dalykus jaunam žmogui sunku. Pasak I. Noreikienės, paauglystės metu vaikams atrodo, jog jie viską žino, supranta, o kartais net ir jaučiasi nemirtingi, tad būtent šiame gyvenimo etape sunku jaunam žmogui paaiškinti ir apie tokių dalykų, kaip narkotinių medžiagų vartojimas, žalą jų pačių sveikatai.
„Dažnai jaunimas žino apie neigiamą poveikį ir pasekmes, tačiau mano, kad jiems nieko blogo nenutiks, kad, galbūt, tos pasekmės nutinka tik kitiems ar, kad jie kontroliuoja situaciją“, – teigė I. Noreikienė.
Vis dėlto, pasak pašnekovės, reikia suprasti, jog kad ir koks sunkus periodas bebūtų, išeičių visada yra. Tiesa, tam tikrų dalykų turi nepamiršti ir šalia vaiko tuo metu esantys suaugusieji.
„Svarbiausia suaugusiems neatstumti vaiko, kai jis nori kalbėtis, kai nori dėmesio. Šiais laikais seni auklėjimo metodai yra neveiksmingi ir nebeveikia. Vaikams turi būti ugdomas sąmoningumas, stiprios valios, vertybių žinojimas, savigarbos, saiko ir atsakomybės principai“, – teigė I. Noreikienė.
Jos teigimu, labai svarbūs yra ir aiškūs atsakymai į vaiko klausimus apie žalingų medžiagų vartojimą.
„Svarbu, kad vaikas nebijotų pasidalinti, jei jis jau pabandė psichoaktyvių medžiagų, taip pat būtina išsiaiškinti, ką jautė, kaip jautėsi po to, tam, kad parodyti teisingą kelią“, – aiškino Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja.
Anot I. Noreikienės, labai svarbu, kad jaunas žmogus visada turėtų patikimą asmenį, kuris galėtų jį išklausyti.
„Ne visada tai yra tėvai. Gali būti ir mokytojas, socialinis pedagogas, psichologas, šeimos draugas ar panašiai. Šiai dienai yra sukurtas profesionalus paslaugų tinklas vaikams ir paaugliams, kad vaikas „neiškristų“ iš įprastos dienotvarkės, mokyklos ir kitų veiklų. Paslaugas galima gauti ir anonimines“, – teigė ji.
Įvardijo ženklus, galinčius reikšti, kad vaikas vartoja psichotropines medžiagas
Pasak I. Noreikienės, paauglystė – tai metas, kai vaikai sparčiai keičiasi, tad neretai kiek kitoks ir dar nepažintas vaiko elgesys gali būti tiesiog natūrali būsena. Vis dėlto, jeigu tam tikri elgesio pakitimai pastebimi ilgiau ir tėvams tai kelia nerimą, jie turėtų pasikalbėti su savo vaiku ar kreiptis konsultacijos į specialistą. Anot Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėjos, kilus įtarimui, kad vaikas vartoja narkotines medžiagas, tiesą gali išduoti šie jo veiksmai:
Vaiko elgesys pasikeitė, nors tam nebuvo akivaizdžių priežasčių: tapo uždaras, dažnai pavargęs, nuliūdęs, priešiškas ar dar koks kitoks nei anksčiau;
- Pasikeitė vaiko draugų ratas;
- Nesilaiko higienos įpročių, mažiau prižiūri save;
- Suprastėjo mokymosi pasiekimai, nukrito pažymiai;
- Praleidinėja pamokas ir nelanko mokyklos;
- Sumažėjo susidomėjimas anksčiau patikusia veikla;
- Pasikeitė mitybos ir miego įpročiai;
- Suprastėjo santykiai su draugais ir šeimos nariais.
Anot I. Noreikienės, jeigu vaiko elgesys tėvams kelia nerimą, jie turi ieškoti to priežasties.
„Klauskite vaiko atsargiai, su pagarba jam, švelniai – kas jam nutiko? Kokios jo pasikeitusio elgesio priežastys? Stenkitės suteikti vaikui erdvę, kurioje jis galėtų išsikalbėti be baimės būti pasmerktu, sukritikuotu. Kad vaikas jums atsiskleistų, gali prireikti ir laiko“, – patarė pašnekovė.
Pasak jos, jeigu jau sužinote, kad vaikas turi problemų su psichoaktyvių medžiagų vartojimu – nedelsiant kreipkitės į specialistus – į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
„Klaipėdos filiale konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatras taip pat yra Vaikų dienos stacionaras. Kreiptis pagalbos yra būtina, nes tai yra perspektyvos į vaiko ateitį, į jo tolimesnį kelią. Tai neturi būti gėda“, – tikino I. Noreikienė.
Neretai jauni žmonės ir patys nesupranta, ką jie vartoja, tačiau psichotropinių medžiagų vartojimo žala slypi visur. Ji gali paliesti net tik žmogaus organizmą, bet ir stipriai paveikti jo emocinę sveikatą bei psichinę būklę. Paauglystė – tai laikas, kada eksperimentuoti su įvairiais gyvenimo pojūčiais norisi labiausiai, tačiau svarbu suprasti, kad noras maištauti ar pažinti save per sveikatai kenkiančius eksperimentus – gali negrįžtamai pakenkti žmogaus sveikatai.
