Rusijoje jau seniai visais įmanomais būdais stengiamasi palikti LGBTQ+ bendruomenės žmones be jokių teisių ir išstumti juos iš visuomenės. Taikomi draudimai turi įtakos ne tik šalies influenceriams, bet visai minėtai bendruomenei.
Liepos 24-ąją V. Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo draudžiamas lyties keitimas medicininėmis priemonėmis, o translyčiams asmenims draudžiama prieiga prie medicinos paslaugų; manoma, kad bus įvesta ir daugiau draudimų. Ar tai reiškia, kad Rusijoje nebeliks translyčių asmenų?
Rusijoje uždraustos lyties keitimo operacijos
Tariamai rūpindamasi „šeimų ir tautos gerove“, Rusija nusprendė priimti dar vieną įstatymą, ribojantį LGBTQ+ bendruomenės narių teises. Šį kartą V. Putinas nusitaikė į translyčius asmenis, rašo portalas „My Impact“.
Įstatymas, kuriam didele balsų dauguma pritarė žemieji parlamento rūmai ir kurį pasirašė Rusijos prezidentas, draudžia suteikti translyčiams asmenims sveikatos priežiūros paslaugas. Nuo šiol nebus leidžiama atlikti chirurginių lyties keitimo operacijų ar skirti hormonų terapijos.
Taip pat draudžiama keisti duomenis apie asmens lytį oficialiuosiuose dokumentuose ir viešuosiuose registruose (kas buvo teisėta nuo 1997 m. iki dabar). Translyčiams asmenims draudžiama įsivaikinti vaikus ar tapti jų globėjais. Uždraustos ir santuokos, kuriose vienas iš partnerių yra pakeitęs lytį.
Ar Rusijoje neliks translyčių žmonių?
Ar visi šie draudimai ir ribojimai reiškia kad Rusijoje nebeliks translyčių asmenų? Žinoma, ne. Tiesa, visuomeninės, labdaringos organizacijos įspėja, kad dėl tokios V. Putino politikos gali padaugėti savižudybių tarp jaunų žmonių, kurie prireikus nebegalės gauti medicininės pagalbos.
Kitas aspektas – uždraudus lyties keitimo operacijas Rusijoje atsiranda grėsmė, kad hormoniniai preparatai bus pardavinėjami juodojoje rinkoje, o tai kels pavojų jaunų žmonių sveikatai – nekontroliuojant tokių preparatų sudėties bei poveikio, jų vartojimas staigiai padidės.
Paminėtina, kad tai – dar vienas Rusijoje vykdomos kampanijos, siekiant „saugoti tautos ir tradicines šeimos vertybes“, žingsnis. Pernai lapkritį Rusijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį „LGBT+ ideologijos propagandą“. Anksčiau buvo priimtas įstatymas, draudžiantis bet kokį „netradicinių santykių tarp nepilnamečių“ teigiamą minėjimą, o nuo 2020 m. šis draudimas apėmė ir suaugusiuosius.
Kai kurie rusų politikų veiksmai kelia šypseną (pasak vieno politiko, vaikiškų knygų veikėjos kiaulaitės Pepos pavyzdys įrodo, kokia „žalinga LGBTQ+ propaganda), kita vertus, V. Putino vadovaujamoje šalyje stiprėja nusiteikimas prieš LGBT bendruomenės narius. Deja, tai gali turėti skaudžių padarinių Rusijoje gyvenančių jaunų žmonių sveikatai ir saugumui.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje prieš kelerius metus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą, kuris buvo skirtas įvertinti translyčių asmenų mūsų šalyje galimybes bei požiūrį į juos. Tąkart atlikę tūkstančio Lietuvos gyventojų iš 24 miestų ir 33 kaimų apklausą tyrėjai padarė išvadą, kad vertindami translyčius asmenis įvairiais aspektais apklaustieji dažnai nežino arba negali įvardyti savo požiūrio.
Atlikus interviu su asmens tapatybės dokumentus pasikeitusiais translyčiais asmenimis ir jų teisių apsaugos sritį kuruojančiais ekspertais, paaiškėjo, kad trūksta teisinio reglamentavimo, o egzistuojantys teisės aktai įgyvendinami netinkamai.
Ypač daug problemų translyčiams asmenims kyla tvarkant jų asmens duomenis. Ši problema aktuali tiek gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, tiek keičiant išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, tiek darbo santykiuose.
„Aišku, nors ir pakeitus dokumentus, mano poliklinikoj sveikatos knygelė nėra pakeista. Ta prasme, ant viršaus užklijuotas naujas vardas, pavardė, o visi viduj sutikimai dėl gydymo – senu vardu. Nekeičia“, – sako vienas iš tyrime kalbintų asmenų.
Pasikeitę asmens tapatybės dokumentus translyčiai asmenys susiduria ir su neapibrėžtumu gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvoje nėra prieinamos chirurginės lyties keitimo procedūros, neaišku, kaip būtų atliekama profilaktinė priežiūra tokią procedūrą atlikus užsienyje.
Daug problemų kelią ir medikų, tokių kaip psichiatrai, ginekologai, urologai, endokrinologai, žinių ir kompetencijos stoka. Vienas apklaustasis sakė, kad bandė susirasti endokrinologijos specialistą, kuris konsultuotų dėl pakaitinės hormonų terapijos taikymo. Deja, visi, į kuriuos buvo kreiptasi, atsisakė tą daryti. Pasak kalbinto Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, atsisakymą aptarnauti translyčius pacientus lemia nepakankamas informuotumas, susijęs su teisiškai neapibrėžto hormoninio gydymo translyčiams asmenims taikymu.
Dėl to, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nėra tinkamai apibrėžtas, translyčiai asmenys vengia eiti pas gydytojus, kyla realus pavojus jų sveikatai, jie ieško alternatyvių būdų, kaip gauti reikiamų hormoninių preparatų. Be to, net jei paslaugos ir prieinamos, jų kokybė dažnai priklauso nuo paciento gyvenamosios vietos ir finansinės situacijos.
