Situacija – nevienareikšmiška
Pasak A. Rudomanskio, šiandien žmogaus teisių padėtis Lietuvoje yra nevienareikšmiška, esą tam tikri pokyčiai vyksta, tačiau, galima pastebėti, jog neišspręstų klausimų – vis dar yra.
„Iš vienos pusės, yra daug gerėjimo ženklų ir net šios kadencijos valdžios priimtų sprendimų, kurie pagerino žmogaus teisių padėtį – pavyzdžiui, vardų ir pavardžių rašymas originalia kalba, su lotyniškais rašmenimis. Yra ir kitų įstatymų projektų priimtų: ir persekiojimo kriminalizavimas, ir panašiai, bet tebelieka ir daug neišspręstų klausimų, kurie labai skaudina žmogaus teisių bendruomenę ir apskritai žmones“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, į situaciją nepakankamai rimtai žiūrime ir mes patys.
„Aš manau, kad mes, žmonės, per mažai suprantame, kad tai yra mūsų teisės, kad tai yra susiję su kiekvienu asmeniu, kad kiekvienas iš mūsų kažkuriuo aspektu galime prarasti tas žmogaus teises ir kažkuriuo momentu galbūt galime džiaugtis jomis“, – teigė A. Rudomanskis.
Jo teigimu, labai svarbu suvokti, kad visa tai yra apie mus visus.
„Tada ir toms teisėms atsiras galimybės plėtotis geriau“, – pridūrė Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos narys.
LGBT bendruomenės iššūkiai
Ketvirtadienį, prie Seimo rūmų susirinkę Lietuvos gėjų lygos nariai surengė protestą, reikalaudami atsigręžti į visos LGBT bendruomenės teises bei panaikinti Lietuvos teisinėje bazėje esančias nuostatas, numatančias, kad informacija apie LGBT bendruomenę daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Tiesa, protestas neapsėjo be trikdžių. Jam prasidėjus, prie Seimo rūmų susirinko grupė prieš protestą nusiteikusių asmenų, viešai įžeidinėjusių ir kitaip provokavusių LGBT bendruomenės narius. Kaip teigė A. Rudomanskis, šis įvykis – liūdina, tačiau, kalbant apie LGBT bendruomenę, tam tikrais dalykais jau galima pasidžiaugti.
„Iš esmės žvelgiant, tai diskursas platėja – vis daugiau žmonių kalba apie tai, tai tampa nebe tabu, tai gali būti kasdieninės temos elementas ir niekam tai nekelia kažkokių didesnių iššūkių, bet iššūkis yra visgi su neužtikrintomis teisėmis. Tai reiškia, kad negalima dar registruoti bendro gyvenimo kartu ir dar neįgyvendintas nuo 2009 metų bylos prieš Lietuvą sprendimas, taip pat dar yra keletas aspektų, kurie yra nereglamentuoti“, – pasakojo jis.
Protesto metu buvo pasigesta ir teisėsaugos veiksmų.
„Vakar įvykis, kuris įvyko, man yra siaubingas, gėdingas. Aš nežinau, kodėl dar ministrė neiškviesta ir vyriausio policijos komisariato komisaras neiškviestas pasiaiškinti dėl policijos veiksmų, neveikimo ir kodėl nebuvo užtikrintas įstatymų laikymasis, kodėl nepradėtas ikiteisminis tyrimas tiek dėl tų asmenų, kurie darė kontrprotestą ir nepradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pačių policijos pareigūnų“, – teigė A. Rudomanskis.
Nuo įvykių prie Seimo – iki įvykių pačiame jame
Seime vėl užvirė kalbos apie Stambulo konvenciją ir jos baimę. Pasak A. Rudomanskio, šioje vietoje vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog šios konvencijos, nukreiptos prieš smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje, kažkodėl neišsigando nei Lenkija, nei kitos kaimyninės valstybės, tad, kyla klausimas – ko gi bijo Lietuva?
„Lietuva – išsigando. Iš esmės, aš manau, kad didžiausia problema ir, kas vis dar kelia diskusijas, su Stambulo konvencija yra tai, kad yra per daug dezinformacijos ir taip pat žmonių neraštingumas, skaitant teisės aktus arba domintis kažkokia informacija. Reikia kritiškai į ją žiūrėti. Reikia perskaityti ir pasidomėti. Daugiausia tų, kurie kritikuoja Stambulo konvenciją, yra jos net neperskaitę“, – tvirtino pašnekovas.
Jis taip pat paaiškino, kokią naudą teiktų tokios konvencijos įsigaliojimas Lietuvoje.
„Iš esmės, pagrindinis laimėjimas, kurį atneštų Stambulo konvencija, tai bendrą visuomeninį požiūrį į lyčių lygybę ir smurto užkardymą prieš moteris bei tarptautinio mechanizmo įvedimą, kad sekti tuos pažeidimus ir padėti prevenciškai, kad tokių atvejų net nekiltų, nes statistika Lietuvoje yra liūdna. Iš tikrųjų, yra labai daug moterų, kenčiančių nuo smurto artimoje aplinkoje. Ir ne tik moterų, taip pat ir vaikų, o tam tikrais atvejais ir vyrų“, – teigė A. Rudomanskis.
Gyvenimo įgūdžių programos pamokos
Nuo rugsėjo mėnesio visuomenė kone kasdien diskutuoja apie naująją gyvenimo įgūdžių pamoką. Ypatingai didelį skandalą sukėlė tokie aspektai, kurie liečia lytinį švietimą. Kaip teigė A. Rudomanskis, lytinis švietimas – vis dar išlieka aštria tema ir, anot jo, taip yra dėl tam tikrų visuomenėje susiformavusių normų, tad ir naujoji gyvenimo įgūdžių programa šiandien kelia tiek nepasitenkinimo ir diskusijų.
„Mes labai ilgą laiką gyvenome valstybėje, kurioje seksas būdavo iš viso tabu ir jo mes neturėdavome, bet vaikai kažkaip gimdavo. Dar įdomu buvo tai, kad vaikai netgi gimdavo nepilnamečiams asmenins. Kai prasidėjo lytinis ugdymas, kažkokių sveikatos aspektų ugdymas, tai pradėjo mažėti gimstamumas tarp nepilnamečių, sumažėjo abortų skaičius, bet, kuo giliau analizuojant, kuo daugiau pateikiant informacijos, tuo kažkodėl dabar labiau žmonės piktinasi, kad neva bus kažkas blogai“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, vertėtų pasižiūrėti į gerus ir netolimus pavyzdžius.
„Galime paimti geruosius pavyzdžius, tarkime, iš Skandinavijos ir panašiai, kur atvirai apie tai kalbama, gimstamumas yra mažesnis tarp nepilnamečių, abortų skaičius yra mažesnis tarp nepilnamečių. Taigi, didžioji problema čia, vis dėlto, yra tai, kad yra tam tikri politikai, tam tikros interesų grupės, kurios yra labai suinteresuotos šitą temą eskaluoti, pateikti melagingą informaciją. Ta informacija – ji sąmoningai yra pateikiama ir interpretuojama“, – įžvalgomis dalijosi A. Rudomanskis.
Anot jo, mokyklose lytinio švietimo tikrai reikia.
„Tikrai nemaža dalis tėvų nėra pasirengę papasakoti apie tam tikrus dalykus. Pavyzdžiui, jeigu dabar žiūrovai žiūri ir kažkurie iš jų yra tėvai: ar galite savo vaikui šią akimirką, jeigu jis paklaustų, kas yra, pavyzdžiui, sekstingas, paaiškinti, kas yra poliucijos paaiškinti ir panašiai? Yra daug dalykų, kuriuos reikia sužinoti ir kažkas turi tą informaciją perduoti. Žinojimas ir informacija tikrai neskatina imtis kažkokių veiksmų, o jis tiesiog kaip tik drausmina ir didina žmonių atsakingumą“, – teigė Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos narys.
Pasistūmėti į priekį Lietuvai neleidžia ir daugiau dalykų
Paklaustas, kas dar, kalbant apie žmogaus teises, Lietuvai vis dar neleidžia žengti tam tikrų žingsnių į priekį, A. Rudomanskis ėmė dalintis konkrečiais pavyzdžiais.
„Aš manau, kad labai būtų pravartu, kad politikai ne tik kalbėtų, bet ir darytų darbus. Ypatingai progresyvūs politikai, nes, kai eina kalba apie, pavyzdžiui, mokesčių reformas – progresyvūs politikai labai greitai randa būdų, kaip užkardyti vienokius ar kitokius veiksmus, pokyčius arba kaip tik atsiranda tam tikri pokyčiai, kurie kažkam naudingi yra, bet, kai eina kalba apie žmogaus teises, tada visą laiką pritrūksta kažkokio vieno arba poros balsų, dar neišdiskutuota pakankamai būna, nors diskutuoja po 20 ir daugiau metų“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, svarbi yra ir visuomenės edukacija.
„Reikia edukuoti visą visuomenę, ne tik nusitaikyti į jaunus žmones ir žiūrėti, kad tik jauni žmonės būtų edukuoti. Kai kuriose situacijose jaučiasi, kad kartais tie jauni žmonės turi daugiau informacijos ir supratimo negu kai kurie vyresni, kurie jau nebenori mokytis, nebenori gilintis, analizuoti ir ugdyti savo kritinio mąstymo“, – teigė Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos narys.
Jo teigimu, kiekvienam iš mūsų reikia nepamiršti keleto dalykų.
„Reikia nepamiršti, kad ugdymasis yra viso gyvenimo procesas ir tada, kai jau kritiškai mąstysi, kritiškai judėsi, tai rasi ir bendrumą su bendruomene, su visuomene, su kitais, suprasi, kad reikia ginti ir kitų žmonių teises, nes tokiu būdu bus apgintos ir tavo teisės“, – teigė A. Rudomanskis.
