Stinga kryptingo įsitraukimo į politinius procesus
Apie didelį jaunimo nusiteikimą prieš politiką – diskutuojama jau ne vienerius metus, tačiau įvairios apklausos ir tyrimai rodo, kad didžioji dauguma jaunų žmonių apskritai ja nesidomi. Tam pritarė ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi, teigiantis, kad Lietuvos jaunuolių įsitraukimas į politinius procesus yra tikrai nepakankamas.
„Visada galima geriau, net ir visuomenėse, kuriose jaunimo įsitraukimas yra tikrai didelis. Jauni žmonės gali aktyviai įsitraukti į jiems aktualiausių ir skaudžiausių klausimų aptarinėjimą, sprendimą ir dalyvavimą viešoje erdvėje, dalinantis informacija ar dalyvaujant akcijose. Bendrąja prasme, tos galimybės visada yra, bet nuoseklaus ir kryptingo įsitraukimo į pilietinę, visuomeninę veiklą ir demokratinius procesus – tikrai stinga“, – teigė jis.
Anot LiJOT prezidento, veiksnių, kurie lemia dabartinį menką jaunų žmonių susidomėjimą ir įsitraukimą į pilietinę, visuomeninę veiklą ir demokratinius procesus, yra daugybė.
„Galime retrospektyviai vertinti okupacinį laikotarpį, kaip jis iš esmės pakirto visus galimus pilietiškumo ir aktyvaus įsitraukimo daigus plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose. Galima įvertinti dabartines globalias tendencijas ir pokyčius, krizes, kurios ypatingai smarkiai paveikia jaunus žmones – emocinės ir psichikos sveikatos problemų epidemija, neįvertinti ir neišspręsti COVID-19 pandemijos padariniai, smarkiai paveikę kiekvieną žmogų, o tarp jų ir jaunimą, klimato krizė ir dorojimasis su jos padariniais, nerimas, abejonės dėl savo ateities“, – teigė U. Masi.
Jis įvardijo ir dar vieną aspektą, kuris, vaikino akimis, yra vienas labiausiai lemiančių esamą situaciją.
„Visgi, vienas svarbiausių aspektų, mano manymu, pilietiškumo pamokų kokybė ir būdas, kaip mes kalbame apie politiką ir dalyvavimą visuomeninėje ar bendruomeninėje veikloje. Visuomeninė veikla, neformalaus švietimo formos ir priemonės – šiuo metu, iš esmės, atsietos nuo formalaus švietimo, bendrojo ugdymo programų“, – teigė Umberto.
Nėra temos, kuri nebūtų aktuali jauniems žmonėms
Nors jauno žmogaus nesidomėjimą ir abejingumą politikai akivaizdžiai lemia didelė platybė skirtingų priežasčių, vis dėlto, labai svarbu suprasti, kad toks jų požiūris nesprendžia sisteminių problemų, kurias patys jauni žmonės nuolat linksniuoja įvairių diskusijų metu.
„Nėra temos, kuri nebūtų aktuali jauniems žmonėms – kiekvienas klausimas, kuris yra svarstomas, turi tiesioginę įtaką jaunų žmonių kasdienybei, kaip ir kiekvieno kito žmogaus atžvilgiu“, – teigė LiJOT prezidentas U. Masi.
Tačiau, pasak pašnekovo, jaunam žmogui yra labai svarbu, kad jo balsas būtų vertinamas lygiavertiškai, kaip ir kiekvieno kito Lietuvos Respublikos piliečio ar pilietės, o to mūsų šalyje, jo manymu, tikrai trūksta.
„Dažnai galime pastebėti, kad jauni žmonės yra nuvertinami vien dėl to, kad jie yra jauni, bet, vis dėlto, jų patirtis ir poreikiai ar lūkesčiai yra tokie pat svarbūs, kaip bet kurios visuomenės grupės. Jauniems žmonėms aktualiausi klausimai yra susiję su jų teisėmis, jų galimybėmis tobulėti ir kurti savo ateitį Lietuvoje. Deja, daugelis aspektų, susijusių su jaunų žmonių įgalinimu, jų įtraukimu ir pripažinimu, dažniausiai nėra traktuojami kaip tokie svarbūs ar priimtini“, – teigė jis.
Anot U. Masi, tokių jaunimui aktualių temų, kuriose jų balsas ne visada yra išgirstamas, spektras – taip pat labai platus.
„Ar tai būtų klausimai dėl klimato kaitos padarinių pažabojimo ir ekologijos, aplinkosaugos, ar LGTBQ+ bendruomenės lygiateisiškumas, ar švietimo ir jų ugdymosi kokybė, turinys, kuris yra skirtas jų tobulėjimui ir lavinimuisi, ar jų galimybės sėkmingai integruotis į darbo tinką ir turėti pakankamas galimybes gyventi bei kurti“, – teigė LiJOT prezidentas.
Trūksta ir galimybių
Nors situacija, žvelgiant į jaunimo įsitraukimą į demokratinius ir visuomeninius procesus, atrodo nuviliančiai, vis dėlto – nuleisti rankų tikrai nevertėtų. Galimybių, kaip spręsti šią problemą – tikrai yra, o tam tikrus pasiūlymus pateikė ir pats jaunimą atstovaujantis U. Masi.
„Pirmiausia, reikėtų pradėti kalbėti apie pilietiškumo ugdymą. Šiuo metu programos įgyvendinimas ir turinys, kuris pasiekia jaunus žmones, vargiai prisideda prie to, kad jie taptų labiau pilietiški. Tą įrodo ir tyrimai, ir balsavimo aktyvumas“, – teigė jis.
Anot LiJOT prezidento, nemažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pilietiškumas ar aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime, negali būti grįstas tik teorinėmis žiniomis.
„Kaip ir bet kokį kitą įgūdį, tai reikia lavinti ir kuo anksčiau – tuo geriau. Demokratijos praktikavimas turi tapti įgūdžiu, kurio lavinimui mes skiriame gerokai daugiau dėmesio savo kasdienybėje. Jaunimo įsitraukimas į pilietines, bendruomenines veiklas nėra toks, koks galėtų būti, nes tam nėra sudarytos palankios aplinkybės – vargu, ar didžioji dauguma jaunų žmonių žino, kad yra begalė skirtingų jaunimo organizacijų, kuriose jie galėtų atrasti save“, – teigė U. Masi.
Pasak jo, praktinis veikimas ir informacija, kuri pateikiama jaunam žmogui aktualiais pavyzdžiais, yra tai, kas reikalinga šių dienų visuomenei.
„Šiuo metu neturime aktyvaus dalyvavimo ir įsitraukimo tradicijos. Vadinasi, turime permąstyti ir įvertinti, ar metodai, kurie mokykloje buvo ir yra taikomi iki šiol, yra pakankami. Politikos traktavimas kaip tolimo ir neaiškaus, nesvarbaus ir neaktualaus reiškinio, proceso, yra to padarinys“, – įžvalgomis dalijosi vaikinas.
Jo teigimu, gerų pavyzdžių, kurių pėdomis sekti palanku būtų ir Lietuvai, tikrai yra.
„Yra gerųjų praktikų užsienyje, kai politikai prieš rinkimus atvyksta į mokyklas ir jauni žmonės, kurie dar neturi balso teisės, po to balsuoja. Supažindinimas ir aktyvus aplinkybių, kuriose jauni žmonės turi tiesioginį kontaktą su politikais, su visuomenininkais, su politinio proceso dalyviais, kūrimas, yra tai, kas yra reikalinga“, – teigė Umberto.
Pasak LiJOT prezidento, atitinkamai, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad procesuose, kurie tiesiogiai liečia jaunus žmones, būtų užtikrintas realus įsiklausymas į jų nuomonę.
„Nuo pačių paprasčiausių dalykų, kaip, pavyzdžiui, infrastruktūra, skirta jauniems žmonėms – ar tai būtų riedlenčių ir riedučių parkas, ar žaidimo aikštelė, ar sporto aikštynai – svarbu, kad tie pokyčiai, kurie yra pozityvūs, atlieptų ir jaunų žmonių poreikius“, – teigė U. Masi.
Abejingumas turi didžiulę kainą
Be daugybės neigiamų pasekmių, kurias nulemia jauno žmogaus abejingumas politikai, anot U. Masi, vertėtų suprasti, kad, jeigu nesidomėsi politika – ateis metas, kai, nori to ar nenori, politika pradės domėtis tavimi.
„Kadangi politika daro tiesioginę įtaką mūsų kasdienybei, domėjimasis ja yra būtinybė. Be abejonės, turime galimybę ir politiniais procesais nesidomėti ar jų aktyviai nesekti, bet tai turi didžiulę kainą. Nesidomėdami politika rizikuojame, kad atiduosime savo teisę ir galimybę prisidėti prie savo valstybės kūrimo asmenims ar grupėms, kurioms nebus aktualūs mūsų poreikiai ir lūkesčiai“, – aiškino jis.
Anot pašnekovo, domėjimasis politika įgalina žmogų aktyviai stebėti ir, esant poreikiui, įsitraukti į viešojoje erdvėje vyraujančias diskusijas, o kartais net ir dalyvauti sprendimų priėmimo formavime, kas yra viso ko, o, svarbiausia, pilietiškumo pagrindas.
„Kiekvieną dieną, stebint savo aplinką, galima pastebėti daugelį atvejų, kai galime pasirinkti, ar būsime aktyvūs ir pilietiški, bendruomeniški, ar pasyvūs ir atitolę nuo vienas kito. Abejingumas kito atžvilgiu yra pilietiškumo priešingybė. Kiekvienas mūsų veiksmas, skirtas padėti ar prisidėti prie kito žmogaus dienos praskaidrinimo, gali prisidėti prie aktyvesnės ir labiau įsitraukusios bendruomenės kūrimo“, – teigė LiJOT prezidentas U. Masi.
