Pasak psichologės Gintarės Buinickaitės, priežasčių, kodėl kai kurie žmonės dirbti pradeda gana anksti, tai yra paauglystėje arba studentavimo metais, yra daugybė. Vienus motyvuoja noras, turėti savų pinigų, kiti – paskatinti tėvų, tačiau viena svariausių priežasčių – savirealizacijos paieškos.
„Net ir kai kurie šiandien žinomi verslininkai verslo ėmėsi dar paauglystėje, norėdami realizuoti save, įgyvendinti savo idėjas, pagaliau, tiesiog užsidirbti“, – teigė ji.
Tačiau, pasak pašnekovės, visa tai – gali turėti savo kainą. Ypač, jeigu darbą ir, pavyzdžiui, studijas jaunam žmogui suderinti yra sunku.
„Jeigu studentas laiko darbui skiria daugiau nei gali ar jo turi, tai gali daryti įtaką jo pasiekimams moksle, todėl labai svarbu subalansuoti darbą su studijomis. Rekomenduojama dirbti ne pilnu etatu, geriau pusę ar netgi mažiau. Jei įmanoma, studijų tvarkaraštį padėlioti taip, kad per semestrą turėtų mažiau paskaitų. Jei to padaryti neįmanoma, gal dirbti savaitgaliais ar kelis vakarus savaitėje“, – patarė psichologė.
Anot jos, darbas mokantis gali atimti jauno žmogaus taip reikalingą laiką sau.
„Labai svarbu yra balansas, o kartais tiesiog racionalus pasirinkimas dirbti tiek, kiek reikia, bet, kad turėčiau laiko ir sau, arba nedirbti apskritai“, – teigė G. Buinickaitė.
Pasak psichologės, kai studentai pasirenka dirbti ir mokytis – trūksta laiko ir poilsiui.
„Kai studentai pasirenka dirbti ir mokytis, ir to nepavyksta tinkamai suderinti arba dirbamos ilgos darbo valandos, kai trūksta miego, laiko pailsėti ir atsigauti, tai gali privesti prie nuovargio, išsekimo ir kitų sveikatos problemų. Todėl, kaip jau minėjau, labai svarbus balansas tarp darbo ir mokslo“, – pasakojo pašnekovė.
Psichologiniai iššūkiai
Derinti darbą ir studijas – nėra lengva, tačiau, vis dėlto, didelė dalis jaunų žmonių tam pasiryžta, net jei dėl to kenčia jų pačių poilsio ar mokymosi kokybė. Pasak psichologės G. Buinickaitės, būtent miego trūkumu tokie jaunuoliai dažniausiai ir skundžiasi. Tiesa, to ignoruoti – nevertėtų.
„Kaip žinia, kai neišsimiegame, tai daro įtaką ne tik mūsų mokymosi rezultatams. Mes negalime susikaupti, susifokusuoti, tai atsiliepia ir mūsų apetitui, energijai, nustojame domėtis iki šiol mėgtomis veiklomis. Miego bei laiko sau trūkumas ar nuovargis – daro įtaką ir mūsų santykiams. Dirbantys studentai gali jausti liūdesį, beviltiškumą, kaltę“, – teigė G. Buinickaitė.
Tiesa, pasak psichologės, reikėtų nepamiršti, kad tinkamai suderintos darbų ir studijų veiklos – gali būti labai naudingos asmenybės formavimuisi ar reikalingų patirčių įgijimui, o į kylančius iššūkius ji patartų pasistengti nežiūrėti kaip į nelengvą gyvenimo laikotarpį.
„Tai yra patirtis, kuri padės ateityje. Yra tyrimų, kurie parodė, kad žmonės gyvenimo periodą, kai studijavo, laiko laimingiausiu gyvenime. Šis periodas nėra toks sudėtingas, nes laukiau daug daugiau iššūkių gyvenime – nuo karjeros darymo iki vaikų auginimo, taigi – reikia dirbti su savo požiūriu ir ieškoti geriausio balanso“, – aiškino pašnekovė.
Jos teigimu, stiprinti savo emocinę būklę galima įvairiais būdais. „Galima stiprinti save medituojant, užsiimant mindfulness (liet. įsisąmonimas) ir padėti sau, randant žmones, kurie gali išklausyti, padėti, patarti bei pačiam būti tuo gėrio, paramos šaltiniu kitam, kuriam šiandien sunku. Kai darome gerą kitiems – patys jaučiamės gerai ir pasitikėjimas savimi kyla“, – teigė G. Buinickaitė.
Pasak jos, labai svarbu suprasti ir tai, kad ne viskas gyvenime yra gera ir patogu.
„Ne visada jausimės laimingi ir patenkinti. Mokslininkai atrado, kad ši karta labai bijo liūdesio emocijos, nes, jei ji ateina, vadinasi – man kažkas negerai. Jie nebuvo mokyti išbūti su nepatogiais jausmais. Jei tėveliai ar ugdytojai pamatydavo, kad vaikui liūdna ar jis kažkaip nepatogiai jaučiasi, puldavo jį linksminti, kad tik jis taip nesijaustų. Jie tai darė iš noro padėti“, – aiškino psichologė.
Ji patarė, kaip išgyventi nepatogias emocijas.
„Kartais mums būna sunku, nepatogu, liūdna. Išbūname, suprantame didesnę to, ką darome, prasmę ir judame į priekį. Kodėl aš dirbu studijuodamas? Nes noriu patirties, ryšių, pinigų, todėl, kai ateina tos liūdesio akimirkos, randu kaip sau padėti. Išjaučiu, pailsiu, užsiimu tuo, ką mėgstu, pabendrauju su artimais žmonėmis ir judu į priekį“, – teigė G. Buinickaitė.
