Moka linksmintis be alkoholio, tačiau neatsisako
Nors apie alkoholio ir kitų svaigalų žalą organizmui šiandien kalbama išties dažnai, vis dėlto, be jų šventiniu laikotarpiu dažnas tiesiog neapsieina. Taurė vyno per Kalėdas, trankus vakarėlis Naujųjų naktį, ir štai – savijauta įžengus į naujus metus jau ne tokia, kokios norėtųsi. Tą patvirtina ir pačių jaunuolių pasakojimai.
„Apskritai, alkoholį vartoju labai retai, tačiau tokios šventės kaip Naujieji metai – be jo nepraeina. Atrodo, vartoji labai saikingai, stengiesi nepadauginti, nes žinai, kad tuoj pat reikės žvaliai grįžti į darbus, tačiau organizmas – jis vis tiek reaguoja savaip, jam neįsakysi“, – teigė Vilija (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
Mergina pasidalijo, su kokiomis konkrečiomis problemomis dėl alkoholio vartojimo jai tenka susidurti.
„Po įvairių vakarėlių ar tiesiog pasisėdėjimų su draugais, kurių metu vartojamas alkoholis, kitą dieną visada jaučiuosi vangi, išsiblaškiusi, be abejo, trūksta ir energijos ar tiesiog atsakomybės bei noro kažką daryti, dėl ko atsiranda vidinis nerimas. Be to, neretai ir sąžinė „graužia“, kad tokiais bereikalingais dalykais kenki sau, savo sveikatai“, – atviravo Vilija.
Jai antrino ir pašnekovė Miglė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
„Manau, kad galiu linksmintis ir be alkoholio, tačiau šie Naujieji metai buvo sutikti su šampano taure rankoje. Neslėpsiu, kad, turbūt kaip ir daugelis, kitą dieną neretai pasigailiu savo tokiu pasirinkimu. Ne dėl to, kad vartodama alkoholį nejaučiu ribų, bet tiesiog prireikia kelių dienų, kol vėl pasijuntu pilna energijos, kol sugrįžta guvumas ir aštrus protas, kuris man yra reikalingas atliekant mano kasdienius darbus“, – kalbėjo mergina.
Anot Miglės, panašiomis mintimis dalijasi ir kiti bendraamžiai.
„Su draugais dažnai aptariame, kad mes – jaunimas – tikrai galėtume pasimokyti iš įvairių skaudžių patirčių ir pasakojimų, kuriuos yra tekę girdėti, pavyzdžiui, iš vyresnių artimųjų ir pažįstamų. Tikrai žinome, kad kartais tas „nekaltas“ pasimėgavimas alkoholiu gali turėti ne tik trumpalaikių pasekmių, tokių kaip, pavyzdžiui, mano pačios juntamas nuovargis, bet ir gali kelti išties rimtą riziką mūsų sveikatai“, – teigė ji.
Sausas sausis – ką apie šią iniciatyvą žino jaunimas?
Jeigu žengti ryžtingus žingsnius ir atsisakyti įpročių, kurie gero tiek sveikatai, tiek emocinei būklei tikrai neprideda, yra sunku – nereiškia, kad vertėtų čia pat nuleisti rankas ir pasiduoti. Sausis – puikus mėnuo pokyčiams, o prie to prisideda ir tokios visame pasaulyje žinomos akcijos, kaip „Sausas sausis“ (angl. Dry January), kviečiančios bent mėnesiui visiškai atsisakyti alkoholio. Kasmet prie šio iššūkio prisideda milijonai žmonių, o ką apie tai žino ir mano Lietuvos jaunimas – pasidalijo pašnekovės.
„Esu ne kartą girdėjusi apie šią akciją, tačiau sąmoningai joje pačiai išbandyti save – dar neteko. Manau, kad man tai nebūtų sudėtinga, nes, kaip minėjau, alkoholis ir taip yra retas svečias mano gyvenime. Galbūt vertėtų mesti iššūkį draugams ir apsvarstyti galimybę kartu imtis pokyčių, nes, manau, per vieną mėnesį galima pajusti tiek alkoholio nevartojimo naudos, kad vėliau grįžti prie tokių žalingų įpročių nesinorėtų“, – svarstė Vilija.
O štai pašnekovė Miglė neslėpė, kad ši akcija jai yra naujiena.
„Girdžiu apie tai pirmą kartą, tačiau, mano manymu, tai yra labai geras būdas ir labai tinkamas laikas atsisakyti žalingų įpročių. Man ir pačiai būtų įdomu išbandyti save, o, juo labiau, juk yra tiek alternatyvų, kuriomis galima pakeisti alkoholinius į mažiau žalos darančius gėrimus, jei būtinai norisi, pavyzdžiui, kompanijoje kažką gurkšnoti“, – teigė ji.
Tiesa, mergina prisiminė, kad panašių patirčių jos gyvenime yra būta.
„Tai vyko ne kažkaip specialiai, nesąmoningai, tačiau buvo ne vienas ir net ne du mėnesiai iš eilės, kuriuos galėčiau pavadinti „sausais“. Kai dabar susimąstau, iš tikrųjų, suprantu, kad mano savijauta tuo metu būdavo ženkliai geresnė. Galbūt reikėtų dar kartą išbandyti savo jėgas ir pasistengti, kad tie žalingi įpročiai dingtų ne vienam mėnesiui, o kur kas ilgesniam laikotarpiui“, – svarstė ji.
Jau ne vienerius metus sausojo sausio iniciatyva įtraukia visus, norinčius pakeisti savo alkoholio vartojimo įpročius, pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą bei, kas ne mažiau svarbu, sutaupyti pinigų. Be to, sausasis sausis nėra vien abstinencija. Tai yra ir puiki proga atrasti naujas laisvalaikio veiklas, megzti sveikesnius socialinius ryšius ir pasirūpinti savo sveikata.
Alkoholio žala jaunam žmogui – neatitaisoma
Jei atrasti vidinės valios ir noro reikšmingiems pokyčiams vis dar yra sunku – vertėtų dar kartą prisiminti ir suvokti, kokią nepakeičiamą žalą mūsų organizmui ir sveikatai daro alkoholio vartojimas.
Apie tai itin svarbu susimąstyti būtent jauniems žmonėms, nes, kaip teigė Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus Kauno filialo vedėja Žydrė Nutautienė, nors pastarųjų metų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliekami Lietuvos populiacijos tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas tarp jaunų žmonių šiek tiek mažėja, vis dėlto, ši tema vis dar išlieka aktuali ir kelianti nerimą.
„Alkoholis gali padaryti neatitaisomą žalą jaunam žmogui. Psichoaktyviosios medžiagos, taip pat ir alkoholis, yra ypač pavojingas jauniems žmonėms, nes neigiamai veikia jų raidą, psichologinę, socialinę, fizinę jų gerovę“, – teigė ji.
Tiesa, kaip pastebėjo pašnekovė, tam tikras jaunų žmonių grupes ši problema veikia dar stipriau.
„Labiausiai pažeidžiami yra socialinės rizikos grupės jaunuoliai, kurių šeimose ar jų aplinkoje yra vartojamos psichoaktyviosios medžiagos. Jaunuoliai, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio, dažniau patiria nerimo ir depresijos sutrikimus, nebaigia mokyklos, sunkiau randa mėgstamą veiklą“, – dalijosi Ž. Nutautienė.
Jos teigimu, kuo anksčiau pradedama vartoti alkoholį – tuo rizika išsivystyti priklausomybei yra didesnė.
„Pirmiausia, tai tampa įpročiu. Po kurio laiko organizmas prisitaiko prie gaunamo alkoholio kiekio, ima jį greičiau toleruoti. Kai alkoholis imamas vartoti vis dažniau, asmens gebėjimas kontroliuoti vartojimą bei savikontrolės pastangos labai susilpnėja. Dažnai iš pacientų girdime, kad alkoholis nuramina, pakelia nuotaiką, padeda užmiršti susidariusias problemas ar turi kitų „teigiamų savybių“. Tai yra žmogaus patirtys, kai alkoholis praeityje padėjo susidoroti su sunkesne emocija, todėl, atsidūręs panašioje situacijoje, jis vėl kartoja savo elgesio modelį“, – kalbėjo ekspertė.
Ž. Nutautienė taip pat įvardijo, kokius sveikatos būklės pakitimus šis žalingas įprotis gali sukelti.
„Nuolat vartojant alkoholį, atsiranda pokyčiai smegenų srityse, kurios atsakingos už suvokimą, sprendimų priėmimą, mokymąsi, atmintį ir elgesio kontrolę. Smegenys yra informacijos apdorojimo centras, susidedantis iš neuronų ir nervinių ląstelių. Neuronų tinklai siunčia impulsus pirmyn ir atgal bei aktyvuoja skirtingas smegenų sritis, nugaros smegenis ir periferinę nervų sistemą. Šie nervų junginiai koordinuoja ir reguliuoja visa tai, ką mes jaučiame, galvojame ar darome“, – aiškino Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus Kauno filialo vedėja.
Be to, pasak pašnekovės, visos psichoaktyvios medžiagos veikia smegenų malonumų sistemos grandinę, užpildydamos ją dopaminu.
„Dopaminas yra neuromediatorius, esantis tose smegenų srityse, kurios reguliuoja judesius, emocijas, pažinimą, motyvaciją ir malonumo jausmus. Padidintas šios sistemos dirginimas sukelia euforijos būseną, kurios siekia psichoaktyvias medžiagas, taip pat ir alkoholį, vartojantys žmonės. Kai tik malonumų grandinė yra aktyvuojama, smegenys sureaguoja, kad atsitiko kažkas svarbaus, ką reikia prisiminti, ir skatina daryti tai vėl, ir vėl“, – teigė Ž. Nutautienė.
Vartojimo pasekmės gali būti skaudžios
Be visų anksčiau įvardintų alkoholio organizmui keliamų grėsmių, Ž. Nutautienė pasidalijo ir keletu kitų pastebėjimų.
„Alkoholis pažeidžia žmogaus mąstyseną. Dažnai geriančiam žmogui sutrinka atmintis, pakinta kalbėsena, loginis mąstymas. Kinta žmogaus emocinė būsena, jis gali greitai supykti, tapti agresyviu. Vartojančio žmogaus psichika tampa nestabili ir nenuspėjama“, – teigė ekspertė.
Taigi, rodos akivaizdu, kad alkoholio neigiamas poveikis žmogaus sveikatai – itin didelis, tačiau tą dar kartą patvirtina tai, kad šis žalingas įprotis kenkia beveik visiems jo organams.
„Tai yra vienas iš kancerogeniškiausių ir rūgštingiausių produktų, kuris paveikia žmogaus organus: kepenis, kasą, inkstus, širdies raumenį ir kitus, o greičiausiai ir stipriausiai pažeidžia smegenis. Trumpalaikio poveikio smegenims atveju, žmogui sutrinka atmintis, koordinacija, regėjimas, o ilgainiui – vartojant alkoholį ima trūkti vitamino B1, pažeidžiamos smegenų ląstelės, vystosi smegenų atrofija“, – teigė Ž. Nutautienė.
Pasak pašnekovės, priklausomų nuo alkoholio žmonių smegenys apskritai netenka apie trečdalio savo svorio, tačiau smegenys, kaip ir minėta anksčiau, nėra vienintelis organas, kuris, būdamas paveiktas alkoholio, negali tinkamai atlikti savo funkcijų.
„Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti kepenų cirozę, kepenų nepakankamumą ar net vėžį, taip pat vystosi širdies ritmo sutrikimai, didėja kraujo spaudimas, atsiranda insulto rizika, ilgainiui gali atsirasti ir širdies nepakankamumas“, – teigė Ž. Nutautienė.
„Nekaltų“ alkoholinių gėrimų nėra
Nors būtent jaunuoliai dažnai pirmąjį kartą pabando tokius alkoholinius gėrimus, kurie visuomenėje gali būti pripažįstami kaip „lengvesni“ ar mažiau pavojingi už stipriuosius, vis dėlto, Ž. Nutautienė atkreipė dėmesį, kad toks mąstymas yra klaidingas.
„Vienareikšmiškai – alkoholis yra alkoholis, o tai, kad alkoholis slepiasi po maloniu skoniu -tik pablogina situaciją, nes skatina išgerti daugiau“, – pastebėjimais dalijosi ji.
Be to, pasak pašnekovės, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad alkoholio koncentraciją organizme lemia išgertas jo kiekis.
„Vaikams ir paaugliams pavojingos alkoholio dozės yra kelis kartus mažesnės nei suaugusiems, nes jų svoris mažesnis, taigi – net jeigu jie išgeria nedaug – alkoholio koncentracija kraujyje yra didelė, kadangi augančiame organizme dar yra nepakankamai fermentų, kurie skaido alkoholį“, – teigė Ž. Nutautienė.
Taigi, jaunuoliams, kurie į alkoholį vis dar žvelgia ne taip jau ir rimtai bei tokio tipo svaigalų neatsisako – susimąstyti apie kylančią riziką yra labai svarbu.
„Jauname amžiuje vartoti alkoholį yra labai rizikinga, nes jis toksiškas nervų sistemai, jos neuronams, o paauglystėje formuojasi ir vystosi prefrontalinė galvos smegenų žievė, tai yra smegenų dalis, atsakinga už situacijos įvertinimą, svarbių sprendimų priėmimą, emocijų ir aistros valdymą. Kol smegenys nėra pilnai subrendusios, neatsakingų sprendimų rizika yra didesnė Taigi, alkoholio vartojimas, kol smegenys dar vystosi, gali turėti sunkių ir ilgalaikių pasekmių“, – aiškino Ž. Nutautienė.
Dviguba žala gali būti ir mirtina
Jaunų žmonių tarpe sparčiai plinta ne tik alkoholio, bet ir narkotinių medžiagų vartojimo problema. Tai – dar vienas „pjūvis“ jauno žmogaus organizmui.
„Bet kurių psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali padaryti labai didelę žalą organizmui, kartais privesti net iki psichozių. Dažnai praktikoje pasitaiko, kad jaunuoliai net nežino kokias medžiagas jie iš tiesų vartojo. Atvykę teigia, kad vartojo kanapes, o, atlikus diagnostinius testus, randama kitų medžiagų, pavyzdžiui, stimuliantų. Kiekviena psichoaktyvi medžiaga turi savo poveikį organizmui“, – patirtimi dalijosi ekspertė.
Ž. Nutautienė paaiškino, kas nutinka, jei tokios psichoaktyvios medžiagos vartojamos kartu.
„Alkoholis turi sąmonę ir psichiką slopinantį poveikį, o kita psichoaktyvi medžiaga turi stimuliuojantį poveikį – aktyvina smegenų centrus. Tai reiškia, kad žmogaus smegenys keletą minučių yra slopinamos, o po to keletą minučių stimuliuojamos. Tokia nuolatinė žmogaus būsena gali labai išsekinti, nes smegenys pačios nesupranta, kokios būsenos siekiama. Kai baigiasi kažkurios iš medžiagų, ar stimuliuojančios ar slopinančios poveikis – išlikusios organizme medžiagos poveikis gali sustiprėti“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, kartais tam tikro psichoaktyviųjų medžiagų poveikio žmogus gali pats net ir nepastebėti.
„Jei organizme yra daug alkoholio, o kartu su juo buvo vartojama stimuliuojanti medžiaga, tai, pasibaigus jos veikimui, kai organizme alkoholio koncentracija kraujyje yra labai didelė, žmogus gali netekti sąmonės ir įkristi į gilią komą. Taip atsitinka dėl labai stipraus alkoholio poveikio, kurio žmogus nepastebėjo, nes buvo vartojama kita medžiaga – stimuliantas“, – aiškino Ž. Nutautienė.
Kreiptis pagalbos išdrįsta ne visi
Kaip pastebėjo Ž. Nutautienė, deja, tačiau žmogus, vartojantis alkoholį, gali ilgai nepripažinti savo ligos ar slėpti priklausomybę, o artimieji, nežinodami, kaip elgtis, tik dar labiau padeda jam tai daryti. Taip pat, nors pajutus, kad alkoholio vartojimas peržengia visas įmanomas ribas, kreiptis pagalbos, yra privalu, pašnekovės teigimu, tą daryti žmonės neretai bijo ir dėl kitų priežasčių.
„Iš dalies kreiptis pagalbos trukdo ir visuomenėje vis dar esanti stigma. Kiti prieš priklausomus žmones neretai būna nusiteikę priešiškai, mano, kad tai ne liga, o valios trūkumas“, – teigė ji.
Kaip bebūtų, sveikata – didžiausias mūsų visų turtas, tad Ž. Nutautienė paaiškino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu įtariate, kad jums ar jūsų artimam žmogui susiformavo priklausomybė nuo alkoholio.
„Priklausomybei nustatyti išskiriami šeši diagnostikos kriterijai. Pirmasis – stiprus noras vartoti alkoholį. Antrasis – kai silpnėja gebėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimą arba jį nutraukti (žmogus pasižada, kad išgers vieną taurę, bet išgeria gerokai daugiau). Trečiasis kriterijus – padidėja alkoholio tolerancija (dažnai ši žmogaus savybė klaidingai interpretuojama kaip privalumas, net yra toks posakis – „daug pakelia“). Ketvirtasis – nutraukus alkoholio vartojimą pasireiškia abstinencijos požymiai (žmogus prakaituoja, kamuoja nemiga, padidėja kraujospūdis ir pan.). Penktasis – alkoholis žmogaus gyvenime užima tiek laiko, kad jo nebelieka darbui, šeimai ir kitoms veikloms. Šeštasis – žmogus suvokia, kad yra priklausomas, kad daro žalą savo sveikatai, bet pats sustoti nebegali“, – vardijo ji.
Pašnekovės teigimu, jeigu per paskutinius 12 mėnesių gydytojui psichiatrui yra akivaizdūs bent trys iš šių kriterijų – žmogui gali būti diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio.
Natūralu, kad alkoholį vartojantis jaunas žmogus gali net neįtarti, jog jo santykis su alkoholiu jau pasiekė priklausomybės ribas. Tam, kad nuo to apsaugotumėme savo vaikus, tam tikrais dalykais privalo pasirūpinti patys tėvai.
„Visada yra įspėjamųjų ženklų, rodančių, kad jaunuolis vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Vaikas gali tapti labiau uždaras, keičiasi jo bendravimas, emocijos – tėvai dažnai yra linkę šiuos pokyčius priskirti paauglystės amžiaus krizei. Tėvai turi domėtis, kaip jų vaikas leidžia laiką internetinėje erdvėje. Jie gali daugiau dėmesio skirti stebint, kas perkama el. parduotuvėse (per el. bankininkystę), kokiose internetinėse svetainėse leidžiamas laikas“, – patarė Ž. Nutautienė.
Jeigu vaikas apsinuodijo ar vartojo psichoaktyvias medžiagas, ekspertė Ž. Nutautienė patarė remtis ne savo išmone, o mokslu pagrįstais gydymo metodais ir kreiptis į specialistus. Jų pagalbos galima sulaukti tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančiuose reanimacijos ir/ar toksikologijos skyriuose, tiek psichikos sveikatos centruose ir Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose.
