Daugelis šunų šeimininkų sutiktų, kad dirbant ar mokantis šalia savęs turint keturkojį draugą galima patirti daugiau malonumo. Tai ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kai studentai ir darbuotojai turėjo prisitaikyti prie nuotolinio mokymosi ir darbo. Tačiau ne visose viešosiose vietose leidžiama laikyti šunis. Gdansko universitetas ėmėsi priemonių šiai problemai spręsti, rašo portalas „My Impact“.
Šunų draugijos poveikis
Gdansko universiteto Socialinių mokslų fakulteto (lenk. Wydział Nauk Społecznych, WNS) mokslininkai pradėjo tyrimą, kuriam vadovauja Sociologijos instituto daktarė Magdalena Gajevska (Magdalena Gajewska). Siekiama ištirti, kokį poveikį darbui, mokslui turi šunų draugija.
Daugelis šunų šeimininkų teigė, kad augintinių vedžiojimas į darbą teigiamai veikia jų psichinę savijautą. Tai įkvėpė mokslininkus ištirti, ar Gdansko universiteto studentams ir darbuotojams taip pat būtų naudinga turėti šunis kartu su savimi universiteto teritorijoje.
„Tokia draugija nebūtinai turi būti atskirta nuo mūsų asmeninio gyvenimo, o švietimo ar darbo aplinka gali juos palaikyti. Būna situacijų, kai studentams reikia jų gyvūnų draugų paramos, ir situacijų, kai gyvūnams reikia mūsų paramos“, – interviu lenkų naujienų agentūrai aiškino daktarė Magdalena Gajewska.
Tyrimo tikslai
Komanda atlieka tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti šunų ir jų šeimininkų poreikius, taip pat atsižvelgti į šunų poveikį darbuotojams ir studentams, kurie neturi savo augintinių. Tyrimu siekiama įvertinti šunų savininkų ir jų kailinių draugų savijautą viešosiose erdvėse ir šunų poveikį mokymo procesui bei integracijai į studentų bendruomenę.
Prieš pradėdama tyrimą daktarė Gajevska konsultavosi su Vroclavo gamtos mokslų universitetu ir Gdansko dailės akademija, kad gautų atsiliepimus apie šunų buvimą. Verta paminėti, kad abiejuose universitetuose jau dabar tam tikruose užsiėmimuose leidžiama lankyti šunis.
Gdansko universitete atliekamame tyrime dalyvauja keliolika žmonių su šunimis. Iš pradžių į 30 vietų pretendavo 34 kandidatai, tačiau kai kurie jų pasitraukė, nes susirūpino savo augintinių gerove.
Pirmiausia sauga
Visi projekte dalyvaujantys šunys į universitetą turi būti vedžiojami su pavadėliu. Šunų savininkai privalo su savimi turėti antsnukį. Prieš pradedant projektą, tyrėjai iš šunų savininkų identifikavimo tikslais surinko skiepų įrašų kopijas ir augintinio nuotrauką.
Projektas bus vykdomas iki 2024 m. sausio pabaigos, t. y. iki žiemos sesijos. Surinkę duomenis, tyrėjai juos įvertins, o išvados bus panaudotos rengiant rekomendacijas dekanui. Tikėkimės, kad ateityje į Gdansko universiteto Socialinių mokslų fakultetą savo šunį galės atsivesti kiekvienas norintis, nes šio tyrimo metu gautos įžvalgos padės.
Žurnale „Animal Cognition“ jau buvo paskelbtas tyrimas, kuris rodo, kad namuose gyvenantys šunys iš tikrųjų gali būti žmogaus geriausiu draugu, jeigu jis sielvartauja. Ši taisyklė galioja net ir tuomet, kai keturkojis nelaimės ištikto žmogaus nepažįsta.
„Galima pagrįstai manyti, jog šunys yra jautresni žmogaus emocijoms nei bet kokie kiti gyvūnai, - „Discovery News“ sakė tyrimo bendraautorė Deborah Custance. - Jaukinomės šunis labai ilgai. Atrankos būdu auginome juos, kad būtų geriausiais mūsų kompanionais“.
D. Custance kartu su kolege Jennifer Mayer iš to paties Londono universiteto Goldsmitho koledžo Psichologijos fakulteto atliko eksperimentą, kurio metu aštuoniolika įvairaus amžiaus ir veislių šunų dvidešimčiai sekundžių susitikdavo su skirtingai besielgiančiais žmonėmis, tarp kurių buvo ir jų šeimininkai, ir jiems nepažįstami žmonės.
Eksperimento metu žmonės turėjo elgtis neįprastai – garsiai kalbėti ar apsimesti verkiančiais – nes mokslininkams rūpėjo sužinoti, ar toks elgesys gali sukelti šunų susirūpinimą. Dauguma šunų puolė raminti žmogų – nesvarbu, šeimininką ar nepažįstamąjį – kai jis „verkė“. Keturkojai elgėsi nuolankiai - „verkiantįjį“ uostinėjo ir laižė. D. Custance ir J. Mayer tvirtina, kad toks šunų elgesys byloja aiškų rūpestį ir paguodos siūlymą.
