Svarbu suprasti esminius dalykus

Gąsdinančių žinių apie klimato kaitos poveikį žmonijai ir jos ateičiai girdima vis dažniau. Natūralu, kad visi jas priima skirtingai – vieniems esama situacija pradeda kelti nerimą, kiti – išlieka ramūs ir esminius pokyčius į savo kasdienybę įtraukia palengva. Štai jaunosios kartos atstovė Paulina sako, kad, matydama tai, kokiu vingiuotu keliu pasaulis žengia klimato kaitos kontekste, ji nerimo nejaučia, esą, jos manymu, labiau šioje vietoje vertėtų susimąstyti apie tai, kaip iš šios klampios situacijos galėtumėme išlipti kiek įmanoma sklandžiau.

„Kalbant apie klimato kaitos poveikį, baimės dėl savo ateities nejaučiu. Manau, kad labiau reikėtų nerimauti dėl žmonių veiklos padarinių mūsų planetai. Dėl tokių veiksmų kaip besaikis plastiko vartojimas, šiukšlinimas, greitosios mados vartojimas – kenčia planeta Žemė, gamta, joje augantys organizmai kankinasi ar net žūsta“, – teigė ji.

Protestas Amsterdame

Merginos manymu, bendra situacija labiau gali paveikti būtent ateities kartas ir būtent dėl to mūsų šalies Vyriausybė imasi atitinkamų veiksmų bei bando iššaukti tam tikrus pokyčius. Tiesa, Paulina dvejoja, ar to, kas yra daroma – pakaks.

„Manau, kad Vyriausybė imasi įvairių priemonių, kad tai sustabdytų. Klausimas, ar tikrai visos priemonės yra veiksmingos, tačiau ši problema nėra pamiršta“, – teigė ji.

Nerimo tikrai yra

Ko reikia, kad rimtų pokyčių imtųsi ne tik valdžia, bet ir kiekvienas iš mūsų – vis dar išlieka neatsakytu klausimu. Štai vilnietė Patricija sako, kad, jos manymu, kol kiekvienas žmogus nesusimąstys apie tai, kas laukia ateityje – nieko ir nebus.

„Anksčiau klimato kaitos tema mano gyvenime nebuvo dažnas svečias. Apie tai tekdavo girdėti tik per įvairias televizijos laidas, skaityti portaluose, matyti aktyvistų pasisakymus socialiniuose tinkluose, bet ir tai įvykdavo retai. Manau, kad net ir besimokydama mokykloje apie tai negirdėjau tiek daug, kad ta informacija mane kažkaip paliestų. Dabar, kai apie esamą situaciją tenka sužinoti gerokai daugiau, galiu drąsiai sakyti, kad ir pati imuosi tam tikrų veiksmų, galinčių padėti Žemės išsaugojimui“, – teigė ji.

Anot merginos, žinojimas, kad ne viskas yra taip gerai, kaip atrodydavo anksčiau, neretai sukelia ir neigiamų emocijų.

„Kartais aš tikrai susimąstau apie tai, kaip ateityje gyvensiu ne tik pati aš, bet ir mano vaikai, o gal ir anūkai. Norėčiau tikėti, kad situacija nebus tokia tragiška, kaip yra prognozuojama, o tam, kad blogiausi scenarijai nevirstų realybe, manau, kad imtis pokyčių privalome mes – žmonės, kurie gyvena čia ir dabar“, – teigė Patricija.

Jos manymu, svarbu suprasti, kad, pakeisdami savo tam tikrus įpročius, mes visi prisidedame prie planetos ateities.

„Aš nesu didelė klimato kaitos aktyvistė, tačiau gyvenime darau tam tikrus dalykus, kuriais prisidedu prie planetos išsaugojimo. Galiu drąsiai sakyti, kad mieste važinėju tik viešuoju transportu arba keliauju pėsčiomis, nors ir turiu vairuotojo pažymėjimą. Taip pat, namuose rūšiuojame šiukšles, aš pati jau daug metų nevartoju gyvulinės kilmės maisto produktų. Nors šis įprotis į mano gyvenimą atėjo palengva ir ne tiek dėl klimato kaitos situacijos, kiek dėl bendros mano savijautos, jaučiuosi dar geriau, kai žinau, kad tai yra reikšminga“, – pasakojo mergina.

Tai sukelia ir dar didesnes problemas


Nerimą dėl klimato kaitos situacijos jaučia ir mūsų kaimynės Lenkijos jaunimas. Tiesa, šis reiškinys jau yra įvardijamas kaip „klimato depresija“, kuri kyla ne tik iš nerimo dėl ateities, bet ir dėl juntamo praradimo jausmo, nusivylimo ir liūdesio dėl klimato krizės padarinių.

Kaip teigiama portale „My impact“, Z kartos atstovai vis labiau suvokia klimato situacijos rimtumą. Tą puikiai įrodo ir į gatves žengiančių jaunųjų klimato kaitos aktyvistų būriai, kurių tikslas – parodyti, kad klimato kaitos atšilimas yra tikras ir reikia imtis veiksmų bei kovoti su problema.

Be to, iš viso to gimsta ir dar rimtesnės problemos. Kaip teigiama šaltinyje, Z kartos atstovai taip bijo ateities, kad iš čia, be kita ko, atsiranda ir menkesnis noras kurti šeimas bei daugintis.

„Kas bus, jei baigsis vanduo ar kiti ištekliai?“, – kelia klausimus Z karta.

Klimato kaita Shutterstock

Yra manoma, kad klimato depresija gali atgrasyti žmones ir nuo naujienų skaitymo ar naršymo socialiniuose tinkluose, esą, kaip teigiama lenkų portale „My impact“, sunku išlaikyti ramybę, kai vieną minutę ten žiūrime juokingą vaizdo įrašą, o kitą – filmuotą medžiagą apie gaisrus Australijoje.

Nors apie emocinę sveikatą ir psichologines problemas šiandien kalbama jau labai dažnai, akivaizdu, kad jas sukelia išties skirtingos priežastys, tad kartais žmogus gali net ir nesusimąstyti apie tai, kokius rimtus sunkumus ar iššūkius jam tenka išgyventi. Kaip teigiama lenkų portale „My impact“, norint apsaugoti save ir rūpintis savo sveikata, pravartu žinoti, kur kreiptis pagalbos, o pirmuoju žingsniu turėtų tapti būtent susisiekimas su specialistais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)