Homofobija ir bifobija yra neigiamas požiūris į homoseksualius ir biseksualius žmones, rašo portalas „My Impact“. Abi fobijos gali pasireikšti neapykanta, baime arba homoseksualų, lesbiečių ir biseksualių žmonių stigmatizavimu. Įprastai toks požiūris būdingas žmonėms, turintiems išankstinį nusistatymą prieš LGBTQ bendruomenės narius. O galbūt teko girdėti ir apie internalizuotą homofobiją ir bifobiją?
Kodėl LGBTQ+ bendruomenės nariams kyla fobijų savo atžvilgiu?
Neigiamą ir stereotipinį homoseksualių žmonių požiūrius į save lemia gyvenimas visuomenėje, kurioje vyrauja išankstinės nuostatos. Dėl homofobiškų ar bifobiškų artimųjų komentarų gali susiformuoti iškreiptas savo seksualinės orientacijos suvokimas. Nepaisant to, kad giliai širdyje LBGTQ žmonės puikiai save pažįsta, aplinkinių spaudimas gali sukelti baimės ir abejonių.
Popkultūroje, socialiniuose tinkluose kuriamas įvaizdis taip pat turi didžiulės įtakos homoseksualų, lesbiečių ir biseksualų jausmams. Jei stereotipai, propaganda, nepagarbus LGBTQ žmonių vaizdavimas išstumia sveikas, natūralias kultūrines žinutes, LGBTQ+ bendruomenėje gali kilti neigiamų minčių.
Švietimo įstaigos – mokyklos ir universitetai taip pat neteikia palaikymo. Deja, šiose įstaigose labai dažna queerfobija. Žinių stygius, nenoras suprasti, sunkumai, norint įsilieti į grupę, – visa tai gali turėti stiprų neigiamą poveikį žmonėms, kurie nėra heteronormatyvūs.
Lietuvoje situaciją bandoma taisyti mokyklose diegiant Gyvenimo įgūdžių programą, tačiau tik maža jos dalis kalba apie savęs pažinimą. Tiesa, sveikintina, kad joje daug dėmesio skiriama tolerancijos ir patyčių temoms, kurios šiandien darosi kaip niekaip aktualios ne tik dėl LGBTQ, bet ir dėl smurtu tarp nepilnamečių vaikų.
Tuo metu viena iš pagrindinių internalizuotos homofobijos ir bifobijos priežasčių – LGBTQ+ bendruomenės narių teisių ribojimas arba visiškas jų nebuvimas. Pvz., Lenkijos įstatymai neleidžia tuoktis neheteronormatyvioms poroms, joms įsivaikinti vaikus, o tos pačios lyties asmenų poroms sudėtinga gauti svarbios informacijos apie partnerio sveikatos būklę. Negana to, priekabiavimai, žodinis ir fizinis smurtas (kurio pasitaiko net mokyklose) tikrai nepalengvina LGBTQ+ bendruomenės narių gyvenimo. Visos šios problemos lemia iškreiptą savo orientacijos ir lytiškumo suvokimą, o dėl to formuojasi internalizuota homofobija ir bifobija.
Lietuvoje taip pat draudžiama LGBTQ bendruomenės narių santuoka, niekaip nepriimamas Partnerystės įstatymas, kuris visiems Lietuvos piliečiams (ir skirtingų lyčių poroms) suteiktų daugiau teisinių galimybių.
Kaip pasireiškia internalizuota homofobija?
Internalizuota homofobija yra susijusi su baime ir nenoru būti homoseksualiu asmeniu. Šio straipsnio pradžioje buvo išvardintos internalizuotos homofobijos priežastys, toliau bus nagrinėjami jos paveiktų asmenų elgesio ypatumai.
Pagrindinė internalizuotos homofobijos apraiška yra savo orientacijos neigimas, gėda ir nesitapatinimas su LGBTQ+ bendruomene. Dėl baimės atsiskleisti daugelis homoseksualių žmonių nemiega naktimis. Kitas internalizuotos homofobijos paveiktų žmonių elgsenos ypatumas – nereagavimas į svarbius klausimus, kur reikalingi pokyčiai. Savo jausmų slėpimas viešumoje dėl psichinio bloko – taip pat galima šios specifinės fobijos apraiška. Iškalbingi simptomai yra ir diskomfortas, jaučiamas dėl įvairių sąsajų su LGBTQ+ (t. y. vaivorykštės simbolio, lygybės eitynių ir kt.) ar dėl žmogaus, kuris atrodo netradicinės seksualinės orientacijos, buvimo šalia arba tos pačios lyties asmens prisilietimo.
Viena iš ryškesnių internalizuotos homofobijos apraiškų – priverstinis įsitraukimas į heteronormatyvius santykius.
Kaip jaučiasi biseksualūs žmonės?
Biseksualius žmones veikia internalizuota fobija, vadinama bifobija.
Biseksualūs žmonės jaučia potraukį abiem lytims. Priklausomai nuo žmogaus ir jo preferencijų, jis gali jausti skirtingą potraukį – pvz., gali justi stipresnę trauką moterims nei vyrams ar atvirkščiai. Nepaisant visų egzistuojančių stereotipų, ši orientacija yra kintanti ir ne visada reiškia klišinius jausmus moteriai ar vyrui.
Kaip biseksualūs žmonės stigmatizuoja save?
Internalizuota bifobija yra paplitusi tai pat kaip ir homofobija, o gal net labiau. Dėl klaidingo savo seksualumo supratimo ir klaidingų kultūrinių prielaidų didelė dalis biseksualių žmonių stigmatizuoja savo orientaciją.
Nepatogumas dėl savo biseksualumo yra vienas iš pagrindinių internalizuotos bifobijos požymių. Žmogus negali būti per daug homoseksualus arba per daug heteroseksualus, kad tilptų į lanksčią biseksualumo sistemą. Tas pats pasakytina ir apie neturėjimą romantinės patirties su tos pačios ar kitos lyties asmeniu. Jei jaučiate potraukį daugiau nei vienai lyčiai, nebūtina turėti santykių su abiejų (ar daugiau) lyčių žmonėmis, kad galėtumėte save vadinti biseksualiu.
Jei biseksualūs jaučiatės tik tada, kai esate homoseksualiuose santykiuose, tai irgi – internalizuotos bifobijos apraiška. Pasyvumas, nereagavimas, kai artimieji skleidžia bifobiją ir stigmatizuoja LGBTQ+ žmones, dar vienas internalizuotos bifobijos požymis. Kita problema – priėmimas tik pusės savęs, pavyzdžiui, leidimas sau būti tik homoseksualiu arba tik heteroseksualiu.
Kiti lytiniai identitetai taip pat priskirtini biseksualumo kategorijai. Tai reiškia – jei jaučiate potraukį keliems žmonėms, nepriklausomai nuo jų lyties, esate panseksualus. Kita vertus, jei jaučiate potraukį visoms lytims, esate omniseksualus. Tai tik pora pavyzdžių, priskiriamų vadinamajai bi+ kategorijai.
