Vandalizmas ar būtina priemonė?
Su klimato kaitos poveikiu kovojantys aktyvistai Ispanijoje ir Portugalijoje nusprendė radikaliais būdais atkreipti visų dėmesį į klimato krizę – kenkdami turtingiems ir privilegijuotiems žmonėms. Kokių metodų jie imasi? Praduria automobilių padangas, užtvindo golfo aikštynus, apgadina jachtas. Ar šiuos jų pasirinktus metodus laikyti vandalizmu, ar vis dėlto būtina priemone?
Jei manėte, kad aktyvistai, siekiantys pristabdyti klimato kaitą ir užkirsti kelią jos poveikiui, vasarą atostogauja, stipriai apsirinkate. Jie periodiškai darbuojasi įvairiose pasaulio šalyse ir nuolat primena žmonėms apie klimato krizę bei pasaulinį klimato atšilimą.
Ne taip seniai rašyta apie vokiečius aktyvistus, kuriems gresia rankų amputavimas, nes buvo prisiklijavę prie lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takų oro uoste. Dabar keliamės į Ispaniją ir Portugaliją – ten aktyvistai kovoja, kaip išmano, – praduria automobilių padangas ir naudoja statybines medžiagas bei dažus ne pagal paskirtį.
Kovojantys su klimato kaitos poveikiu aktyvistai praduria automobilių padangas
Kaip rašo PAP, Lisabonos policijos duomenimis, nuo birželio jau keliems šimtams visureigių kurortiniuose miesteliuose buvo pradurtos padangos.
Atsakomybė už padarytą žalą priskiriama aplinkosaugininkų grupei „The Tyre Extinguishers“. Kilo klausimas, kuo dėti turtingų žmonių automobiliai? Ekoaktyvistai šia savo iniciatyva nori atkreipti dėmesį į didžiules anglies dvideginio emisijas, dėl kurių didele dalimi kalti visureigiai. Pasak aktyvistų, „važinėti tokiais automobiliais yra tuštybė, kuri šiuo metu, esant klimato krizei, neturėtų būti toleruojama“.
Tai pačiai grupei priklausantys asmenys liepos 18-os naktį Berlyne pradūrė padangas 50-iai visureigių. Ekoaktyvistai tokiu būdu norėjo atkreipti dėmesį, kad dideliems automobiliams statyti reikia daug vietos, kurią būtų galima skirti aplinkai nekenksmingų dviračių takų tiesimui.
Kodėl klimato saugotojai nusitaikė į golfo aikštynus?
Nusitaikyta ne tik į automobilių padangas. Ekoaktyvistai ėmė daryti žalą ir golfo aikštynams. Ispanijoje ir Portugalijoje jie užtvindo skyles golfo aikštynuose, gadina visą infrastruktūrą. Liepą apgadinti mažiausiai 10 golfo aikštynų, nes, kaip pabrėžė grupės „Extinction Rebellion“ nariai, „vienam aikštynui reikia tiek vandens, kiek pakaktų normaliai gyventi 10 000 žmonių“.
Grupės atstovų teigimu, 437-iems golfo aikštynams Ispanijoje sunaudojama tiek vandens, kiek sunaudojama kartu imant Madride ir Barselonoje. Atrodytų, aplinkosaugos aktyvistai perdeda, tačiau, prisiminus sausrą ir gaisrus Iberijos pusiasalyje, darosi akivaizdu, kad vandens prieinamumo problema nėra jau tokia menka.
Čia aktyvistų veiksmai toli gražu nesibaigia. Kaip skelbia CNN, liepos 16 a. aplinkosaugos grupė „Futuro Vegetal“ išpublikavo videoreportažą, kuriame aktyvistai stovi prie didelės sudarkytos jachtos pavadinimu „Kaos“. „Futuro Vegetal“ nariai apipurškė jachtą dažais, o tada nusifotografavo šalia jachtos, laikydami rankose plakatą su užrašu „Jūs vartojate, o kiti kenčia“. Jie paaiškino sudarkę jachtą, norėdami atkreipti visų dėmesį į tai, kokį poveikį klimato kaitai daro patys turtingiausi žmonės, ir į vargingai gyvenančių žmonių sunkumus.
Kitą kartą šie aktyvistai paaiškino, kad žmonija negali toleruoti ir prabangių sportinių automobilių, kuriais važinėja turtuoliai. Šis pareiškimas nuskambėjo filmuotame reportaže – jame aktyvistai stovėjo šalia raudonais dažais ištepto žalios spalvos „Lamborghini“ automobilio.
Nereikėtų stebėtis, kad aktyvistai nusprendė apsunkinti gyvenimą milijonieriams ir milijardieriams, juk turtuoliai ne kartą pademonstravo, kaip mažai jiems rūpi klimato kaita ir jos keliamos problemos, – prisiminkime Taylor Swift skraidymą privačiu lėktuvu ir Kim Kardashian abejingumą vandens stygiui.
Situacija Lietuvoje
Nors Lietuvoje protestų prieš klimato kaitą praktiškai nėra arba jie vyksta labai retai, tačiau kasmet yra vykdomos jau tradicija tapusios taikios akcijos, suvienijančios visus dėl bendro tikslo – švarinti ir gražinti aplinką. Viena iš pagrindinių Lietuvoje vykstančių akcijų – viešųjų erdvių tvarkymo akcija „Darom“. Organizacijos „Mes darom“ misija – šviesti visuomenę, ypač jaunąją kartą, didinti žmonių sąmoningumą aplinkosaugos klausimais; burti bendruomenes, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą; kurti inovacijas ir sprendimus aplinkai draugiškam verslui; atkurti gamtą, kuriai padaryta žala, kaip teigiama „Mes darom“ internetiniame puslapyje.
2023 m. rugpjūčio 25–27 d. Melnragėje vyks Nemokamas aplinkosaugos, edukacijos ir kultūros festivalis pajūryje. Renginio metu žabų tvorelėmis ir klojiniais bus sutvirtinamos kopos, taip apsaugodant jas nuo išpustymo. Taip pat surenkamos pakrantėje susikaupusios atliekos.
Taip pat Lietuvoje jau tradicine tapo upių švarinimo iniciatyva „River Cleanup Lietuva“. „River Cleanup“ yra tarptautinė iniciatyva, vykstanti visuose pasaulio žemynuose ir siekianti kovoti su plastiko tarša, kaip teigiama LR Vyriausybės internetiniame puslapyje. Prie upių švarinimo talkų jau prisijungė per 200 000 savanorių visame pasaulyje ir buvo surinkta daugiau nei 3 000 tonų atliekų. Pernai Lietuvoje upes švarino maždaug 100 įvairaus dydžio komandų prie 50 upių ir kitų vandens telkinių.
