„Tu nežinai kaip gyventi. Turiu omenyje, tu esi telike, tave visi mato, karantinas, tau reikia siųsti videkus, reikėdavo filmuotis prisimenu, aš išvis negaliu. Sėdi namie, visi sėdi namie per karantiną, ir aš dar turiu susigyventi su tuo dabartiniu gyvenimu, ir dar visokie komentarai. Šiaip aš norėjau mesti, išeiti, atsisakyti“, – išgyvenimais dalijasi E. Cololo.
Kaip teigia atlikėja, tuo metu buvo labai sunku susigyventi su gaunamu dėmesiu.
„Kai tu prarandi vieną iš tėvų arba artimą žmogų, kuris dominavo telike ir tau reikia dabar būti telike, tave tapatina ir vis užmeta, ir gaili vieni žmonės, ir tada tu turi konkurse būti, išlikti savimi, stengtis, rodyti, kad aš turiu talentą“, – pasakoja laidos pašnekovė.
Visa tai privedė prie minčių, jog konkurse atlikėjai sekasi ne dėl talento, sugebėjimų, o dėl to, kad neteko tėčio.
„Aš tada pradedu galvoti, kad aš nieko nesugebu, aš negaliu dainuoti, chebra už mane balsuoja tik dėl to, kad tokia pavardė, kad gaila. Tai aš su tuo labai ilgai gyvenau“, – teigia atlikėja.
