Liepos 12 d. Europos Parlamente įvyko reikšmingas balsavimas. Darbas prie Gamtos atkūrimo teisės akto ilgai žadino įvairias emocijas. Tas dokumentas įpareigoja ES valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų, kad iki 2030 m. būtų atkurta bent 20 proc. Europos ekosistemų.
Gamtos atkūrimo teisės aktas yra vienas iš pagrindinių 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos ramsčių. Strategijos tikslas – apsaugoti žmoniją nuo klimato krizės poveikio, besireiškiančio maisto trūkumu, miškų gaisrais ir kitokiomis gaivalinėmis nelaimėmis, taip pat sustabdyti vietinių gyvūnų rūšių nykimą. Remiantis Europos Komisijos išvadomis, šiuo metu 81 proc. natūralių buveinių yra vertinamos kaip prastos būklės.
Kas priešinasi Gamtos atkūrimo teisės aktui?
Teisės aktą mėgino boikotuoti centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP). Jai atstovauja ir parlamentarai iš „Pilietinės koalicijos“ („Koalicja Obywatelska“ (KO)) bei Lenkijos valstiečių partijos („Polskie Stronnictwo Ludowe“ (PSL)). EPP pateikė pataisą, siūlančią tuojau pat atmesti Gamtos atkūrimo teisės akto projektą ir priversti Europos Komisiją pradėti darbą iš naujo. Prieš pataisą balsavo 324, už – 312, o 12 parlamentarų susilaikė.
Apie tai, kad teisės aktas vis dėlto buvo priimtas (336-iems parlamentarams balsavus už, 300-ams – prieš ir 13-ai susilaikius), „Twitter“ žinute, be visų kitų, pranešė ir parlamentaras Robertas Biedronas. Pasinaudodamas proga, jis atkreipė dėmesį į KO darbą Parlamente vadovaujant EPP lyderiui Manfredui Weberiui – vienam aršiausių naujo teisės akto priešininkų. Verta paminėti, kad 21 EPP narys, kitaip nei partijos pirmininkas, balsavo už naują teisės aktą.
Gamtos atkūrimo teisės aktas apima nemažai temų, susijusių su aplinkos būklės blogėjimo stabdymu ir jos gerinimo inicijavimu. Jis kelia reikalavimus, susijusius su vabzdžių apdulkintojų buveinių atkūrimu, miškų, durpynų ir jūrų ekosistemų gerinimu. Numatoma persvarstyti upių barjerų reikalingumą. Gamtą ketinamą grąžinti ir į Europos miestus: iki 2050 m. miesto medžių lajų dangą užsibrėžta padidinti iki mažiausiai 10 proc.
Konservatyvioms jėgoms atstovaujantys Gamtos atkūrimo teisės akto priešininkai Europos Parlamente įsitikinę, kad įstatymas yra perteklinis ir gali turėti neigiamą poveikį kai kurioms pramonės šakoms, pvz., žemės ūkiui ir žuvininkystei. Galima įtarti, kad jie baiminasi savo rinkėjų nepasitenkinimo dėl ES prioritetų perskirstymo aktyvesnės klimato katastrofos prevencijos tikslais.
Kas palaiko Gamtos atkūrimo teisės aktą?
Priimti teisės aktą ypač ragino mokslininkai. Svetainėje science.org paviešintame pranešime jūrų biologas ir Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro CSNR vadovas Joachimas Claudet dėl naujo ES teisės akto priėmimo kylančius prieštaravimus apibendrino taip:
Aš tai vertinu ne kaip priešpriešą tarp pramonės ir aplinkos, bet kaip trumpalaikės ir ilgalaikės [vizijų] priešpriešą. Gamtos procesų laiko rėmai skiriasi nuo rinkimų mandatų terminų.
Nors ir galėtų kelti nuostabą, tokios Europos korporacijos kaip IKEA, H&M, „Iberdrola“, „Unilever“, „Nestlé“ ir „Danone“, kaip informavo euronews.com, pritaria naujam ES teisės aktui. Jos suvokia, kad Europos gamtos išteklių, tokių kaip miškai ir žuvų veisimosi buveinės, eikvojimas, taip pat tolesnis dirvožemio alinimas ir drenavimas prieštarauja ilgalaikiams jų pačių interesams.
Dabar reglamentas bus sugrąžintas Europos Parlamento aplinkos apsaugos komitetui, kuriame per anksčiau surengtą balavimą trūko labai nedaug balsų, kad jam būtų pritarta. Tada parlamentarai turėtų pradėti derybas su valstybėmis narėmis ir suderinti nuostatas bei parengti formuluotes, kurios vėliau turėtų būti patvirtintos abiejų pusių teisėkūros institucijų, rašoma „Euronews“ paskelbtame pranešime.
