Amazonės upės delfinai (dar vadinami rausvaisiais delfinais) yra didžiausios šių gėlavandenių žinduolių rūšys. Per savaitę iki spalio 1 d. rasta daugiau kaip 100 negyvų delfinų. Mokslininkai mano, kad juos pražudė istorinė sausra ir rekordiškai aukšta vandens temperatūra, kurią sukėlė klimato krizė, portalas „My Impact“ cituoja CNN.
Delfinai miršta per šiltame ir per sekliame vandenyje
Brazilijos mokslo ministerijos finansuojamo mokslinių tyrimų centro „Mamirauá“ instituto duomenimis, visi negyvi delfinai per pastarąsias septynias dienas buvo rasti Tefės ežere.
„Dar anksti nustatyti šio ekstremalaus įvykio priežastį, bet, pasak mūsų ekspertų, jis neabejotinai susijęs su sausros laikotarpiu ir aukšta Tefės ežero temperatūra, kai kuriuose taškuose viršijančia 39 laipsnius Celsijaus“, – CNN Brasil sakė institutas.
Primename, kad šių metų šiltasis sezonas buvo ekstremaliai karštas praktiškai visame pasaulyje. Visos šalys viena po kitos, net Arkties sritis, rinko šilumos rekordus. Tai yra ne kas kita, kaip klimato kaita – klimato atšilimas, kuriam būdingi ekstremalūs reiškiniai, pavyzdžiui, ekstremalūs karčiai, sausros, didelis šaltis ten, kur paprastai jo nebūna, ekstremaliai daug kritulių, audros ir tt.
2015 m. gruodžio mėnesį Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimtas Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimas. Pirmą kartą istorijoje visuotiniam Paryžiaus susitarimui išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo įsipareigojimus, apimančius 95 proc. pasaulinių emisijų, pateikė per 180 šalių. Tarp jų ne tik išsivysčiusios, bet ir besivystančios šalys. Tai sudėtingiausias globalus tarptautinis susitarimas, kurio Pasaulio valstybių lyderiai siekė net 20 metų.
