„Žinok, dažnai rašyti dainą man yra lygu juodam darbui, nes aš rašau apie tai, kas ištikrųjų buvo, ten nėra nei vieno išgalvoto žodžio“, – atvirauja atlikėja. Jos teigimu, dainos rašymo procesas yra tolygus tiesos pasakymui savo artimam žmogui.
„Man būna tada ir alerginės reakcijos, aš vaikštau ratais. Anksčiau pradėdavau valgyti viską, dabar stengiuosi tiesiog vandenį gerti“, – pasakoja G. Vilkickytė.
Pradėjusi kalbėti apie emocinį valgymą, laidos pašnekovė atskleidė atradusi būdą, kaip su juo kovoti: „Disciplina. Tiesiog valgau tris kartus per dieną, be jokių užkandžiavimų griežtai.“
Emocinis valgymas – kas tai?
„Pats pavadinimas sako, kad emocinis valgymas kyla ne iš fiziologinio alkio, o iš emocijų, kurios skatina mus griebtis vieno ar kito maisto. Tačiau klaidingai manoma, kad emocinis valgymas siejamas išskirtinai tik su neigiamomis emocijomis – liūdesiu, pykčiu ar nerimu. Dažnu atveju noras užkandžiauti kyla ir iš neutralių emocijų, pavyzdžiui, nuobodulio. Juk neturėdami užsiėmimo neretai pradedame varstyti šaldytuvo ar spintelių dureles, nors valgyti, iš tiesų, visai nenorime. Emocinį valgymą paskatinti gali ir teigiamos emocijos, pavyzdžiui, buvimas draugų kompanijoje. Kai kurie tyrimai rodo, kad valgant dviese, suvartojamo maisto kiekis padidėja 20 proc., o keturiese – net 40 proc.“, – anksčiau Delfi pasakojo psichologė Elžbieta Malūnavičienė.
Kaip kovoti su šia problema?
Norintiems pakeisti savo mitybos įpročius, psichologė pataria neskubėti ir pradėti ne nuo pačių įpročių keitimo, o nuo suvokimo, kas paskatina emocinį alkį. Tai padės suvokti problemos esmę ir atrasti geriausią sprendimą.
„Svarbu suprasti, kad emociniu valgymu žmogus bando patenkinti ne alkio, o emocinius poreikius: meilės, priėmimo, saugumo ir pan. Dėl savo prieinamumo, maistas tampa kone vieninteliu būdu, padedančiu reguliuoti emocijas, nuraminti save“, – teigė psichologė.
