„Santander Bank Poland“ užsakė apklausą apie Lenkijos paauglių saugumą internete. Apklausoje dalyvavo 1 500 žmonių, suskirstytų į dvi amžiaus grupes: 12-15 metų ir 16-18 metų. Rezultatai rodo, kad jauniausių vartotojų žinios apie saugų naršymą internete nėra geros.
Ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta duomenų vagystėms ir bandymams sukčiauti, kurie dažniausiai vyksta socialinėje žiniasklaidoje. 80 proc. 16-18 metų amžiaus respondentų prisipažino, kad yra gavę žinutę iš draugo paskyros, į kurią anksčiau buvo įsilaužta. Iš jų 31 proc. paspaudė prie tokios žinutės pridėtą nuorodą.
Jaunesniųjų grupėje tokias žinutes gavo 43 proc. respondentų ir beveik pusė jų spustelėjo potencialiai pavojingą nuorodą.
Vyresni paaugliai žinių apie saugumą internete semiasi iš tokių šaltinių kaip „TikTok“ ir „YouTube“. 12-15 m. amžiaus grupėje žinių semiasi iš tėvų arba mokytojų.
Tik 55 proc. jaunesnių paauglių turi įprotį tikrinti internete rastą informaciją. Vyresniųjų grupėje šis procentas šiek tiek padidėja - iki 61 proc.. Paklausti apie pageidaujamą faktų tikrinimo būdą, 16-18 metų paaugliai nurodė tikrinantys informaciją populiariojoje žiniasklaidoje ir tikrinantys jos šaltinio patikimumą. Jaunesnioji grupė labiausiai linkusi klausti šeimos narių arba draugų.
Ženklai, rodantys, kad informacija pasitikėti neverta
Nors apie socialiniuose tinkluose randamos informacijos filtravimą šiandien kalbama dažnai, akivaizdu, kad gyvenimiškoje praktikoje žmonės tam tikrus dalykus pamiršta ir klaidinga informacija nesunkiai nusėda jų galvose. Pasak Delfi „Melo detektoriaus“ redaktorės Aistės Meidutės, sunkumų šioje vietoje įprastai kyla dėl tam tikrų klaidinančių priežasčių.
„Iš pirmo žvilgsnio atskirti klaidinančią informaciją socialiniuose tinkluose gali pasirodyti sudėtinga, nes dažnai pranešimus rašantys žmonės naudoja istorijas, kurių paprastai nepatikrinsi, pavyzdžiui, neva asmeninius kaimynų, draugų ar kitų žmonių liudijimus, kuriais siekiama įpiršti tam tikras idėjas. Taip pat sudėtingiau atsekti tikrąjį informacijos šaltinį, nes URL adreso, kuris išduotų, kas yra informacijos platintojas, taip pat nėra“, – teigė ji.
Tačiau, pasak A. Meidutės, kai kurie ženklai gali parodyti, kokia socialiniuose tinkluose platinama informacija pasitikėti neverta.
„Pirmiausia, reikia atsakyti į klausimą, kas dalinasi aktualiu pranešimu: ar tai privatus asmuo, socialinio tinklo grupė ar patikimos žiniasklaidos priemonės, ar organizacijos oficiali anketa? Į visus pranešimus, kuriuos publikuoja nežinomi privatūs asmenys ar vartotojų suburtos grupės, reikėtų žvelgti atsargiau. Žinoma, net ir toks turinys nebūtinai yra klaidingas“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos gali padėti ir iliustracijos, vaizdo įrašai bei paplidomos nuorodos žinutės tekste, kurias pasitelkus galima rasti informacijos apie tą pačią istoriją kituose šaltiniuose.
„Šis informacijos vartojimo metodas vadinamas šoniniu skaitymu (angl. lateral reading). Skaitymas šiuo būdu, informacijos vartotojas palieka svetainę ar socialinį tinklą, kuriame naršo, siekdamas rasti daugiau konteksto detalių apie jį dominančią temą kituose šaltiniuose“, – teigė A. Meidutė.
Jos teigimu, naršant socialiniuose tinkluose, svarbu jautriai reaguoti ir į informacija pasidalinusių vartotojų naudojamą kalbos toną: ar jie naujieną praneša objektyviai, ar naudoja daug emocinių išsireiškimų ir savo pasisakymu labiau siekia įtikinti, o ne informuoti.
„Gausus emocingos kalbos naudojimas, išvadų piršimas skaitytojui – taip pat aiškus galimos manipuliacijos rodiklis“, – dalijosi pašnekovė.
Patikimi šaltiniai
Anot A. Meidutės, minėtą šoninio skaitymo (angl. lateral reading) metodą nesudėtinga pritaikyti naršant socialiniuose tinkluose ir norint įsitikinti sudominusios informacijos tikrumu. Ji pasidalijo, kokie patikimi šaltiniai gali padėti, tikrinant informacijos patikimumą.
- Sužinoti daugiau konteksto detalių apie patalpintas nuotraukas padeda įrankis „Google Lens“. Juo pasinaudojus galima sužinoti, kokiuose kontekstuose tas pats vaizdo įrašas buvo panaudotas internete.
- Vaizdo įrašus galima patikrinti pasinaudojus „InVID We Verify“ naršyklės įskiepiu, leidžiančiu įrašą suskirstyti atskirais kadrais ir su kiekvienu iš jų atlikti atvirkštinę vaizdų paiešką.
- Jei sudominusiame pranešime minimos konkrečios detalės – susijusių asmenų vardai ir pavardės, mokslinių tyrimų pavadinimai, taip pat vieta ir laikas, kur įvyko įvykis, apie kurį kalbama, visas šias nuorodas galima panaudoti ieškant informacijos apie tą pačią žinutę kituose šaltiniuose, pavyzdžiui, oficialiose žiniasklaidos organizacijų interneto svetainėse ar mokslinių darbų duomenų bazėse.
