Diskriminacija – visuomenėje vis dar vyraujanti problema
Kaip teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius, Nulinės diskriminacijos diena – svarbi diena, skirta prisiminti, ko turėtumėme siekti kiekvieną dieną: kurti palankesnę ir saugesnę aplinką visiems, kurioje vietos diskriminacijai tiesiog nebūtų.
„Nesvarbu, kokios lyties, amžiaus ar lytinės orientacijos yra žmogus, jis/ji turi turėti tas pačias teises ir galimybes. Savo šalyje turime Lygių galimybių įstatymą, kuriame aiškiai nurodomi ir ginami kiti žmogaus tapatybės požymiai – socialinė padėtis, negalia, rasė, kalba, tautybė, pilietybė, įsitikinimai ar pažiūros, kilmė, etninė priklausomybė, tikėjimas, religija. Visi jie nurodo, kokie žmonės yra skirtingi, ir tai yra vertinga“, – atkreipė dėmesį M. Morkevičius.
Anot pašnekovo, nors tai suprasti, rodos, paprasta, vis dėlto, pavyzdžiai rodo ką kitą.
„Deja, tas skirtingumas nepakančioje visuomenėje sudaro įvairias kliūtis. Kasdien susiduriame su pavyzdžiais, kai žmonėms ribojamos galimybes lygiavertiškai dirbti, mokytis, gydytis, gauti kitas paslaugas“, – teigė M. Morkevičius.
Jis taip pat išsakė, kokios žmonių grupės šiandien nuo diskriminacijos kenčia labiausiai.
„Lietuvos gyventojų nuomone, šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei priklausymo romų tautybei. Tai parodė naujausia Europos Sąjungos tyrimų programos „Eurobarometras“ apklausa. Translyčiai asmenys, gėjai, lesbietės ar bisseksualūs asmenys, o taip pat romai, vis dar susiduria su visuomenės priešiškumu – didelė dalis gyventojų su jais nenorėtų dirbti, taip pat būtų nepatenkinti, jei jų vaikai ar artimieji su jais užmegztų romantinius santykius“, – vardijo M. Morkevičius.
Pašnekovas pasidalijo ir kitais statistiniais duomenimis.
„Statistika rodo, kad su didelėmis problemomis susiduria ir vyresni žmonės – net 8 iš 10 gyventojų įsitikinę, kad vyresnių žmonių diskriminacija yra paplitusi problema. Ji pasireiškia tiek sunkumais darbo vietoje ar ieškant darbo, tiek gaunant medicinos bei kitas paslaugas“, – teigė jis.
Kreiptis pagalbos – verta
Kaip pastebėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas, diskriminacija tam tikroms žmonių grupėms Lietuvoje šiandien pasireiškia labai įvairiais būdais.
„Nuo to, kad romams ar kitos tautybės žmonėms, taip pat šeimoms su vaikais neišnuomojami būstai ar nesuteikiama darbo vieta, iki žmonių su negalia problemų oriai naudotis viešosiomis erdvėmis, net tualetais, kurie neretai yra rakinami“, – pripažino M. Morkevičius.
Anot jo, yra ir begalė kitokių pavyzdžių.
„Vis dar nustatome atvejų, kai moteriai suteikiamos mažiau palankios darbo sąlygos ar mokamas mažesnis atlygis, vyresniems žmonėms, translyčiams asmenims apsunkinamos darbo paieškos, reklamose žeminamos moterys ir panašiai“, – teigė pašnekovas.
M. Morkevičius taip pat paaiškino, ko vertėtų imtis žmonėms, kenčiantiems nuo diskriminacijos apraiškų.
„Visada raginame žmones, turinčius pagrindo įtarti patyrus diskriminaciją, konsultuotis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Kasdien gauname skundų ar užklausų dėl įvairių situacijų, į kiekvieną jų gilinasi mūsų teisininkai ir pateikia savo vertinimus. Veiksmingiausia priemonė kovai su konkrečiu diskriminacijos atveju yra viešumas, neretu atveju padėtis keičiasi į gerąją pusę, tad kreiptis išties verta“, – tvirtino pastebėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas.
Padėtis gerėja, tačiau esamų pokyčių dar nepakanka
Pasak M. Morkevičiaus, pasakyti, kodėl visuomenėje vis dar vyrauja ir iš kur kyla polinkis į diskriminaciją, yra pakankamai sudėtinga, tačiau jis pasidalijo keletu galimų to priežasčių.
„Dažnu atveju, tai susiję su giliai visuomenėje įsišaknijusiomis nuostatomis, kurias lėmė istorinės patirties žaizdos. Gyvenome totalitarinėje aplinkoje, kuri gimdė kito ir kitokio baimę. Daugybę metų visuomenės standartų neatitinkantys jos dalyviai buvo nustumti į paraštes. Kai kurie, deja, ten vis dar lieka. Žinoma, demokratinės Vakarų civilizacijos vertybės, kuriomis gyvename jau ne vieną dešimtmetį, veikia teigiamai, tad padėtis dažnu atveju gerėja“, – pastebėjo jis.
Pašnekovas paaiškino, kokias neigiamas pasekmes visuomenėje palieka įvairios diskriminacijos apraiškos.
„Diskriminacija veikia bendrą visuomenės klimatą, kuria negatyvią aplinką, kurioje vieni žmonės jaučiasi nepakankamai išgirsti ir vertinami, skaudinami, žeminamas jų orumas. Nors dėl to jie niekuo nenusikalto. Nepakanti diskriminacijai visuomenė tiesiog yra šaunesnė ir saugesnė, joje maloniau gyventi“, – teigė M. Morkevičius.
Tiesa, jis pastebėjo, kad, nors ir iš lėto, tačiau diskriminacinės nuotaikos Lietuvoje kinta.
„Nors, lyginant lietuvių nuostatas su kitomis ES šalimis, dažniausiai esame sąrašo gale, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios nuostatos po truputį keičiasi į gerąją pusę. Kai kuriais atvejais, žmonių, kurie būtų nepatenkinti dirbdami su vienos ar kitos tapatybės kolegomis, mažėjo net dvigubai. Pavyzdžiui, 2019 m. net 21 proc. gyventojų teigė, kad būtų nepatenkinti dirbdami su juodaodžiu kolega, šiemet šis skaičius sumažėjo iki 12 proc.“, – dalijosi M. Morkevičius.
Pokyčius jis teigė pastebintis ir kitose srityse.
„Kai kurie pokyčiai itin nedideli, bet rodantys gerėjančią situaciją: pavyzdžiui, per ketverius metus padaugėjo manančių, kad oficialiuose dokumentuose turėtų būti galimybė pasirinkti trečią lyties žymenį žmonėms, kurie savęs neidentifikuoja nei vyru, nei moterimi. 2019 m. su tuo sutiko 26 proc. gyventojų, o 2023 m. – 35 proc.“, – teigė M. Morkevičius.
Akivaizdu, kad stengtis ir tobulėti dar yra kur. M. Morkevičius patarė, į ką vertėtų atkreipti dėmesį kiekvienam, kad gyventi drauge visiems būtų malonu ir gera.
„Tiesiog būti sąmoningesniems bei jautresniems. Tiek kitiems, tiek ir pačiam/pačiai sau. Žinoma, problemų išvengti niekad nepavyks, tad būtinas švietimas ir prevencija, orientuota į įvairių visuomenės grupių bruožus ir problemas. Aiškiau matydami ir suprasdami šalia gyvenančius, tapsime jiems atviresni. Turime sudaryti sąlygas visiems/visoms pilnavertiškai naudotis tuo, ką sukuriame kaip visuomenė ir valstybė“, – teigė M. Morkevičius.
Bet koks žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas – neabejotinai veikia jo emocinę ir psichinę sveikatą bei gyvenimo kokybę. Neleiskime, kad visa tai taptų norma, o, pastabėję galimus diskriminacijos atvejus ir žmogaus teisių suvaržymus – nelikime abejingi ir stabdykime šiuos procesus, kreipdamiesi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prižiūrinčią lygių galimybių įstatymo veikimą.
