Dalis lietuvių vis dar susiduria su taupymo problema. Pagundos galvoti tik apie šią dieną ir noras turėti kuo daugiau šiandien atitraukia mintis nuo ateities. Finansų ekspertai teigia, kad pradėjus taupyti tai tampa įpročiu. Tačiau kada ir kaip pradėti vaikus mokyti taupymo ir pažinties su pinigais?


Vilnietė Dalia savo ketverių metų dukrą su finansiniu pasauliu pažindina jau nuo mažų dienų. Vis dėlto moteris jaučiasi pasimetusi ir nežino, kaip teisingai ar laiku pradėti vaiką mokyti taupyti ir finansinės atsakomybės.



„Dukra jau nuo labai mažų dienų supranta, kad abu tėvai dirba, uždirba pinigus ir rūpinasi šeimos gerbūviu, – pasakojo sostinės gyventoja. – Ji mato, kad mes vykdome savo finansinius įsipareigojimus, kaip mokame mokesčius, kai tariamės, kuris iš tėvų mokės mokesčius šį mėnesį, kai kalbame apie savo finansinius įsipareigojimus, kaip planuojame atostogas“.



Dalia pasakojo, kad jau kuris laikas bando dukrai aiškinti, kad daiktai ar pramogos kainuoja pinigus: „Kai parduotuvėje dukra užsinori kokio daikto, pakalbame, kad jis kainuoja ir kad nuolat turime galvoti, ar norime tam skirti pinigų, nes turime jų turėti ir kitiems dalykams“.



Vis dėlto moteris supranta, kad tai tik bendros žinios apie pinigus, kuriuos dukrai bando perduoti šiuo metu, tačiau mamai kyla minčių, kaip šviesti pinigų ir taupymo klausimais vaiką toliau.



„Šiemet per Kalėdas seneliai pridovanojo taupyklių, tai vyrui ir man dabar yra dilema, kada ir kaip pradėti duoti vaikui pinigų, kad jis galėtų jų taupyti. Mokėti pinigus už darbus atrodo nesąmonė. Reikės kažką galvoti toliau“, – tęsė pokalbį Dalia.



Kas yra taupymas, keturmetė dukra jau yra mačiusi. Šeima namuose jau kuris laikas turi taupyklę, į kurią metamos 2 eurų monetos išlaidoms atostogų metu.

Metas pradėti taupyti: vertingi patarimai auginantiems vaikus
© Vida Press


„Manau, kad dukra pradėjo suprasti, kad daiktai kainuoja nuo kokių trejų metų. Pastebėjau, kaip pradeda pati norėti paduoti pinigus parduotuvėje, tačiau ji dar nesupranta pinigų vertės. Žino, kad už prekę reikia sumokėti, bet, kiek tai verta, dar ne“, – pasakojo pašnekovė.



Dalia taip pat teigė susidurianti su klausimu, kaip ugdyti ryšį su vaiku, kuris būtų pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu: „Pinigai suteikia laisvės ir vaikas jau pats gali pasirinkti, o ne tėvai už jį. Tai kaip reikia ugdyti atsakingą vartojimą? Savo vaikui riboju saldumynus ir vieną kartą dukra išzyzė saldainį, tačiau pažadėjo pasidėti stalčiuje ir nesuvalgyti iki švenčių. Žinoma, vieną dieną grįžusi iš darbo radau išlukštentus įkalčius. Susidūriau su dukros neištesėtu žodžiu. Pasikalbėjome, pasakiau, kad man tai nepatiko, bet įsivaizduoju, kad pradėjus vaikui duoti pinigų atsiranda dar daugiau grėsmių ir pagundų“.

Metas pradėti taupyti: vertingi patarimai auginantiems vaikus
© Žurnalas "Tavo vaikas"


Dalia prisipažino, kad nors dukrą bando įtraukti ir leisti jai stebėti, kaip vyksta šeimos biudžeto planavimas, jai pačiai su pinigais susiję klausimai buvo vienas iš didžiausių iššūkių kuriant šeimą.



„Su vyru esame lygiaverčiai asmenys, kurie neša pinigus į šeimos biudžetą. Taip, kartais vienam sekasi geriau, kitam blogiau, bet tai natūralu. Bandome rodyti dukrai, kad apie pinigus kalbame, sprendžiame problemas, bet pripažinsiu, kad ir poroje mums trūksta žinių. Tai buvo viena iš sunkesnių temų, kuriomis turėjome prasilaužti kuriant šeimą“, – prisipažino sostinės gyventoja.



Ar įgūdžiui taupyti turi paruošti mokykla?



Tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas pastebi, kad vaikų taupymo ir finansiniai įgūdžiai priklauso ne tik nuo šeimos, bet ir ugdymo įstaigos, kurią lanko vaikas.



„Bendro ugdymo programoje tokių patvirtintų programų nėra, tai kalbant apie finansinį raštingumą ar taupymą, tai priklauso nuo to, kiek šių žinių spėja integruoti kiekvienas mokytojas. Jei pažiūrėtume į matematikos pradinių klasių vadovėlius, ten yra pirkinių skaičiavimo pavyzdžių. Taip ir vyksta pažindinimas su išlaidomis. Tačiau tikriausiai didžioji dalis vaikų su taupymu ir asmeniniais finansais susipažįsta praktikoje, kai pradeda gauti dienpinigių“, – tęsė pašnekovas.

Pasiteiravus, ar formuoti atsakingo vartojimo, taupymo įgūdžius vaikams turėtų būti ne tik tėvų, bet ir švietimo sistemos dalis, D. Trečiakauskas teigė, kad pasaulyje žinių kiekis labai greitai auga ir tai, kad visą naują informaciją žmogus įsisavintų, reikia arba daug greičiau, arba daug ilgiau mokytis. Kita alternatyva – išmokti atsirinkti.



Vaikas ir pinigai
© Shutterstock nuotr.
Vaikas ir pinigai

„Galime kalbėti, kad žmogaus įgūdžiai, kompetencija yra daug svarbiau už žinių kiekį. Tokiu atveju kalbant apie privalomas programas švietimo įstaigose ir pažiūrėjus į tokias šalis kaip Suomija, Vokietija, Korėja ar Singapūras, matysime, kad vaikams duodamos tik gairės, o mokytojai atsakingi, kad to būtų pasiekta. Mūsų mokytojai jau ir dabar yra perkrauti, ko neturėtų būti. Mokytojai turi leisti vaikui išmokti, padėti susigaudyti mokymosi sistemoje, įgyti tam tikrų praktinių žinių, gebėjimų. Juk iš mokyklos išeiname išlaikę brandos egzaminą, bet ar tikrai įgyją brandos“, – svarstė pašnekovas.



Panašiai situaciją Tėvų forumo atstovas mato ir su finansiniu raštingumu: „Kiekvienas mokytojas dirba skirtingai ir, pavyzdžiui, matematikos ar istorijos mokytojai gali pateikti tam tikrų ekonomikos pavyzdžių, kelti diskusijas, pasakoti apie krizes. Vis dėlto grįšiu prie praktikos svarbos. Kol vaikas pats neuždirbs pinigų, jis nesupras jų vertės“.



Duodant dienpinigių – nedarykite klaidų


Interneto portalas financer.com pataria pradėti vaiko pažintį su pinigais ir taupymu dar ankstyvame amžiuje ir nuo kišenpinigių. Nurodoma, kad smulkūs vaikui duodami pinigai didina atsakomybės jausmą.



Patariama išugdyti vaiko supratimą, kad kišenpinigiai yra visiška vaiko atsakomybė, kaip jis išleis pinigus. Tačiau duodant vaikui kas savaitę ar kas mėnesį šiek tiek pinigų nereikėtų kartu, pavyzdžiui, lepinti vaikus saldainiais. Būtent saldumynai ir gali būti tas dalykas, kuris vaikas turi pats nuspręsti, ar jie verti išleisti pinigus. O gal geriau pasitaupyti vertingesniam pirkiniui ar pramogai.



„Jei vaikas gauna, sakykime, 5 eurus per savaitę ledams ir saldumynams, tų pinigų turi užtekti ledams ir saldumynams visai savaitei. Jeigu vaikas žino, kad jūs bet kuriuo atveju nupirksite jam ledų vos jam paprašius, tuomet jam bus sunkiau suprasti pinigų vertę“, – rašoma interneto puslapio įraše.


Metas pradėti taupyti: vertingi patarimai auginantiems vaikus
© Adobe Stock

Kitas svarbus aspektas vykstant vaiko pažinčiai su pinigais – kalbėjimas. Jei vaikas visus gautus pinigus išleidžia iškart, reikėtų aptarti, kodėl jis priėmė tokį sprendimą. Po šio pokalbio tėvai turėtų paaiškinti vaikui, kaip kitaip buvo galima išleisti pinigus, kokios galimos alternatyvos.


„Po kurio laiko galite pakelti kartelę ir kišenpinigius duoti ne kas savaitę, bet kas mėnesį. Didesnė pinigų suma ir ilgesnis laikotarpis sukels naujų iššūkių, kurie suteiks galimybę susiformuoti geresniems pinigų valdymo įgūdžiams“, – dalijamasi patarimais tėvams.



Taip pat siūloma neversti vaikų taupyti per prievartą: tai turėtų būti pateikta žaisminga forma, kaip įdomus ir motyvuojantis žaidimas taupyti pinigus.

 Nuolat kalbėkite su vaiku, ko jis nori, kokios jo svajonės ir kaip jų galima pasiekti, pavyzdžiui, taupant dalį ar visus gaunamus kišenpinigius.


Vyresniems vaikams pažintį su taupymu galima praplėsti ir paaiškinant, kas yra palūkanos, ir pasiūlyti, kad taupydamas kišenpinigių vaikas gali gauti 10 proc. palūkanų kas tam tikrą laiką nuo sukauptos sumos.



Kada pradėti vaikų pažintį su pinigais?



Tikriausiai daugeliui tėvų, kaip ir kalbintai vilnietei Daliai, kyla klausimų, o kada pradėti vaiko pažintį su pinigais.


Asmeninių finansų specialistė Jūratė Cvilikienė patarė vaikų pažintį su monetomis ir pinigais pradėti, kai jie sulaukia 5–6 metų amžiaus.



„O pradinukams jau galime pasiūlyti kartu, pavyzdžiui, suplanuoti pusryčių meniu, sudaryti sąrašą ir nupirkti reikalingus produktus, parduotuvėje suskaičiuoti grąžą. Vaikams verta paprastai paaiškinti, kokius mokesčius mama ar tėtis moka ir kodėl, įtraukti į bendrų atostogų planavimą, kad jie suprastų, jog finansinis šeimos gyvenimas yra neatsiejama kasdienybės dalis ir visuomet norų yra daugiau negu galimybių, bei po truputį mokytųsi kūrybingai skirstyti turimus pinigus“, – teigė ji.



Be to, susimąstyti reikėtų net vaikui perkant taupyklę. Kaip paminėjo pašnekovė, pavyzdžiui, peršviečiama taupyklė vaikui leis gerai matyti, kaip ši pildosi pinigų.

Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Domantas Pipas
Jūratė Cvilikienė



„Laikas nuo laiko kartu santaupas galima suskaičiuoti, įvertinti, kiek sutaupyta, ką jau galima įsigyti arba kiek liko taupyti iki norimo pirkinio“, – tęsė ji.



J. Cvilikienė taip pat pastebėjo, kad vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl vaiką verta įtraukti planuojant ir taupant didesniam šeimos pirkiniui. Vaikas turi suprasti, kad kartais teks atsisakyti nenumatytų pirkinių tam, kad būtų galima atidėti pinigų tikslui pasiekti.

„Paprastai kalbant, reikėtų su vaikais kalbėtis, kviesti juos dalyvauti, patikėti nedidelių užduočių, mokyti išsikelti tikslą. Kartais vaikui užsinorėjus ir primygtinai prašant nupirkti vieną ar kitą daiktą verta paklausti, ar jis jį įsigytų už savo sutaupytus pinigus. Toks klausimas padeda vaikui iš naujo įvertinti norimą daiktą, nes dažnai vaikams atrodo, kad tėvų ištekliai neriboti, o pinigus jie tiesiog ima iš bankomato“, – kalbėjo ji.



Tėvų pavyzdys užkrečiamas



Pasak J. Cvilikienės, jei tėvams pavyksta nuo mažų dienų vaiką ugdyti, įtraukti į šeimos biudžeto planavimą, sudominti bendrais finansiniais tikslais, tokiam jaunuoliui gerokai paprasčiau pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau, jei vaikas auga nieko apie tai negirdėdamas, nesuvokdamas, kas yra finansiniai įsipareigojimai ir kaip valdomas biudžetas, jam sunku įsitvirtinti suaugusiųjų pasaulyje ir tenka mokytis išgyventi jau būnant savarankišku. Todėl viena iš klaidų, kurias gali daryti tėvai, – neįtraukti vaikų į šeimos finansų planavimą ir galvoti, kad tai tik suaugusiųjų reikalas.

„Kita klaida – pildyti visus vaikų norus, nepadedant suprasti, kad pinigai yra ribotas išteklius ir juos reikia uždirbti. Vaikai turi suprasti, kad visko turėti neįmanoma, pinigus reikia uždirbti, paskirstyti, o norint įsigyti brangesnį daiktą – jam taupyti. Dar svarbu papasakoti vaikams, kas yra finansinė atsakomybė ir įsipareigojimai, nes jauni žmonės neretai pradelsia mokėjimus ar skolinasi neįsigilinę į sąlygas ir nesuvokdami, kad laiku neatiduota skola liks pažymėta jų kredito istorijoje mažiausiai dešimčiai metų“, – akcentavo pašnekovė.


Mano finansinė ateitis
7