Gyvenimas tik šia diena gali atrodyti daug paprastesnis, tačiau kartu ir neatsakingas. Vis dėlto, kalbant apie taupymą ir pasiruošimą ateičiai, lietuviai Europos kontekste atrodo gana prastai. Kai didžioji dalis europiečių sugeba kaupti dalį savo pajamų, Lietuvoje taupymo norma neigiama.

Asmeninių finansų ekspertai nuolat kartoja, kad taupymas turėtų tapti kiekvieno gyventojo nuolatiniu įpročiu. Turimos santaupos padeda ne tik įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, pavyzdžiui, įsigyti naują automobilį, bet ir kartu padeda atsikratyti nerimo dėl galimų netikėtai nutiksiančių įvykių.

Lyderiai Europoje – švedai

Nepaisant to, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyr. ekonomistas Jokūbas Markevičius pastebi, kad lietuviai taupo nepakankamai.

„Eurostat duomenimis, Lietuva kitų šalių kontekste ir toliau atrodo prasčiausiai“, – pabrėžė jis. 2017 m. taupymo norma Lietuvoje buvo neigiama (–1,5 proc.), kai Europos vidurkis siekė 9,7 proc.

„Už Lietuvą prasčiau taupyti sekėsi tik Kiprui, čia taupymo norma siekė – 3,1 proc. Latvijoje šis rodiklis buvo teigiamas ir sudarė 3,3 proc., o estai sutaupo dar daugiau (11,6 proc.). O geriausiai taupyti sekasi švedams, jų taupymo norma siekia 17,6 proc.“, – vardijo pašnekovas.

Kaip rodo Lietuvos banko namų ūkių apklausos, kad net kas trečias Lietuvos gyventojas iš santaupų neišgyventų nei mėnesio ir tik kas penktas turi pakankamą rezervą juodai dienai.

„Be abejo, vertinant santaupas, svarbu atsižvelgti ir į sukauptą turtą – žmonės gali taupyti ir investuodami į įvairias finansines priemones, pavyzdžiui, akcijas, obligacijas, investicinius fondus, ir į nekilnojamąjį turtą ir laikydami indėlį kredito įstaigoje. Todėl vidutines gyventojų turimas santaupas įvardyti būtų sudėtinga“, – komentavo J. Markevičius.

Bado į didelę lietuvių gėdą: nemokame taupyti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kita vertus, Lietuvos banko namų ūkių apklausos rodo, kad tiems, kuriems yra iš ko taupyti, per mėnesį pavyksta atsidėti 31–150 eur. Gyventojai dažniausiai nurodo, kad taupo didesniems pirkiniams ar atsideda juodai dienai.

Pastebi paradoksą

Lietuvos banko atstovas kartu pastebėjo Lietuvoje esantį paradoksą: kuo daugiau gyventojai uždirba, tuo mažiau sugeba susitaupyti.

„Ekonomistai žmonių taupymą vertina ir jo lygį įvairiose šalyse lygina pagal namų ūkių taupymo normą. Tai santykis tarp santaupų ir pajamų. Lietuvoje ši taupymo norma yra mažesnė už nulį. Tai reiškia, kad išleidžiame daugiau nei uždirbame arba šalies mastu gyventojai skolinasi“, – aiškino pašnekovas.

Nors statistika rodo, kad atlyginimai Lietuvoje didėja nuo 2009 m., Lietuvos gyventojų taupymo norma per pastarąjį dešimtmetį sparčiai sumažėjo. Pavyzdžiui, kaip nurodė J. Markevičius, 2010 m. lietuviai nuo savo pajamų vidutiniškai atsidėdavo 7,8 proc., o paskutiniu metu šis rodiklis priartėjo prie nulio ir netgi tapo šiek tiek neigiamas.

„Patys gyventojai teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl nepavyksta sutaupyti – nedidelės pajamos. Kita vertus, tikėtina, kad priežastys nėra vien tik ekonominės. Didelę reikšmę turi žmonių emocijos, psichologija bei lūkesčiai, – svarstė Lietuvos banko atstovas. – Pavyzdžiui, statistika rodo, kad šiuo metu sparčiai didėjant darbo užmokesčiui, taupymo norma mažėja. Tai reiškia, kad gyventojai netaupo tada, kai ekonominė situacija taupymui yra palankiausia. Atvirkščiai, taupymo norma Lietuvoje labiausiai augo krizės metu, kai pajamos mažėjo ir taupyti buvo sunkiausia. Vadinasi, sprendimas taupyti ne visuomet yra susijęs tik su gaunamų pajamų dydžiu“.

Bado į didelę lietuvių gėdą: nemokame taupyti
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasiteiravus, kiek patartina gyventojui turėti susikaupus juodai dienai, J. Markevičius teigė, kad rezervas turėtų būti toks, kad praradus pajamų šaltinį santaupų užtektų 3–6 mėnesiams. Kaip jau minėta, tokį rezervą pagal atliktas apklausas turi vos kas penktas šalies gyventojas.

„Be to, svarbu, kad šis rezervas būtų atskirtas nuo kitų santaupų ir laikomas likvidžia forma, pavyzdžiui, banko sąskaitoje ar indėlyje“, – patarė pašnekovas.

Kiekvieno atvejis individualus

Internetinio puslapio apie taupymą ir investavimą investologija.lt įkūrėjas Justinas Jazepčikas teigė, kad lietuvių taupymo ypatumus būtų sunku apibendrinti. Pasak jo, kiekvienas atvejis yra individualus. „Problema ne ta, kad žmonės nemoka taupyti, nes visi žino, kad reikia, bet, viena vertus, yra įpročiai, antra, yra pamatiniai žmonių įsitikinimai“, – kalbėjo jis.

Pavyzdžiui, J. Jazepčikas pasidalijo savo asmenine situacija. Jis užaugo vidutinių pajamų šeimoje, tačiau, kai tėvai pirkdavo šokoladuką, jį visuomet padalindavo visiems šeimos nariams į keturias dalis. „Kad visiems užtektų, nes tuomet situacija buvo kitokia. Taip man išsivystė mąstymas, kad neužteks ir reikia labai taupyti. Perteklinis taupymas, kurį jaučiu turintis, taip pat yra problema, nes neleidi sau gyvenime malonumų, nes reikia taupyti juodai dienai. Taip taupydamas gali praleisti ir visą gyvenimą. Būdavo, kai aš atsidėdavau ir 70 proc. savo pajamų. Ir kas iš to? Juk negyvename, kad numirtume turintys daug pinigų“, – prisiminė pašnekovas.

Kita, asmeninių finansų eksperto nuomone, netinkama alternatyva – visiškai netaupyti ir gyventi tik šia diena.

„Juk tikrai gali sulaukti pensijos, valdiškos pensijos neužteks ir galvosi, ką valgyti, – tęsė pašnekovas. – Todėl taupymas turi būti subalansuotas“.

Kiek ir kaip taupyti gali priklausyti ir nuo specialybės

J. Jazepčikas pabrėžė, kad planuojant taupymą nereikėtų vadovautis dažnai girdimu pasiūlymu taupyti 10 proc. nuo savo pajamų, o atsižvelgti į savo asmeninę situaciją.

„Pavyzdžiui, krepšininko specialybė tokia, kad pajamos ateityje mažėja ir su tuo turi susitaikyti. Kitas žmogus galbūt yra profesorius ar pranešėjas ir jo pajamos su metais vis didėja ir iš savo žinių gali uždirbti ir net išėjęs į pensiją“, – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto interneto puslapio apie finansus autorius pastebėjo, kad dalis gyventojų, nors ir supranta taupymo svarbą, to nedaro: „Bet juk visi žinome, kad kasmet ateis Kalėdos, o kai ateina, neturime pinigų dovanoms. Visi žinome, kad bus nauji mokslo metai, o rugpjūtį susižvalgome, kad neturime pinigų išleisti vaiko į mokyklą“.

Bado į didelę lietuvių gėdą: nemokame taupyti
© Fotolia nuotr.

Pašnekovas taip pat paminėjo santaupų juodai dienai svarbą: juk niekada negali žinoti, kaip pasikeis sveikata, ar nesuges automobilis, o gal reikės dantis taisyti.

„Asmeninių finansų ekspertai mini, kad reikėtų turėti sukaupus 3–6 mėnesių pajamų fondą, tačiau čia irgi labai viskas priklauso nuo jūsų asmeninės situacijos. Galbūt turite labai gerus santykius su artimaisiais ir žinote, kad jie jums tikrai padės nelaimės atveju“, – svarstė J. Jazepčikas.

Be to, planuojant taupymą taip pat reikėtų apgalvoti, pasak pašnekovo, ir savo namų ūkio situacija. Pavyzdžiui, galbūt vienas iš partnerių dirba laisvai samdomą darbą, kur pajamų netekimas gali būti labai staigus, o kitas turi labiau užtikrintas pajamas, pavyzdžiui, dirbdamas biurokratinį darbą.

Dalį santaupų pašnekovas rekomendavo turėti banko indėlio pavidalu ar tiesiog sąskaitoje: tai pinigai, kurių gali prireikti labai greitai nutikus netikėtam įvykiui. Kaupiant tolimesnei ateičiai ar senatvei, savo santaupas galima investuoti į pensijų fondus ar nekilnojamąjį turtą. Tačiau tokiu atveju reikia suprasti, kad staigiai prireikus šių pinigų turėti savo rankose nepavyks.


Mano finansinė ateitis
149