Ne paslaptis, kad kiekvienas norėtume gyventi per daug negalvodami apie pinigus, nejausdami jų stygiaus, o labiausiai – neribodami savo poreikių. Deja, aukso puodai laimimi retai, todėl geriau iš anksto pasirūpinti savo finansiniu stabilumu. Delfi domisi, kodėl net mažų lėšų atsidėjimas saugesnei ateičiai yra geriau nei jokio ir kur dažniausiai gyventojai laiko taupomus pinigus.

Dvidešimt šešerių Evelina taupo atsidėdama grynuosius pinigus. „Kas mėnesį iš banko sąskaitos išsigryninu vienodą sumą pinigų ir pasidedu namuose“, – apie savo taupymo įpročius pasakoja pašnekovė.

Moteris paaiškina, kad taip taupyti renkasi dėl patogumo: „Jei visus pinigus laikyčiau vienoje banko sąskaitoje, jie susimaišytų: ir tie, kuriuos noriu taupyti, ir tie, kurie yra einamieji, kasdieniai“.

Pašnekovė tvirtina, kad grynųjų pinigų namuose laikyti nebijo.

Kodėl Evelina nesirenka kitų taupymo būdų? „Vis nerandu laiko nueiti į banką ir sudaryti sutarties dėl indėlio. Kita vertus, gali būti, kad neturiu pakankamai žinių apie finansų valdymą“, – svarsto Evelina.

Paklausta, ar taupo su tikslu, moteris išduoda, kad kol kas jokio taupymo plano neturi: „Kol kas pinigus kaupiu juodai dienai“.

Sąskaitoje stengiasi turėti lėšų šešiems mėnesiams į priekį

Nors ir nedidelėmis sumomis, bet šiek tiek susitaupyti pinigų pavyksta ir Dovydui. Ir ne tik taupyti, bet ir investuoti. Tiesa, jis niekuomet neturi grynųjų pinigų, todėl visi taupymai vyksta internetu.

„Didžiąją dalį savo taupomų pinigų laikau elektroninėje erdvėje. Priklausomai nuo to, kur santaupas planuoju išleisti, jas laikau keliose skirtingose vietose“, – sako jis.

Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock
Asociatyvi nuotr.

Vyras teigia, kad kaupiant pinigus elektroninėje erdvėje, jam yra patogiau sekti savo pajamas ir išlaidas.

„Esu nusimatęs periodinius pinigų atidėjimus į įvairius finansinius instrumentus. Kiekvieną mėnesį nuo savo pajamų, kad ir kokios jos būtų, atsidedu taupymui ir investavimui“, – teigia Delfi skaitytojas.

Pašnekovas priduria, kad didžioji dalis jo kas mėnesį atidedamų pinigų yra skiriami investicinėms priemonėms ir labai maža dalis lieka „kaboti" sąskaitoje ar grynųjų pinigų pavidalu.

Anot pašnekovo, jis stengiasi vadovautis šia finansinį saugumą užtikrinančia taisykle: savo banko sąskaitoje turėti tiek lėšų, kad būtų galima padengti ateinančių šešių mėnesių išlaidas.

„Jeigu žmogaus išlaidos per mėnesį yra apie 1 tūkst. eurų, jo sąskaitoje visuomet turėtų būti apie 6 tūkst. eurų laisvų lėšų, kurias galėtų panaudoti bet kuriuo momentu“, – finansinio saugumo formule dalijasi Dovydas.

Nenuvertinti sutaupytų pinigų

Jei šešių mėnesių įprastinių pajamų santaupos finansinei pagalvei jus išgąsdintų, galima pamąstyti ir apie mažesnių santaupų kaupimą. Pavyzdžiui, jei pavyktų kas dieną atsidėti po vieną eurą, per metus jau turėtumėte 365 eurus. Geriau taupyti mažiau, nei išvis netaupyti.

Centas prie cento: kaip sutaupyti 10 tūkstančių eurų
© Shutterstock

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pabrėžia, kad ir tokia suma, sukaupta per metus, yra reikšminga.

„365 eurų suma maždaug prilygsta vienam minimaliam mėnesio darbo užmokesčiui Lietuvoje. Vadinasi, šių pinigų turėtų užtekti, kad būtų galima vieną mėnesį pragyventi“, – argumentavo ji.

Šią vasarą „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad 38 proc. lietuvių turėtų skolintis pinigų, jeigu jie susidurtų su netikėtomis skubiomis išlaidomis. Todėl net ir nedidelė santaupų suma tokiais atvejais gali tapti išsigelbėjimu.

„Aišku, jei žmogus gauna vidutines pajamas, jis greičiausiai yra įpratęs prie aukštesnio pragyvenimo lygio, turi finansinių įsipareigojimų ir jam šios sumos net ir vienam mėnesiui gali nepakakti. Tad jei apie šią sumą kalbame kaip apie finansinį rezervą, ji yra nepakankama. Šalies gyventojui, kuris gauna vidutines pajamas, reikėtų turėti bent 2,5–3 tūkst. eurų finansinį rezervą“, – patarė asmeninių finansų specialistė.

Pavyzdžiui, nukreipus šiuos pinigus į II ar III pakopos pensijų fondą arba pasirinkus kitą fondą, investuojantį į akcijas ir kitas finansines priemones, po 10 metų jau būtų galima turėti apie 6 tūkst. eurų. Iš jų apie 3,6 tūkst. eurų sudarytų kasdienės 1 euro santaupos, o likusius 2,4 tūkst. eurų – investicijų grąža. Investuojant ilgiau, būtų galima tikėtis dar didesnio investicijų prieaugio.

„Nors kas dieną atidedama 1 euro suma neatrodo reikšminga, bet ją įdarbinus kaip investiciją, per ilgą laikotarpį tai gali atnešti įspūdingą grąžą“, – įžvelgė pašnekovė.

Permąstyti savo išlaidas

Finansų specialistai pastebi, kad iš tiesų net ir galvojant, kad neturime iš ko taupyti, tai dažniausiai galima padaryti, peržiūrėjus savo kasdienes išlaidas. Galbūt esate iš tų, kuris kasdien pasilepina puodeliu kavos kavinėje ar degalinėje?

„Jei žmogus iš tiesų kiekvieną darbo dieną perka kavą degalinėje ar kavinėje ir už kavos puodelį moka nuo 1,5 iki 3 eurų, jis per metus gali išleisti nuo 350 iki 700 eurų. Turbūt tik nedidelė dalis žmonių iš tiesų kavai skiria tiek pinigų. Bet tai geras pavyzdys, kaip nedidelės kasdienės išlaidos gali virsti apčiuopiama suma per visus metus. Galbūt kai kam tai yra atsakymas, kur dingsta jų pinigai atėjus mėnesio pabaigai, t. y., jie išleidžiami įvairiems iš pirmo žvilgsnio smulkiems dalykams“, – pabrėžė J. Civlikienė.

Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Josvydas Elinskas
Jūratė Cvilikienė

Kaip tęsė pašnekovė, kad būtų galima sutaupyti, pirmiausia reikėtų išanalizuoti visas savo išlaidas ir pažiūrėti, kokioms nebūtinosios išlaidoms tenka neproporcingai didelė dalis pinigų. Norint kontroliuoti savo išlaidas, geriau ne visiškai atsisakyti vieno ar kito dalyko, bet stengtis riboti jo vartojimą: „Pavyzdžiui, nusistatyti, kiek kartų per savaitę galiu pasimėgauti kavinėje įsigytu gėrimu ar kiek pinigų per mėnesį galiu išleisti atitinkamai išlaidų grupei“.

Trys žingsniai

Visgi tiems, kurie šventai tiki, kad negali nieko sutaupyti, siūloma pradėti ir dar nuo mažesnių sumų, Pavyzdžiui, pirmiausiai galima įsijungti automatinio taupymo funkciją banke, kuri kiekvieną kartą atsiskaitant mokėjimo kortele suapvalina sumą ir likutį perveda į taupymui skirtą sąskaitą.

„Swedbank“ yra paskaičiavęs, kad naudodamiesi tokia funkcija banko klientai gali vidutiniškai sutaupyti apie 10 eurų per mėnesį. Antra, gavus atlyginimą mėnesio pradžioje dalį jo iš karto pervesti į taupymui skirtą sąskaitą. Trečia, stebėti išlaidas, planuoti mėnesio biudžetą ir stengtis apie 10–20 proc. pajamų atidėti taupymui ar investavimui“, – patarimais dalijosi specialistė.

Centas prie cento: kaip sutaupyti 10 tūkstančių eurų
© Pixabay

J. Cvilikienė pastebėjo, kad vis dar didesnė šalies gyventojų taupymui skiria per mažai dėmesio.

„Dažniausias pasiteisinimas tas, kad taupymui trūksta lėšų. Bet reikėtų būti nuoširdesniais ir pripažinti, kad dažnai ir patys neatsispiriame pagundai išleisti pinigus vienam ar kitam nebūtinam dalykui. Todėl taupymas, kad ir mažomis sumomis, gali paskatinti labiau kontroliuoti išlaidas ir atsispirti nebūtiniems pirkiniams“, – akcentavo ji. – Jei iki šiol nieko netaupėte, geriausia bus pradėti nuo nedidelio tikslo. Pasiryžkite per kelis mėnesius ar pusmetį sutaupyti kelis šimtus eurų, pabandykite tam kas mėnesį skirti atitinkamą pinigų sumą, jei reikia, persvarstykite visas savo išlaidas“.

Kai taupymo tikslą pasieksite, įrodysite sau, kad gebate racionaliai planuoti ir atsispirti kasdienio išlaidavimo pagundoms, bei galėsite užsibrėžti didesnį tikslą.

Kaip sutaupyti 10 tūkstančių eurų?

Nors dalis gyventojų ir toliau gali galvoti, kad jiems taupyti nėra iš ko, dažnu atveju net ir atsisakytas kavos puodelis kavinėje ar susimažintos išlaidos pramogoms po truputį ilguoju periodu gali padėti sukaupti nemenką sumą. Vis dėlto, jei sugalvosite sutaupyti 10 tūkst. eurų, vien kavos puodelio atsisakymo gali neužtekti.

„Tai yra ženkli suma, todėl reikia suprasti, kad nei per mėnesį, nei per metus tokios sumos sutaupyti veikiausiai nepavyks“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

„Tarkime, žmogus uždirba vidutinį darbo užmokestį – 880 eurų per mėnesį, ir taupymui kas mėnesį skiria apie 15 procentų savo pajamų (apie 130 eurų). Taupyti jam teks 6,5 metų“, – štai tokią taupymo formulę pateikia specialistė.

Ieva Valeškaitė
© DELFI / Andrius Ufartas
Ieva Valeškaitė

Pašnekovė, komentuodama iliustracinę taupymo situaciją, pabrėžia, kad tokiu atveju reikia labai griežtos disciplinos ir savo poreikių sumažinimo.

„Taupant pinigus, yra svarbu turėti aiškų tikslą ir žinoti, kam yra taupoma, mat kitu atveju pasiduoti pagundoms bus labai lengva“, – patikina specialistė ir priduria, kad sykį neplanuotai išleidus pinigus, reikia nenuleisti rankų ir atminti, kad taupant svarbu ilgasis periodas.

Pašnekovė svarsto, kad norint sutaupyti minėtuosius 10 tūkstančių eurų, būtų pravartu pagalvoti apie papildomas pajamas – peržiūrėti turimą turtą, nereikalingus daiktus, kuriuos galima išnuomoti dalijimosi platformose. Kitas papildomų pajamų šaltinis – savo turimų įgūdžių išnaudojimas.

„Visus papildomai uždirbtus pinigus geriausia būtų atidėti taupymui, taip pasiekti užsibrėžto tikslo bus lengviau ir greičiau“, – pataria I. Valeškaitė.

Populiariausios taupomų lėšų laikymo vietos

„Taupymo vietos pasirinkimas labai priklauso nuo norinčiojo taupyti asmens amžiaus ir patirties su įvairiais finansiniai instrumentais“, – teigia I. Valeškaitė.

Ekonomistė, remdamasi Lietuvos banko gyventojų apklausos rodmenimis, pabrėžia, kad pastaraisiais metais pastebimi reikšmingi pokyčiai pasirenkant taupymo ir investavimo priemones.

Centas prie cento: kaip sutaupyti 10 tūkstančių eurų
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Grynųjų pinigų taupymą namuose keičia sąskaitos bankuose bei kredito unijose. Trečia populiariausia vieta taupyti – pensijų fondai“, – paaiškina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė.

Pašnekovė prideda, kad reikšmingą dalį taupymų sudaro gyvybės draudimas, terminuotieji indėliai bankuose ar kredito unijose bei nekilnojamasis turtas.


www.DELFI.lt
28