Kviečiame susipažinti, ką lygiai prieš šimtą metų apie tarp Vokietijos kartu su jos sąjungininkėmis bei Rusijos pasirašytą sutartį rašė Lietuvos ir pasaulio spauda, taip pat susipažinti su paties sutarties tekstu.

Toliau pateiktas vokiečių okupacinės valdžios Lietuvoje prieš šimtą metų leisto laikraščio „Dabartis“ straipsnis „Taika su Rusija įvyko“ (1918 m. kovo 5 d.).

Prieš 100 metų: kokią taiką sutarė Vokietija ir bolševikinė Rusija
© Archyvo nuotraukos


----

Šiandien, po pietų, 5 valandą yra pasirašyta taika tarp Vokietijos ir Rusijos.

Sustabdė kovas su rusais.

Valdiškas Berlyno pranešimas vakare. Iš priežasties taikos pasirašymo tarp Vokietijos ir Rusijos tapo sustabdyti kariniai žygiai Rusijoje.

Berlynas, kovo 3 d. Viepats kaizeris ir karalius iš priežasties įvykimo taikos su Rusija Vokietijos kancleriui grafui Herlingui mušė šitokį telegramą:

Vyriausioji buveinė, kovo 3 d. 1918.

Vokiečių kardas, valdomas didžių karvedžių, yra įvykinęs taiką su Rusija. Jaučiu gilų dėkingumą prieš Dievą, kuris mums yra padėjęs, taipo jau jaučiu didį džiaugsmą dėlei mano kariuomenės darbų ir dėlei mano žmonių ištvermės. Mane labai ramina, jog buvo galima išgelbėti vokiečių turtai ir vokiečių kultūra. Ir jums už pasitikimą, stiprų padėjimą didžiame darbe karšta mano padėka

Vilehlmas I. R.

*

Vis dar perėjo keletas dienų, daugiau, kol įvyko taika, negu buvo galima spėti iš pranešimo valdijos pasekretorio v. d. Busschės vokiečių seime, posėdyje vasario 26 dienos. Bet tasai užsitęsimas įvyko dėlei laukutinių priežasčių, ne dėl kokių nesutarimų sulig paties dalyko. Todėl duotasis trijų dienų laikas pasirašyti po santaikos sutartimi teko kiek pailginti.

Pastarąsias dienas, dėl to užsitęsimo, kai kurie jau buvo pradėję abejoti, ar iš tikro beįvyksianti su Rusija santaika. Bet užtat dabar džiaugsmas juo didesnis. Ačiū Dievui! Šitas kaizerio žodis tegu pašventina ir paaukština ir mūsų džiaugsmą. Dievas visa galinčia savo ranka visą mūsų likimą pagalios tik nuveda į gerą galą. Jis savo teisybės dėlei, rods baudžia pasaulį, bet paskui vėl pasiunčia jam malonios saulės spindulių. Kada jau būsime kiek toliau nuo šios gadynės įvykių, tai aiškiau pamatysime, jog Dievas mums kelią yra rodęs per tamsybes į šviesą.

*

Vokiečių laikraščiai rimtai, bet su didžiu pasitenkinimu, pagerbia susitaikymą. Laikraštis „Berliner Tageblatt“ rašo:

Taika su Rusija yra pasirašyta. Šį kartą yra visa kas tvarkoje, nė žodžio netrūksta.

Mes su džiaugsmu pasitinkame taiką, dėkingai atsimindami mūsų kariuomenę, kuri mums ją yra iškovojusi. Šioje valandoje nėra reikalo išaiškinti visų tų sutarties išgavų. Gali būti, kad kai kurie Petrapilėje geidavo, kad vokiečių kariuomenė įžengtų į vyriausią Rusijos miestą ir padarytų ten tvarką. Rusai dabar turi – ačiū Dievui – patys savimi pasirūpinti, nes mes ir be to turime gana darbo. Dabar, kada bolševikams leista padaryti taiką, jie turbūt veikiai nusprūs nuo sosto.

Prieš 100 metų: kokią taiką sutarė Vokietija ir bolševikinė Rusija
© Archyvo nuotraukos

Laikraštis „Tägliche Rundschau“ štai ką sako:

Nors taika ir tėra galutinai sutvarkyto pobūdžio, taip sakant, tiktai pailgintas ir apdraustas ginklų sustabdymas, tačiau vis galime tikėtis, jog Rusijos nuilsimas ir nuovargis per karą, sustiprėjimas atvaduotųjų Rusijos paribio pavaldijų ir palikimas vokiečių kariuomenės užimtuose kraštuose bus laidas, jog, jeigu Rusijoje ir veikiai susidarytų nauja vyriausybė, tai ji nedrįs sulaužyti teisėtai įvykintos taikos. Jeigu ne bailumas ir nepraktinga gudrybė, kurios yra atsiradę tarpe lenkų, o dalinai ir tarpe lietuvių, ir supainiotų padėjimą, tai mes būtume įgiję tokį mūsų rytų ribos sutvarkymą, kuris mus apsaugos ir suteiks visokių galimybių ateityje.

Laikraštis „Berliner Volkszeitung“ taiką vadina „išvaduojamąja taika“. Mūsų kariuomenė žengė priekin ne kad užgrobus svetimus kraštus, o tiktai privalė iškariauti taiką ir apsaugoti padarytąją taiką su Ukraina. Likimas taip buvo lėmęs, kad vokiečių žengimas priekin buvo geriausias parėmimas Ukrainos bei Suomijos išsivaduojamoj jos kovoje. Jei Rusijos paribio valdijos liks savarankės valdijos, tada jos mumyse visados regės savastovybės remėją. Su Rusija mes stengsime sugyventi gerame taikiuje.

----

„Dabartyje“ 1918 m. kovo 7 d. buvo paskelbtas ir pats sutarties tekstas:


----
Po pasirašyta taikos sutarčia, kovo mėn. 3 dieną 1918 m., tarp Vokietijos, Austrijos-Madjarijos, Bulgarijos ir Turkijos iš vienos pusės, ir Rusijos iš kitos pusės, stovi visų viršuje minėtų dalyvavusių valdijų įgaliotinių parašai. Mes tepaduodame čionai tiktai Vokietijos bei Rusijos pasirašiusiuosius įgaliotinius. Vokietijos šie: valdijos sekretorius von Kühlmannas, ambasadorius von Rosenbergas, generalmajoras Hoffmannas ir kapitonas Homas; Rusijos šie: Sokolnikovas, Karašanas, Čičerinas ir Petrovskis. Įgaliotiniai suvažiavo Lietuvos Braston daryti taikos derybų ir, turėdami tinkamus įgaliojimus, susitaikė šitomis sąlygomis:

Skirsnis 1. Vokietija, Austrija-Madjarija, Bulgarija ir Turkija iš vienos pusės ir Rusija iš kitos pusės užsireiškia, kad karas tarp jų yra užbaigtas. Jos yra pasiryžusios nuo dabar gyventi taikoje ir prietelystėje.

Skirsnis 2. Susitaikiusieji nedarys jokių kurstymų, nė gundymų prieš kitos pusės valdžią, nė prieš valdijos arba kariuomenės įtaisymus. Ta priedermė, sulig Rusijos, paliečia ir vidurio valdijų užimtąsias šalis.

Skirsnis 3. Tos šalys, kurios eina į vakarus nuo nustatytos susitaikiusiųjų valdijų linijos ir pirma yra prigulėjusios Rusijai, nestovės daugiau po rusų valdijos viršenybe. Ta linija yra matoma iš prikergto prie sutarties žemėlapio. Paskutiniai tą liniją nustatys dar tam tikra vokiečių-rusų komisija. Minėtosioms šalims iš buvusiojo prigulėjimo prie Rusijos nelieka jokio įsaistymo sulig Rusijos. Rusija išsižada kišimosi į vidujus tų šalių reikalus. Vokietija ir Austrija-Madjarija tų šalių likimą ketina nulemti, susitarę su jų gyventojais.

Skirsnis 4. Vokietija sutinka, įvykus visuotinei taikai, kada rusai bus visai nusiginklavę, atsitraukti iš rytų pusės; sulig skirsnio 3 sakinyje 1 minėtosios linijos, jei skirsnis 6 nenutars kitaip, Rusija pastatys visas savo jėgas, kad atsitraukus iš Anatolijos rytų ir tas šalis tauriai pagrąžins Turkijai. Iš Erdehano, Karso ir Batumo sričių rusų kariuomenė taipo jau turi tuojau išsikraustyti. Rusija nesikiš į naująjį teisinį valdijinį bei tautinį sutvarkymą tų sričių, ir palieka naujai susitvarkyti patiems tų sričių gyventojams, susiderinant su gretimomis valdijomis, ypač su Turkija.

Skirsnis 5. Rusija tuojau nuginkluos savo kariuomenę, podraugei ir sudarytąsias dabartinės vyriausybės kariuomenės dalis. Rusija savo garlaivius sutrauks Rusijos uostuosna ir juos tenai paliks ligi visuotinės taikos, arba ji juos tuojau nuginkluos. Su tų valdijų karlaiviais, kurios dar nebus paliovusios kariauti su vidurio valdijomis, rusai, jei tie karlaiviai yra jų valioje, pasielgs kaipo su savais karlaiviais. Draudžiamoji sritis Ledinuotajame vandenyne pasiliks ligi visuotinės taikos.

Baltojoje jūroje, ir kaip tik rusų galybė siekia Juodojoje jūroje, tuojau bus pradėtas pašalinimas minų. Tose jūrose laivų plaukymas prekybos reikalais yra laisvas ir tuojau prasidės. Smulkesniems nuostatams sutarti – ypatingai surasti ir paskelbti nepavojingiems laivų keliams – bus daryta mišrių komisijų. Laivų bėgiojamieji ruoštai reikia visados išvalyti nuo plaukomųjų minų.

Skirsnis 6.

Rusija pasižada tuojau susitaikyti su Ukrainos respublika, ir pripažinti taikos sutartį tarp Ukrainos ir vidurio valdijų. Rusijos kariuomenė ir raudonoji gvardija tuojau išeis iš Ukrainos. Rusija tuojau sustos agitavusi ir kursčiusi prieš Ukrainos vyriausybę ir viešąsias jos įstaigas.

Rusų kareiviai ir raudonoji gvardija taipo jau tuojau išeis iš Igaunijos [Estijos] ir Latvijos. Igaunijos rytų riba aplamai eina Narvos upe. Latvijos rytų riba eina Peipaus ežeru, paskui Pskovo ežero ligi to jo kampo, kuris eina išsikišęs į žiemos vakarus, paskui per Lubanšės ežerą Lievenhofo linkui, palei Dauguvą. Igauniją ir Latviją užims vokiečių policija, ir bus ten, kol tuose kraštuose nebus sudaryta sargyba iš pačių krašto gyventojų, ir kol nebus įvykinta valdijinė tvarka. Rusija tuojau paleis suimtuosius arba išvarytuosius Igaunijos ir Latvijos gyventojus, ir laiduoja, jog bus saugiai grąžinami visi išvarytieji gyventojai.

Rusijos kareiviai ir raudonoji gvardija tuojau išeis iš Suomijos ir iš Alando salų; taipo jau išplauks rusų karlaiviai iš Suomijos uostų. Kol, dėlei ledų, rusų karlaiviai negali pagrįžti rusų uostuosna, karlaiviuose bus mažos sargybos. Rusija sustabdys agitaciją ir kurstymą prieš viešas Suomijos įstaigas. Įsteigtos Alando salose tvirtovės reikia pašalinti kaip tiktai bus galima. Vokietija, Rusija, Suomija ir Švedija padarys ypatingą sutartį sulig to, kaip tos salos privalo likti be tvirtovių, ir sulig užkirtimo vandens kelių į tas salas minomis. Rusija sutinka, kad, Vokietijai norint, ton sutartin taptų kviečiamos ir kitos prie Baltųjų jūrų prieinančios valdijos.

Skirsnis 7. Susitaikiusiosios valdijos pripažinsta, jog Persija ir Afganistanas yra laisvi, nepriklausomi valdiji, ir pasižada paboti politikinę ir ūkinę tų kraštų nepriklausomybę ir tų valdijų sveikybę.

Skirsnis 8. Abi šali paleis namo paimtus nelaisvėn kareivius. Šitas klausimas taps sutvarkytas 12-ame skirsnyje paminėtomis atskiromis sutartimis.

Skirsnis 9. Sutartį darančiosios šalys abipusiai išsižada atlyginimo karo išlaidų, vadinas, karo išlaidų ir atlyginimo karo nuostolių, taigi tų nuostolių, kurių yra atsiradę jiems ir jų pavaldiniams karo srityje iš kariuomenės žygių drauge su visais priešų žemėje per rekvizicijas pasidariusiais nuostoliais.

Skirsnis 10. Diplomatiniai ir konsulariniai sąryšiai tarp darančiųjų sutartį šalių, prasideda tuojau po taikos sutarties patvirtinimo. Apie įsileidimą abiejų pusių konsulių bus dar skyrium sutarta.

Skirsnis 11. Sulig susisiekimo ūkio žvilgsniu tarp vidurio valdijų ir Rusijos sprendžia prieduose paduotieji nustatymai.

Skirsnis 12. Atstatymas viešų ir privatinių susisiekimo teisių, išsimainymas karo belaisvių, išgabentų šiaip žmonių, amnestija (dovanojmai), taip pat sulig paimtų priešų prekybos laivų bus padaryta su Rusija atskirų sutarčių, kurios yra dabartinės taikos sutarties dalys ir, kiek bus galima, pradės veikti drauge su šia sutarčia.

Skirsnis 13. Tai sutarčiai išaiškinti, susisiekimui tarp Vokietijos ir Rusijos atpatinka vokiškas ir rusiškas tekstas, susisiekimui tarp Bulgarijos ir Rusijos, bulgariškas ir rusiškas tekstas, susisiekimui tarp Turkijos ir Rusijos – turkiškas ir rusiškas tekstas.

Skirsnis 14. Dabartinė taikos sutartis taps patvirtinta. Patvirtinimo dokumentai privalo būti netrukus, kiek galima, apsimainyti Berlyne. Rusų valdžia prižada, jei viena ar kita vidurio valdijų tą patvirtinimą geidaus, apsimainyti į dvi savaiti. Taikos sutartis pradeda veikti nuo patvirtinimo dienos, jei priedas arba pridedamosios sutartys nepakreips kitaip.

Tą dokumentuodami įgaliotiniai patys pasirašė po ta sutarčia. Originalas yra penkis kartus parašytas kovo mėn. 3 dieną 1918 metais.

Prieš 100 metų: kokią taiką sutarė Vokietija ir bolševikinė Rusija
© wikipedia

DELFI LT1918
12