Šiuo metu yra tik penkios vietos JAV, kuriose nėra loterijų, tai – Alabama, Aliaska, Havajai, Nevada ir Juta. Loterijų šalininkai tvirtina, kad tokios valstijos kaip Alabama praranda daug pinigų iš savo gyventojų, kurie kerta sieną į kaimynines valstijas, norėdami nusipirkti loterijos bilietus. Netoli pasienio esantys loterijų pardavėjai tokiose valstijose kaip Florida ar Luiziana vykdo masinę bilietų prekybą, ypatingai, kai laukiamas didelis „Powerball“ arba „Mega Millions“ jackpotas („Aukso puodo“ atitikmuo).

Nenuostabu, kad loterijų neturi tik kelios JAV valstijos ir teritorijos, nes loterijos yra didelė nauda biudžetams, patrauklus būdas pritraukti pinigų, nedidinant mokesčių. Jos taip pat prisideda prie bendrojo gėrio, pavyzdžiui, švietimo programų, kolegijų stipendijų, socialinių projektų įgyvendinimo ir panašiai.

Tyrimai rodo, kad didžioji dauguma JAV visuomenės pritaria loterijomis. Daugelis žmonių, kurie net ir neperka bilietų, į jas žiūri teigiamai.

Loterijos padėjo pastatyti garsiausius JAV universitetus

Loterija yra amerikiečių gyvenimo dalis maždaug nuo 1776 m., kai JAV kongresas balsavo už loteriją, kad būtų surinkti pinigai Nepriklausomybės karui. Nors šita idėja nebuvo tokia nauja, loterijos buvo populiarus būdas ankstyvoje Amerikoje rinkti lėšas tokioms išlaidoms kompensuoti kaip kelių asfaltavimas, prieplaukų statyba ir net bažnyčių statyba.

Daugelis JAV tėvų-įkūrėjų reklamavo loterijas, bet dažniausiai nesėkmingai. 1768 m. pirmasis konstitucinis JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas surengė loteriją, kad finansuotų kalnų kelio statybą Virdžinijoje, tačiau ji nepavyko. Žymus JAV valstybės veikėjas Bendžaminas Franklinas taip pat nesėkmingai bandė loterijos būdu surinkti lėšas patrankai, kuri apgintų Filadelfiją.

Trečiasis JAV prezidentas Tomas Džefersonas taip pat buvo loterijų gerbėjas. 1826 m. Virdžinijos įstatymų leidėjai suteikė jam leidimą surengti privačią loteriją, kad būtų sumokėta daugybė jo skolų. Džefersonas mirė nespėjęs jos surengti, po to nesėkmingai bandė tai padaryti jo vaikai.

Vienas kovos dėl nepriklausomybės vadovų Johnas Hancockas buvo taisyklės išimtis, sėkmingai pasinaudojęs loterija, kad finansuotų „Faneuil Hall“ aikštę Bostone atstatymą po to, kai ji sudegė 1761 m.

1832 m. buvo pranešta, kad per pastaruosius metus aštuoniose valstijose buvo surengta 420 loterijų.

Loterijos taip pat padėjo finansuoti daugelio universitetų pastatymą, įskaitant Kolumbijos, Dartmuto, Harvardo ir Jeilio universitetus.

Po pilietinio karo pietinės valstijos naudojo loterijas, kad finansuotų sugriautų pastatų rekonstrukciją.

Į Niujorką nusipirkti bilieto atvykdavo daugybė kaimyninių valstijų gyventojų

1963 m. Naujojo Hampšyro įstatymų leidžiamoji valdžia leido surengti loteriją, kad surinktų pinigų švietimui. Lėšų labai reikėjo, nes valstybė neturėjo pajamų ar pardavimo mokesčio švietimo programoms finansuoti.

Remiantis populiariomis Airijos loterijomis, bilietas kainavo 3 JAV dolerius, o žirgų lenktynių „Rockingham Park“ lenktynių trasoje nugalėtojai galėdavo laimėti didžiausius prizus. Nepaisant to, kad loterijų traukimai nebuvo rengiami reguliariai, pirmaisiais metais buvo parduota beveik 5,7 mln. bilietų.

Kad nebūtų pralenktas, Niujorkas pradėjo savo loteriją 1967 m. Ji pasirodė įspūdingai sėkminga ir per pirmuosius metus atnešė 53,6 mln. JAV dolerių. Kaip ir šiandien, kaimyninių valstijų gyventojai susigundydavo kirsti sieną tam, kad nusipirkti bilietų.

Niujorko loterijos sėkmė neliko nepastebėta ir aštuntajame dešimtmetyje savo loterijas pristatė dar dvylika valstijų – Konektikutas, Delaveras, Ilinojus, Meinas, Merilandas, Masačusetsas, Mičiganas, Naujasis Džersis, Ohajas, Pensilvanija, Rodo sala ir Vermontas.

Loterijų rezultatų reikėdavo laukti savaitėmis

Dauguma 1970-ųjų loterijų pagal šiandienos standartus buvo itin lėtos. 1974 m. Masačusetsas pristatė pirmąjį momentinio laimėjimo žaidimą naudojant nutrinamus bilietus, tačiau dauguma loterijų buvo „pasyvūs traukimo žaidimai“ – pagrindinės loterijos, kurių metu buvo parduodami bilietai su numeriu. Žaidėjams dažnai tekdavo laukti kelias savaites, kol baigsis traukimai, todėl įtampa turėjo būti didelė.

Devintajame dešimtmetyje loterijų bumas sustiprėjo, jame dalyvavo dar septyniolika valstijų ir Kolumbijos apygarda: Arizona, Kalifornija, Koloradas, Florida, Aidahas, Indiana, Ajova, Kanzasas, Kentukis, Misūris, Montana, Oregonas, Pietų Dakota, Virdžinija, Vašingtonas, Vakarų Virdžinija ir Viskonsinas.

Dešimtajame dešimtmetyje loterija dar labiau išplito į šešias valstijas – Džordžiją, Luizianą, Minesotą, Nebraską, Naująją Meksiką ir Teksasą.

2000-aisiais prie jų prisijungė Šiaurės Karolina, Šiaurės Dakota, Oklahoma, Pietų Karolina ir Tenesis.

Kiti įdomūs faktai apie loterijas JAV

  • Amerikiečiai daugiau išleidžia loterijai nei knygoms, sporto renginių bilietams ir filmams. Loterijos bilietams kasmet jie išleidžia per 80 milijardų dolerių.
  • Didžiausias visų laikų jackpotas, kuris buvo padalytas į tris dalis, pasiektas 2016 m., dalyvaujant „Powerball“ loterijoje. Trys bilietai pasidalijo 1,58 mlrd. JAV dolerių. 2018 metais Pietų Karolinoje vienas žmogus susižėrė net 1,53 mlrd. JAV dolerių.
  • Maždaug 2 milijardai JAV dolerių loterijos laimėjimų kasmet neatsiimami. Dauguma neatsiėmusiųjų bilietus pameta, tačiau yra ir tokių, kurie pavėluoja atsiimti prizą. 2012 metais „EuroMillions“ loterijoje neatsiimti 87 mln., 2011 m. „Powerball“ – 77 mln. JAV dolerių.
  • Vienos apklausos metu 30 proc. loterijos jackpoto laimėtojų moterų teigė, kad bilietą laikė savo liemenėlėje, tvirtindamos, kad jokia kita vieta nėra tokia saugi!
  • Niujorke parduodama daugiausia loterijos bilietų visoje JAV. Statistika rodo, kad šios valstijos žmonės kasmet investuoja į loterijas daugiau nei 9 mlrd. JAV dolerių. Loterijos mažiausiai populiarios Šiaurės Dakotoje.


Sėkmingiausią šalies Luizianos loteriją privačiai valdė Luizianos loterijų kompanija. Apskaičiuota, kad per metus jos pardavimai siekė daugiau nei 20 mln. JAV dolerių. Deja, Luizianos loterijai nepavyko išsaugoti skaidrumo, ji tapo žinoma dėl piktnaudžiavimų, kurie sukėlė didžiulį nacionalinį skandalą.

Kas sakė, kad laimėti galima tik vieną kartą? Buvęs JAV matematikos profesorius, kuris išmano tikimybių teoriją, laimėjo loterijoje keturis kartus: pirmą kartą laimėjo 5,4 mln. JAV dolerių, po dešimtmečio – 2 mln. JAV dolerių, po dvejų metų – 3 mln. JAV dolerių ir galiausiai 10 mln. JAV dolerių 2010 m.

Tik septynios valstijos (Delaveras, Kanzasas, Merilandas, Šiaurės Dakota, Ohajas, Pietų Karolina, Teksasas), prie kurių netrukus turėtų prisijungti ir Džordžija, leidžia laimėtojams apsaugoti savo tapatybę jos neviešinant, o tokiose JAV valstijos kaip Kalifornija ir Viskonsinas draudžia nugalėtojams likti nežinomiems.

Oregone gyvenanti moteris 2005 m. laimėjo 1 milijoną dolerių, bet kai pareigūnai sužinojo, kad ji jį įsigijo nelegaliu būdu – t. y. panaudojo savo vaikino mirusios motinos kreditinę kortelę, kartu pirkdama ir kitus daiktus, jie konfiskavo laimėtą prizą. Visi laimėti pinigai atiteko Medfordo policijos departamentui.

Moterys loterijose žaidžia dažniau. Jos nusiperka bilietą vidutiniškai kas 11 dienų, o vyrai – tik kas 18 dienų.

Harvardo universitetas atlikdamas tyrimus atrado įdomių įžvalgų – jei loterijose dalyvauja turtingieji, tai dažniausiai tuomet, kai jackpoto prizai yra didžiausi. Nepasiturintys loterijose dalyvauja nepaisydami prizo dydžio.

Tyrimas, kuriame dalyvavo mažesnių sumų ir jackpotų laimėtojai, JAV parodė, kad net 97 proc. jų tapo laimingesni.

Parengta pagal lottery,net, gallup.com, worlddatabaseofhappiness-archivee.eur.nl.