Dėl asmens apsaugos įstatymo laimėtojų detalių atskleisti negalima, o daugelis tautiečių savo noru to taip pat nedaro. Tačiau dauguma laimėtojų, sutikusių trumpai papasakoti, kaip jaučiasi, planavo pinigus išleisti panašiai. Pirmiausia – pasirūpinti artimaisiais, savo sveikata, o likusius pinigus – investuoti.
Laimingą bilietą suplėšė
2007-aisiais vilnietis Jonas Romeika „Teleloto“ loterijoje susišlavė milijoną. Laimėjimo vyras galėjo ir netekti dėl atsitiktinumo, tačiau viskas baigėsi gerai.
„Teleloto“ loterijoje dalyvauti mėgstantis verslininkas pamatė, kad bilietą suplėšė jo mažas vaikas. Surinkęs skiautes vyras patikrino bilietą ir apstulbo – šeima per akimirką tapo milijonieriais.
„Svarbiausia, kad nebuvo suplėšytas bilieto brūkšninis kodas, todėl ekspertizės neprireikė“, – džiaugėsi prizą „Olifėjos“ būstinėje atsiėmęs J. Romeika. Laimėtas milijonas padėjo šeimai pabaigti statyti bei įsirengti namus, ir grąžinti paskolą.
Vilnietis tikino, kad gyvenime svarbiausia turėti gerą darbą, kuris leistų išlaikyti šeimą ir užtikrintų kokybišką poilsį. Asmenine patirtimi televizijos laidoje nusprendęs pasidalinti J. Romeika teigė, kad savo sąskaitoje išvydus didelę sumą svarbiausia nesureikšminti pinigų, išlaikyti tvirtas nuostatas ir atsispirti pagundoms bei netikriems draugams.
Didelių pirkinių neplanavo
2014-ųjų balandį milijoną pasidalino dvi panevėžietės. Viena iš jų – 53-ejų medicinos sesuo sakė bilietus perkanti nuo pat „Teleloto“ atsiradimo. „Labai tikėjau, kad kažkada laimėsiu Esu pasižadėjusi ir toliau pirkti bilietus, nes reikia ir kitiems padėti“, – tuomet sakė moteris.
Moteris planavo pirmiausia stiprinti sveikatą, kadangi jau metus kenčia negalavimus, o gydytojai nerado priežasties. Tad svarstė apie sanatoriją, naujus specialistus, tyrimus ir diagnozės nustatymą.
Paklausta apie keliones laimėtoja sakė planuojanti nebent aplankyti užsienyje gyvenančią dukterį, o nuo ilgesnių kelionių atbaidanti sveikatos būklė. Slaugės išsilavinimą turinti moteris šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, laisvalaikiu mėgsta siūti ir svajoja išmokti anglų kalbą. Laimėjusi pusę milijono, darbo krūvio nemažino.
„Darboholikai esame abu“, – linksmai kalbėjo ji ir pridūrė, kad yra išgyvenusi ir kur kas sunkesnių laikų: „Išgyvenome daug vargų ir skausmo, sunkių akimirkų buvo gal daugiau negu džiaugsmo“, – rašoma loto.lt.
Antroji laimėtoja iš Panevėžio prizo atsiimti į Vilnių atvyko autobusu. Švietimo srityje dirbanti moteris taip pat pirko „Teleloto“ bilietus nuo pat loterijos pradžios. Iki tol didžiausias jos laimėjimas buvo 78 litai.
„Kol viską suplanuosim, pinigai bus banke“, – tada sakė laimėtoja. Vis dėlto pagrindinis jos ir vyro noras buvo susiremontuoti butą, įsigyti naujos virtuvės technikos. Taip pat šeima dalį pinigų skyrė sveikatos pataisymui. „Be abejonės, pinigų duosim ir vaikams, nes tik dėl jų mes ir gyvenam“, – kalbėjo moteris, – „Galės vaikai apsispręsti, ko jiems labiau reikia – gyvenamosios vietos, automobilių ar kitko“.
Dideli pinigai sukelia papildomų rūpesčių
Pernai vasarį 13 mln. laimėjo vilnietis. Laimingą bilietą jis pasitikrino tik išgirdęs, kad ieškomas didžiulės sumos laimėtojas, bilietą pirkęs toje pačioje parduotuvėje, kaip ir jis. „Praėjo kelios minutės, kol susėdę vienas šalia kito pradėjome kalbėtis. Aptarėme, kad mūsų ir mūsų vaikų gyvenimas ką tik visiškai pasikeitė. Tą vakarą atsigulėme tik 1 val. nakties“, – su šypsena apie bilieto tikrinimą su žmona pasakojo laimėtojas.
Vyras svarstė, kad išleisti paprasčiau būtų mažesnę sumą. Jo šeima mėgsta keliauti, būtų galima atnaujinti būstą, o turint 13 milijonų sunku nuspręsti, ką su jais veikti: „Neapsakomai džiaugiuosi, tačiau laimėjimas tikrai labai didelis. Su vienu milijonu eurų būtumėme tiesiog pasigerinę buitį, nes namuose visada galima ką nors atnaujinti, bei leidęsi į keletą kelionių, padėję vaikams. Gyvenimas būtų pagėrėjęs, bet nebūtų pasikeitęs. Dabar gyvenimas pasikeis tikrai stipriai. Labai svarbu ne tik išpildyti visos šeimos ir savo svajones. Taip pat turime sugalvoti ir nuspręsti, kokias investicijas rinktis. Protingai leisti 13 milijonų eurų bus didelis darbas“.
2015-aisiais „Eurojackpot“ 7,6 mln. laimėjo pensininkas inžinierius iš Kauno. Vyras loterijose žaidžia daugiau nei 30 metų. „Dideli pinigai yra problema, – kalbėjo vyras, – sunku bus visiems padalinti, bet yra bankininkas, kuris viską pataria“. Knygas mėgstantis skaityti garbaus amžiaus vyras sakė, kad baiminasi didelio dėmesio.
Anksčiau loterijų bilietus pirkdamas vyras svajojo laivu plaukti aplink pasaulį su žmona. Deja, laimėjus šį prizą to padaryti nebegalės, nes žmonos nebėra. Vyras sakė galintis atiduoti pusę milijonų, kad būtų laimėjęs dešimtmečiu anksčiau, nes vienam plaukti aplink pasaulį neįdomu.
Prizo atsiimti iš Kauno vyras atvyko tik po 3 savaičių nuo laimėjimo, mat ilgai nesusivokė, kas nutiko. Net prabėgus tiek laiko, vairuoti pats iš jaudulio dar negalėjo. Planų, kur išleis netikėtai gautus milijonus laimėtojas neatskleidė ir teigė pasitikėsiantis finansų patarėju.
Laimėtas milijonas atvedė į teismą
Tiesa, ne visiems po laimėjimo gyvenimas susiklostė puikiai. 2006-aisiais milijoną laimėjusios 55-erių širvintiškės Reginos Č. gyvenime atsirado vyras kuris, jos manymu, kartu apsigyveno tik dėl pinigų. Iš svetimo gėrio lobęs Vladimiras Doroševičius buvo pasiųstas už grotų, o moteriai teismas priteisė 10,5 tūkst. Lt turtinės, 3 tūkst. Lt neturtinės žalos ir 5 tūkst. Lt atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas. Be to, Reginai Č. bus grąžintas automobilis „Audi A4“ – jį nuteistasis buvo pardavęs savo tėvui.
Kaip anksčiau rašė Delfi, Regina Č. su V. Doroševičiumi susipažino dar 2005-aisiais. Šiek tiek padraugavę jie išsiskyrė – vyras moteriai pasakė, kad išvyksta į užsienį. Tačiau po jos laimėjimo buvęs draugas vėl apsireiškė. Regina Č. jam ne tik nupirko 42 tūkst. litų kainavusį automobilį, bet ir sumokėjo už alimentus susikaupusią 9 tūkst. litų skolą. Automobilį vyras registravo savo vardu, o paskui pardavė tėvui.
Taip pat V. Doroševičius įkalbėjo savo draugę banke atidaryti sąskaitą ir jo nepilnametės dukros (iš pirmosios santuokos) vardu pervesti pinigus šios išlaikymui. Regina Č. į atidarytą Jaunimo indėlio sąskaitą pervedė 10,5 tūkst. Lt. Šiuos pinigus V. Doroševičius išsigrynino, kai pora išsiskyrė.
„Jis nuolat mane apgaudinėjo, už savo pinigus nieko nenusipirko, gyveno kaip išlaikytinis – niekur nedirbo, neturėjo jokių pajamų“, – Regina Č. teigė, kad viską pirkdavo iš laimėtų pinigų. Vėliau laimėtoja sužinojo, kad nuteistasis buvo vedęs ir neseniai susilaukęs kūdikio.
Ką daryti laimėjus milijonus?
Psichologas Gediminas Navaitis sakė, kad laimėtos sumos dydis nėra lygus laimėjimo sukeltam džiaugsmui: „Džiaugsmo dydis laimėjus tik iš dalies priklauso nuo sumos. Jeigu vaikas gaus plytelę šokolado, jis apsidžiaugs. Gavęs dvi apsidžiaugs dvigubai daugiau. Bet gavęs 10 apsidžiaugs tik truputį daugiau nei gavęs 1. Tai reiškia, kad tarp laimėjimo dydžio ir džiaugsmo lygio nėra proporcingumo ryšio. Labai dideli laimėjimai paskatina sukti galvą, ką daryti. Ne be reikalo loterijų organizatoriai didelių sumų laimėtojams siūlo pasinaudoti finansinio konsultanto paslaugomis“.
Kalbėdamas apie paskutinį didįjį 24 milijonų eurų laimėjimą Lietuvoje, Loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas sakė, kad daugelis laimėtojų neskuba išlaidauti:
„Pastarojo prizo laimėtojai, kalbėdami apie savo gyvenimo būdą, požiūrį, parodė, kad su tuo laimėjimu tikrai susitvarkys. Jie – jauni, turintys idėjų, nesiruošiantys staiga radikaliai keisti gyvenimų, pulti keliauti po pasaulį ir panašiai. Labai teisingas požiūris pirma susigyventi su laimėjimu, pagalvoti, o tik tada pradėti leisti pinigus. Kiek žinau, kitų didžiausių prizų laimėtojai buvo tokių pačių pažiūrų“, – prisiminė pašnekovas.
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė papasakojo, kaip elgtis netikėtai laimėjus loterijoje. Ekspertė detaliai išvardino, kaip rasti tinkamą finansų patarėją ir ko, šiukštu, nedaryti:
„Laimėjus didelę sumą pinigų, neretai užklumpa daugybė jausmų vienu metu: ir džiaugsmas, euforija, ir baimė, ir nesaugumas. Toks emocijų antplūdis gali būti pavojingas ir nuvesti prie iracionalių sprendimų. Svarbiausia, kad gauti pinigai padėtų žmogui geriau gyventi, o ne priešingai – nuvestų į bankrotą ar finansinius nuostolius. Todėl rekomenduojama pirmiausia neskubėti ir palaukti, kol emocijos nurims.
Joms nurimus svarbiausias uždavinys surasti patikimą finansų partnerį, kuris gebės užtikrinti ir įdarbinti pinigus taip, kad jie generuotų grąžą ir netikėtai didelę sumą laimėjęs žmogus išsaugotų bei toliau kauptų turtą. Turto valdymo profesionalą labai svarbu atidžiai patikrinti – ar jis veikia legaliai, kiek laiko, kokie atsiliepimai apie jį ir panašiai. Daug informacijos galima surasti Lietuvos bankosvetainėje. Svarbiau nepasitikėti visais tarpininkais, siūlančiais pagalbą, kritiškai vertinti gaunamą informaciją ypač tais atvejais, kai siūlomi „greiti pinigai“, staigus investicijų prieaugis, nepapulti ant finansinių sukčių kabliuko.
Bankai klientams, valdantiems didelės vertės turtą, siūlo privačiosios bankininkystės paslaugas, teikia investavimo konsultacijas, kaip pasirinkti tinkamas investavimo priemones, pasverti jų riziką ir tikėtiną grąžą, teikia ekspertų rekomendacijas, remiantis individualiais poreikiais.
Netikėtai sąskaitoje atsiradus milijonui ar keliems, be abejonės, įsivertinus savo būtiniausius poreikius, galima dalį pinigų skirti jiems, pavyzdžiui, atsiskaityti su kreditoriais arba įsigyti tai, ko reikia labiausiai ir kam lig šiol nebuvo galimybių. O likusius vėliau protingai investuoti į turtą, kuris neštų grąžą, leistų pasirūpinti savo senatve, ateitimi, o ne priešingai „valgytų pinigus“.
Pavyzdžiui, įsigijus prabangią sodybą tik savo asmeniniams poreikiams, neabejotinai, jos išlaikymas bus brangus. Todėl svarbu nepasiduoti netikėto praturtėjimo džiaugsmui ir kritiškai įvertinti savo norus, atskirti juos nuo tikrųjų poreikių. Laimėjus didelę sumą ir ją tinkamai investavus, galima ne tik užsitikrinti pajamas pragyvenimui, bet ir iš karto pasirūpinti savo ateitimi, senatve.
Laikyti dideles sumas tiesiog banko sąskaitoje, ypač šiuo metu, esant didelei infliacijai, nerekomenduotume. Neįdarbinus pinigų, jie kasmet nuvertės. Pavyzdžiui, vidutinei metinei infliacijai siekiant apie 5 proc., per metus vieno milijono perkamoji galia sumenks 50 tūkst. eurų. Todėl įsivertinus savo toleranciją rizikai, investavimo tikslus, pinigus vertėtų įdarbinti, t.y. investuoti“.