Miestas be sveikatai kenksmingų dalelių ore. Saugūs gyventojai mina dviračiais, vaikšto pėsčiomis ar naudojasi automobilių ar dviračių dalijimosi paslaugomis. Aplink girdėti tik labai tylus elektromobilių leidžiamas garsas, o miesto centre iš viso nematyti motorinių transporto priemonių. Apie tokią darnaus judumo sistemą svajoja kiekvieno didesnio miesto valdžia. Tačiau tam pasiekti reikia ilgų metų ir daug pastangų. Portalas DELFI domisi Europos miestų patirtimi kuriant švarią ir saugią aplinką, iš kurios galėtų pasimokyti ir Lietuvos savivalda.

18 Lietuvos miestų jau dirba prie Darnaus judumo planų, kurie leis gyventojams ir miesto svečiams rinktis ekologiškesnį ir saugesnį judėjimą miestuose. Kol savivaldybės planuoja naujų dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimą, viešojo transporto priemonių atnaujinimą ekologiškesnėmis, elektromobilių krovos stoteles ir dalijimosi automobiliais bei dviračiais sistemų įkūrimu bei plėtra, domimės, kokias priemones jau yra įgyvendinę kitų Europos šalių miestai.

Pernai Europos Komisijos išleistame dokumente „Darnus judumas mieste: politika, praktika ir sprendimai Europoje“ nurodoma daugybė gerųjų transporto sistemos tobulinimo pavyzdžių.

Dviratininkams – saugios vietos palikti transporto priemones

Pavyzdžiui, kaip sėkmingi, su keliavimu dviračiais susiję miestai, paminėti Jasai miestas Rumunijoje ir Utrechtas Olandijoje. Rumunijoje gyventojai mieliau pradėjo sėsti ant dviračių įrengus pakankamai dviračių statymo stotelių mieste. Jasai mieste buvo papildomai nutiesta 10 km dviratininkų tako, o kartu gyventojai buvo aktyviai raginami sėstis ant dviračių per įvairias informacines kampanijas. Projektu pasiekta, kad vis mažiau gyventojų miesto centrą laiko pavojingu dviratininkams. O dviratininkų skaičius išaugo beveik 50 proc.

Kad gyventojams būtų patogiau ir maloniau keliauti mieste dviračiais, Utrechtas žada įrenti 3,5 tūkst. papildomų dviračių statymo vietų. Didžioji dalis (3 tūkst.) vietų bus saugomos, kad gyventojai ir miesto svečiai palikę savo dvirates transporto priemones nesirūpintų, jog sugrįžę jų neras.

Dviračiai prisidėti prie ekologiškesnės aplinkos gali ne tik jais naudojantis gyventojams, bet ir siuntiniams gabenti. Belgijos miestas Gentas buvo pirmasis pasaulyje 2012 m. pristatęs dviračių siuntiniams dalijimosi sistemą.

Dviračiai
© DELFI / Orestas Gurevičius
Dviračiai

Vienas iš darnaus judumo tikslų – patogų ir saugų judumą mieste suteikti ir negalią turintiems asmenims. Čia Prancūzijos La Rošelio miesto bendruomenė kartu su trečiosiomis šalimis paruošė projektą, kuris labiau integruotų į miesto transporto gyvenimą žmones su judėjimo, regos, klausos negalia. Mieste buvo pakeisti autobusai, ne tik leidžiantys lengvai į juos patekti su vežimėliais, bet ir įdiegtos audiovizualinės informacijos ekranai. Pertvarkyti ir šaligatviai šalia viešojo transporto stotelių, taip sumažinant tarpą tarp šaligatvio ir sustojančios transporto priemonės. Kartu autobusų stotyje įrengtos automatinės durys, lengvai prieinami informacijos ir bilietų pardavimo stalai bei išleistas gidas akliesiems bei regos problemų turintiems asmenims.

Automobilių savininkams – nemokamas viešasis transportas

Kovodamas su tarša, kurią skleidžia motorinės transproto priemonės, ir miesto centro perpildymų automobiliais Lenkijos miestas Nysa pradėjo programą, kurios metu automobilių vairuotojai miesto viešuoju transportu gali naudotis nemokamai. Nuo 2012 m., kai pradėtas projektas, automobilių, įvažiuojančių į miesto centrą, skaičius krito, o besinaudojančių viešuoju transportu išaugo. Taip pat matuojama, kad pagerėjo oro situacija mieste. Kadangi automobiliais važinėję gyventojai ir taip anksčiau nepirkdavo viešojo transporto bilietų, miestui ši programa nebuvo labai finansiškai skausminga.

Viešojo transporto patrauklumą gyventojams gali padidinti ir tokie minimalūs sprendimai, kaip viešojo transporto stotelių modernizacija. Tokį kelią pasirinko Austrijos Graco miestas. Iš viso mieste yra 800 autobusų ir tramvajaus stotelių, tačiau dauguma jų nebuvo draugiškos vartotojui. Atnaujinus stoteles, kai kuriose įmontavus informaciją realiu laiku teikiančius informaciją ekranus, situacija pagerėjo. Gyventojų apklausa parodė, kad 59 proc. respondentų tiki, jog stotelių rekonstrukcija viešąjį transportą padarė patrauklesnį.

Vokietijos Brėmenas dar 2003 m. nusprendė pakeisti judumo sistemą tam, kad mieste būtų kuo dažniau keliaujama ekologiškesniu transportu. Mieste įrengtos transporto stotelės, sujungiančios keliavimo dviračiais, viešuoju transportu ir dalijimosi automobiliais būdus. Skaičiuojama, kad nauja sistema, kuri veikia 50 miesto vietų, naudojasi 11 tūkst. gyventojų, o pats projektas padėjo mieste sumažinti automobilių skaičių 2 tūkst.

Lietuvos geležinkeliai
© Lietuvos geležinkeliai
Lietuvos geležinkeliai

Vienas sėkmingesnių pavyzdžių kalbant apie informacijos sistemas realiu laiku – Vengrijos sostinė Budapeštas. Intensyviausio eismo taškuose mieste buvo instaliuotos išmaniosios technologijos, leidžiančios reguliuoti transporto srautus esant didelių grūsčių rizikai. Įrengtos vaizdo kameros yra sujungtos su sistemomis, galinčiomis atpažinti automobilio numerius ir leidžiančios apskaičiuoti kelionės laiką tarp dviejų taškų. Remiantis surinka informacija per elektroninius kelio ženklus vairuotojai realiu laiku informuojami apie numatomą kelionės laiką.

Kaip sekasi Vilniui ir Kaunui?

Kol Europos miestai diegia skirtingas sistemas išvengti oro taršos ir paskatinti ekologiškesnes transporto priemones, Lietuvos miestai taip pat nemiega. Pasitelkdamos jau minėtais Darnaus judumo mieste planais savivaldybės ruošiasi diegti daugybę naujų priemonių. Tačiau kaip mums sekėsi iki šiol?

Lietuvoje gyvenantis, Europos judumo ekspertas, „Lux mobility“ konsultantas James’as McGeeveris, paprašytas įvertinti mobilumo situaciją Vilniuje ir Kaune, teigė, kad situacija po truputį gerėja, tačiau ne taip greitai kaip galėtų ir reikėtų.

„Žinoma, dabar yra daugiau mobilumo galimybių tiek Vilniuje, tiek Kaune, pavyzdžiui, dalijimosi sistemos kaip „Cyclocity“, „CityBee“ ir „Spark“. Tačiau prie dalijimosi sistemų reikia pridėti ir viešąjį transportą ir traukinius. Dažnai juos praleidžiame kalbėdami apie dalijimosi paslaugas. Be to, nors miestuose dabar galima judėti ekologiškesnėmis transporto priemonėmis, tai buvo galima daryti visada – dviračiais ir pėsčiomis“, – kalbėjo pašnekovas.

J. McGeeverio teigimu, abiems didiesiems Lietuvos miestams reikėtų pasistengti labiau išnaudoti duomenų surinkimą transporto infrastruktūrai gerinti.

Troleibusas
© DELFI / Lukas Bartkus
Troleibusas

„Pavyzdžiui, jau dabar yra daug kelionių informacijos, kurią miesto planuotojai galėtų išnaudoti gerinant elektroninių bilietų sistemą, viešojo transporto maršrutus, dviračių takus, parkavimo vietas ir intermodalinio transporto galimybes. Čia galimybė kol kas neišnaudota“, – pabrėžė ekspertas.

Kalbėdamas apie Kauną, pašnekovas pastebėjo, kad mieste jau dabar yra geras autobusų, mikroautobusų ir troleibusų maršrutų tinklas, tačiau jei pridėtume traukinius, dviračius ir vaikščiojimą pėsčiomis kaip keliavimo būdus ir jiems būtų skirtas didesnis dėmesys, dalijimosi sistemos pasirinkimai taptų dar patrauklesni.

„Kaunas turi gerą potencialą pėsčiųjų ir dviračių maršrutams. Jie gali būti labiau išplėtoti“, – konstatavo jis.

Kritikos J. McGeeveris nepagailėjo ir nacionalinei valdžiai, kalbėdamas apie traukinių sistemą: „Susisiekimas traukiniu tarp Vilniaus ir Kauno galėtų būti pagerintas. Dabartinis traukinių tvarkaraštis labiau primena iš kaimo į kaimą tvarkaraštį, o ne iš sostinės į antrą didžiausią šalies miestą. Ir tai man atrodo didžiausia gėda“.

Ekspertas turi darbo patirties tiek su Kaunu, tiek su Vilniumi įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus projektus, susijusius su transporto infrastruktūros plėtra, tačiau iš savo turėtos patirties jis mano, kad šiuo klausimu trūksta drąsių politikų, įgalintų piliečių ir labiau įsitraukusios centrinės valdžios.

Miestas be automobilių: ko Lietuva gali pasimokyti iš Gdansko?
© DELFI / Karolina Pansevič

Trūksta drąsos ir žinių apie inovatyvumą

„Kalbant apie judumo ir transporto planavimą, manau, kad geriausia imti pavyzdį iš tų miestų, kurie yra panašiame lygyje kaip Lietuvos miestai. Pavyzdžiui, siūlyčiau žiūrėti ne į tuos Vakarų Europos miestus, kurie ilgus metus dirba prie integruoto transporto ir miesto planavimo, bet į tuos, kurie turi panašią istoriją kaip Lietuvos miestai – Gdanskas, Liubliana. Gdanskas darnaus judumo planavimą pradėjo 2005 m. ir nuo tada tęsia investicijas į šią sritį. Iš jų galima pasimokyti, ko galima pasiekti turint politinę valią“, – kalbėjo J. McGeeveris.

O štai Liubliana per gana trumpą laiką savo istorinį miesto centrą pavertė zona be automobilių ir patrauklų pėstiesiems.

„Didžiausi iššūkiai planuojant darnų judumą yra drąsos, kūrybiškumo ir inovatyvaus mąstymo stoka. Dažnai galią priimti sprendimus turintys politikai neturi žalio supratimo apie naujoves ir inovatyvumą, todėl vengia priimti drąsius sprendimus, nes bijo, jog įvykus kažkam neplanuotam, visi badys į juos pirštus“, – paminėjo pašnekovas.

Pasiteiravus, kokia turėtų būti ideali darnaus judumo sistema mieste, ekspertas paminėjo tris pagrindinius principus: skirtingų transporto priemonių lengvas prieinamumas žmonėms 8-80 metų amžiaus grupėje; pėstieji ir vaikščiojimas į transporto sistemą turi būti įtrauktas kaip automobiliai ir dviračiai; miestai turi griežčiau prižiūrėti parkavimo politiką miesto centre.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


Kvėpuojantis miestas
6