Nemažai kalbama, kad pradėjus įgyvendinti darnaus judumo planus vairuotojai bus raginami atsisakyti nuosavų automobilių ir keliauti alternatyviu transportu. Visgi tam, kad gyventojai noriai asmeninius automobilius iškeistų į keliones viešuoju transportu, dviračiu ar paspirtuku, turi būti sudarytos sąlygos. Trijų didžiausių miestų savivaldybės patvirtino, kad svarbių pokyčių šioje srityje bus.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė teigė, kad skatinimas naudotis viešuoju transportu, jo patrauklumas ir populiarumas yra glaudžiai susijęs su miesto pasiruošimu skatinti miestiečius keisti savo keliavimo įpročius.

Kels pasitenkinimą viešuoju transportu

Anot atstovės, itin svarbu, kad viešuoju transportu besinaudojančių žmonių pasitenkinimas kelionėmis didėtų, o tam didžiausią įtaką daro transporto parko amžius. M. Gusarovienė teigė, jog jau dabar atnaujinus autobusus ir troleibusus, keleivių pasitenkinimas pasiekė iki šiol aukščiausią balą, todėl tikėtina, kad dar daugiau tokių pakeitimų paskatintų ir vairuotojus savo automobilius palikti namuose bei keliauti viešuoju transportu.

Visgi kai kuriais atvejais kelionės tikslą pasiekti tik viešuoju transportu gali būti sunku, todėl susisiekimo įmonės atstovė pasakojo, jog Vilniuje jau dabar yra skatinamas multimodalumas. Taip, anot M. Gusarovienės, siekiama sudaryti sąlygas judėti lanksčiai, patogiai ir greitai, kad gyventojams ar miesto svečiams būtų galimybės pasirinkti tokį keliavimo būdą, kuris jiems būtų patogiausias ir efektyviausiais susisiekiant mieste.

„Transporto rūšių derinimas yra pasaulyje jau paplitusi praktika, kurią kasdien naudoja vis daugiau darnų judumą palaikančių žmonių – jie derina ėjimą su važiavimu viešuoju transportu, automobiliu, dviračiu arba savo kelionių mieste metu išbando kitus judumo būdus“, – teigė M. Gusarovienė.

Modesta Gusarovienė
Modesta Gusarovienė

Derins skirtingus keliavimo būdus

Specialistė taip pat aiškino, jog Vilniuje taip pat siekiama sudaryti sąlygas derinti kuo daugiau keliavimo būdų – investuojama į keliones pėsčiomis, aktyviai gerinama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra, skatinamas darnus judumas, tiesiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai. Be to, pristatomi ir kiti darnaus judumo būdai, tokie kaip elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga,
atnaujinamas sostinės viešasis transportas, vykdoma edukacija apie darnaus judumo naudas.

„Vilniaus darnaus judumo plane numatytas tikslas, kad 2030 m. kiekvieną darbo dieną viešuoju transportu miesto gyventojai atliktų ne mažiau kaip 420 tūkstančių kelionių, t. y. padidinti kelionių skaičių daugiau nei 112 tūkstančių, apie 36 proc. Visa tai leistų pasiekti, kad 2030 m. į miesto gatves kiekvieną dieną neišvažiuotų 24 tūkstančiai automobilių, kurie vidutiniškai per dieną atliktų apie 58 tūkst. kelionių ir darytų įtaką miesto viešųjų erdvių perpildymui, formuotų spūstis piko metu, didintų avaringumą ir oro taršą“, – aiškino savivaldybės įmonės direktorė.

Didins skaičius

M. Gusarovienė pabrėžė, jog viešojo transporto parko ekologizavimas, ekologiško transporto ridos didinimas, viešojo transporto infrastruktūros vystymas ekologiškų transporto priemonių judėjimui mieste yra vieni didžiausių ir svarbiausių viešojo transporto sistemos siekių iki 2030-ųjų metų.

Nors šiuo metu Vilniuje jau važinėja 250 nauji autobusai ir 41 naujas troleibusas, savivaldybės atstovai pripažino, kad parkas dar bus pildomas, o pirmosios pirkimų sutartys jau pasirašytos.

„Planuojame, jog iki 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys dar 135 naujais autobusais – jau pasirašytos 10 mažos talpos dyzelinių autobusų ir pirmųjų 5 elektra varomų pirkimų sutartys. Taip pat dar 70 hibridinių (20 triašių ir 50 dviašių) ir 50 triašių suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų bus perkami vėliau. Įgyvendinus šį ambicingą sostinės viešojo transporto atnaujinimo etapą, parke neliks senesnių nei 7 metų autobusų, o Vilnius taps kone jauniausią autobusų parką turinčia ES sostine“, – aiškino M. Gusarovienė.

Tiesa, tam, kad kelionės viešuoju transportu būtų dar patogesnės ir greitesnės, savivaldybės atstovai numatė iki 2020-ųjų nutiesti dar 9 km tik autobusų eismui skirtų juostų bei užtikrinti efektyvesnes šių juostų kontrolės priemones. Be to, atstovai užsiminė, kad bus atnaujinta keleivių vežimo kainodara bei įdiegta daugiau būdų, kaip keleiviai galės atsiskaityti už transporto paslaugas.

Laukia pokyčiai: didžiausi Lietuvos miestai pristatė, kaip keisis viešojo transporto sistema
© DELFI / Lukas Bartkus

Kurs platesnį pasirinkimą

Nemenkus pokyčius viešojo transporto sistemoje numačiusi yra ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus teigė, jog transporto spūstys mieste taip pat aktuali problema, todėl jau dabar uostamiestyje pradėta aikštelių „statyk ir važiuok“ plėtra. Atstovas aiškino, jog tai tik vienas iš sprendimų, mat daugiau jų bus plečiant viešojo transporto parką ir įdiegiant naujus susisiekimo būdus.

„Miesto autobusai jau dabar yra atnaujinami, taip pat planuojame įsigyti ekologiškus, elektra varomus autobusus. Norėdama išlaikyti aukštą viešojo transporto kokybę ir suprasdama, kad ateities viešasis transportas – ne tik patogus ir greitas susisiekimas, bet ir netaršus bei aplinką tausojantis transportas, Klaipėdos miesto savivaldybė pokyčiams ruošiasi jau dabar“, – aiškino R. Mockus.

Pašnekovas tai pat teigė, jog iki 2030-ųjų metų numatyta įrengti tramvajų ar kitas transporto alternatyvas. Mat jau dabar yra pradedama vertinti elektra varomo viešojo transporto įdiegimo galimybes, naudą, kaštus ir atsiperkamumo galimybes. Tiesa, tai būtų ne tik tramvajus, bet ir elektriniai autobusai.

Tylios ambicijos

Antras didžiausias šalies miestas Kaunas taip pat yra numatęs darnaus judumo planų įgyvendinimą. Laikinoji sostinė, kaip ir kiti šalies miestai, sieks praplėsti alternatyvaus transporto judėjimo galimybes, o viena jų – viešasis transportas. Visgi Kauno miesto savivaldybės atstovai, paklausti kokius tikslus kelia viešojo transporto sektoriuje, teigdami, kad planas dar nėra iki galo sudarytas, komentuoti nedrįso.

Visgi dar balandį vykusiame Darnaus judumo forume, Darnaus judumo mieste plano komisijos pirmininkas, Susisiekimo ministerijos atstovas Vladislav Kondratovič patikino, kad Kaunas rengdamas darnaus judumo planus darbo įdėjo daug, todėl tikėtina, kad svarbių pakeitimų eisme gali tikėtis ir kauniečiai.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
21