Miesto tarša ir automobiliais perkrautu centru besirūpinantys savivaldos ir valdžios atstovai nuolat kuria planus, kaip sumažinti automobilių keliamą taršą mieste ir kaip spręsti užkimšto automobiliais senamiesčio klausimą. Vienas iš sprendimo būdų – dalijimosi ekonomikos plėtra. Šiuo metu sostinėje jau galima laisvai judėti automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ ir „Spark“ automobiliais, o šiltojo sezono metu patogiai, bent jau centre, judėti su oranžiniais „CycloCity“ dviračiais.

Skaičiuojama, kad Europoje nuosavi automobiliai išnaudojami tik 2 proc. savo galimos panaudos. Didelė dalis automobilių nuolat stovi nenaudojami, tačiau užima vietas mieste ir tuo metu neatlieka savo funkcijos. Šią problemą spręsti padeda automobilių dalijimosi platformos, leidžiančios automobilio nuosavybės teise neturinčiam gyventojui pačiam nuvažiuoti į norimą tašką, o pati transporto priemonė išnaudojama kuo efektyviau.

Didžiausias kliuvinys – žmonių įprotis ir įsitikinimas

Automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ direktorius Lukas Yla teigė matantis daug erdvės automobilių dalijimosi paslaugų plėtrai Lietuvos miestuose.

„Su kiekvienais metais atsiranda vis daugiau vartotojų, atrandančių „CityBee“ paslaugą, ar nusprendžiančių iškeisti asmeninę transporto priemonę į automobilių dalijimosi paslaugos automobilį. Šiandien daugelio jau nebestebina jaunos šeimos, nusprendusios atsisakyti antro šeimos automobilio ir vietoje jo besinaudojančios automobilių dalijimosi paslauga“, – pastebėjo L. Yla.

Pašnekovas skaičiavo, kad šiuo metu bendrovė Lietuvoje jau turi 850 automobilių, tačiau iki šių metų pabaigos planuojama pasiekti 1 tūkst. automobilių skaičių. Sostinėje važinėja apie pusė minėtų automobilių. Kitų metų planai – dar ambicingesni: žadama esamą automobilių parką padidinti dvigubai. Automobilių dalijimosi paslaugos programėle jau užsiregistravę 150 tūkst. vartotojų.

Pasiteiravus, kas L. Ylos nuomone, didžiausias trikdis, neleidžiantis vis daugiau žmonių atsisakyti nuosavų automobilių ir persėsti į dalijimosi paslaugos transporto priemones, pašnekovas teigė, kad didžiausia kliūtis – žmonių įprotis, kad būtinai reikalingas nuosavas automobilis.

„Be abejonės, kiekvienais metais atsiranda vis daugiau vartotojų, kurie atranda patogumą neturėti nuosavo automobilio bei jo sukeliamo galvos skausmo, ir renkasi naudotis mobilumo paslaugomis“, – pridėjo jis.

Utopija ar ateitis: Lietuvos miestai be nuosavų automobilių
© Kas vyksta Kaune

M. Ylos skaičiavimu, didžiąją dalį paslaugos vartotojų sudaro 25-35 metų amžiaus miestiečiai, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir dirbantys mieste. Taip pat uždirbantieji vidutines ar aukštesnes pajamas.

Ar kiekvienam miestui?

„Norint, kad žmonės išmainytų nuosavą automobilį, automobilių dalijimosi paslauga turėtų būti kelis kartus patogesnė už asmeninį automobilį, todėl automobilių dalijimosi paslaugų plėtrą stipriai paskatintų papildomos subsidijos ir teisės, pavyzdžiui, galimybė dalijimosi automobiliams važiuoti A juostomis. Juk automobilių dalijimosi paslauga jau yra miesto viešojo transporto ekosistemos dalis“, – savo viltis išsakė jis.

Nors automobilių dalijimosi paslauga atrodo patraukli, tikriausiai ją pavyktų įgyvendinti ne kiekviename mieste. Tam įtakos turi ir miesto dydis. Vis dėlto M. Yla įsitikinęs, kad šios paslaugos galimybės priklauso ne tik nuo miesto dydžio.

„Kiekvienas miestas yra skirtingas. Analizuojame gyventojų skaičių mieste, apgyvendinimo tankį, geografiją, viešojo transporto ekosistemą, gyventojų imlumą išmaniosioms technologijoms, eismo srautą ir daugelį kitų parametrų, – tęsė įmonės vadovas. – Tik pagal miesto dydį yra gana sudėtinga pasakyti, ar jame efektyviai veiktų automobilių dalijimosi paslauga. Lietuvoje, iš savo patirties galime pasakyti, kad efektyviai veikiame trijuose didžiuosiuose miestuose. Tačiau neatmetame galimybės per artimiausius metus startuoti ir mažesniuose miestuose“.

Beje, kaip tik šiuo metu „CityBee“ eksperimentuoja Šiauliuose ir Panevėžyje. Tiesa, kol kas tik su krovininiais automobiliais. Taip pat bendrovė su savo paslauga po poros mėnesių planuoja pradėti veiklą Lenkijoje.

„Taip pat neatmetame galimybės kitais metais startuoti kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje“, – pridėjo pašnekovas.

Kol kas plėtros neplanuoja

Dar kitas dalijimosi ekonomikos pavyzdys transporto sistemoje – dviračiai. Jau penkerius metus sostinėje oranžinių dviračių sistemą valdanti „JCDecaux“ skaičiuoja, kad per visą laiką jau keliauta daugiau kaip 1,5 mln. kartų. Vidutiniškai su dviračiu klientas nuvažiuoja 2,5 km, o vidutinė kelionės trukmė – 12 minučių. Populiariausia ši paslauga tarp 26-35 m. amžiaus grupės žmonių.

Dažniausias maršrutas, kuriuo naudojami dviračiai, – nuo M. Mažvydo bibliotekos iki V. Kudirkos aikštės ir atgal.

Vilnius yra pirmasis miestas visoje Rytų Europoje, kuriame nuo 2013 m. vasaros įdiegta mūsų bendrovės sukurta dviračių savitarnos sistema. Visame pasaulyje ši sistema veikia jau daugiau nei 70 miestų – tarp jų tokiuose didmiesčiuose kaip Briuselis, Dublinas, Viena, Liuksemburgas bei kiti“, – kalbėjo „JCDecaux“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Vadimas Komarskis.

Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas
Asociatyvi nuotr.

Pasak jo, sostinėje dviračių punktų, kurių šiuo metu yra 37, tinklas suplanuotas taip, kad numinti net tarp labiausiai nutolusių vietų nereikėtų daugiau nei 30 minučių. Vis dėlto paklaustas, ar naujam dviračių sezonui planuojama daugiau punktų, V. Komarskis teigė, kad kol kas plėtros planų nėra.

Pašnekovas teigė besidžiaugiantis, kad su kiekvienais metais sostinėje gerėja infrastruktūra, reikalinga dviratininkams: atsiranda nauji dviračių takai, o gyventojai vis dažniau renkasi dviračius, paspirtukus ir kitas ekologiškesnes transporto priemones trumpesnėms kelionėms.

„Mūsų klientai renkasi dviratį vietoje automobilio, nes tai ne tik sveikesnė, bet ir neretai tampa greitesne transporto priemone, ypač miesto centre ir transporto spūsčių metu. Be to, ji prisideda prie miesto užterštumo mažinimo“, – konstatavo jis.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.


www.DELFI.lt
44