Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ skelbia straipsnių ciklą apie tai, kaip per pastaruosius 100 metų Lietuvoje keitėsi požiūris į aukštos klasės būstą ir kokybišką gyvenimą jame.
„Ankstyvojo pokario pastatų fasadai dvelkė prabanga – akis prikausto įvairūs lipdiniai, baliustradai, portalai, kolonos. Pastatų monumentalumas, žinoma, siekė atspindėti ir pabrėžti Sovietų Sąjungos pergalę Antrajame pasauliniame kare. Dėl to dalis fasadų buvo išpuošti karine simbolika – ąžuolų vainikais ar penkiakampėmis žvaigždėmis. Žmogus, stabtelėjęs prie tokių pastatų, turėjo suvokti savo menkumą, ir kad jis yra didelio socialistinio organizmo dalis“, – teigia „Gatvės gyvos“ pradininkas ir gidas Albertas Kazlauskas.
Lubų aukštis – vienas iš svarbiausių prabangos elementų
Stalinizmo laikotarpiu vyravo santvarka, kurioje žmogus buvo tik sraigtelis. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas visuomeniniams pastatams: bibliotekoms, kino teatrams, kultūros namams, vyriausybės pastatams. Su gyvenamaisiais namais, ypač butais Vilniuje, buvo kitokia situacija. Butų pastatų išorė galėjo varžytis su visuomeniniais pastatais, tačiau viduje esantis interjeras buvo gerokai kuklesnis. Baldų ir kitų medžiagų kokybė buvo prastesnė nei visuomeninių pastatų interjerų
„Jei stovėtume šalia Seimo ir žvelgtume į priešais, Gedimino pr. 64 esantį daugiabutį, iš šono jis galėtų priminti socialistinius miesto vartus. Tačiau viduje jis buvo suskirstytas į komunalinius butus geležinkelininkams. Verta prisiminti ir tai, kad butų lubų aukštis buvo gerokai didesnis negu šiandien statomuose daugiabučiuose ir būtent jis yra vienas ryškesnių stalininių būstų bruožų, kuris ir šiai dienai vertinamas kaip aukštos klasės butų dalis. Nuo senų laikų tai buvo siejama su geresne oro cirkuliacija bei erdvės ir prabangos pojūčiu. Kadangi Stalinizmui buvo būdinga pompastika ir monumentalumas, atitinkamai butai tapo „poniškai“ aukšti“, – komentuoja Albertas Kazlauskas.
Vienas iš geriausių būdų pamatyti, kaip per pastarąjį šimtmetį kito butų lubų aukščiai – atsistoti Gedimino pr. gale, tarp 52 ir 60 namų. Šioje vietoje matoma, kaip beveik tokio paties aukščio daugiabučiai iš skirtingų epochų pasižymi skirtingais aukštų skaičiais. Viename gali būti 4 aukštai, o kitame – pažeminus lubas pavyko pastatyti 6 aukštų daugiabutį. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingais laikotarpiais butų lubų aukščiai kito, įprastai taip, kad kuo naujesni laikai, tuo žemesnės lubos. Tačiau Stalino valdymo metais išpopuliarėjo aukštos lubos dėl vyraujančio monumentalumo.
Aukštos klasės daugiabučių išorė priverčia stabtelėti
Ankstyvuoju sovietmečiu buvo ne tik išoriškai puošnių, interjeru – kuklių būstų, bet ir priešingai, tiek išore, tiek vidumi – prabangių. Vienas iš geriausiai tai atspindinčių pastatų Vilniuje – Mokslininkų namas, Vašingtono aikštė 1. Šis daugiabutis buvo pastatytas mokslininkams, kuomet jie tuometinei valdžiai ėmė skųstis, kad neišgali išgyventi. Nepaisant to, kad pastatas buvo vadintas Mokslininkų namu, jame gyveno ir dailininkai, kalbininkai, partiniai pareigūnai, istorikai ir kiti elito atstovai.
„Maskva sureagavo į mokslininkų išsakytus priekaištus ir nusprendė inicijuoti 19 prabangių namų statybą visoje Sovietų Sąjungoje. Vilniuje aukštos klasės butus gavę mokslininkai nebeturėjo pagrindo piktintis, nes čia buvo net 6 kambarių, 190 kv. m. ploto butai su erdviais miegamaisiais, darbo kambariais bei voniomis”, – sako A. Kazlauskas.
Prabangūs pokario butai priminė ankstesnes epochas – medžio masyvo baldai, parketas, įmantrūs šviestuvai, vidaus lipdiniai. Ypatingą vietą užėmė ir technika – buitiniai prietaisai, geras radijo aparatas, o kiek vėliau ir televizorius. Stalinistinės epochos estetika stipriai skyrėsi nuo prieš tai, tarpukariu, įsigalėjusio modernizmo. Praėjusiu laikotarpiu butai buvo tapatinami su funkcionalumu, racionalumu ir ekonomiškumu. Ankstyvajame pokario laikotarpyje ritmas, proporcijos ar geometrija nebuvo tapatinami su estetika, kaip tarpukaryje. Stalino valdymo metais estetika buvo siejama su klasikiniais elementais tokiais kaip drožiniai, lipdiniai. Buvo siekta imituoti anksčiau vyravusius stilius.
Aukštos klasės butų lokacija – senamiestis
Ankstyvojo pokario laikotarpiu daugiabučiai dažniausiai buvo statomi senamiestyje ir istoriniuose priemiesčiuose. Vietos buvo renkamos pagal tai, kur nuo seno yra tankiai apgyvendinti plotai.
Anot A. Kazlausko, nuo seno centras bei senamiestis buvo išskirtinės vietos gyvenimui: „Labiau buvo „kamšomos“ urbanistinės skylės nei vykdoma miesto plėtra. Atitinkamai šio laikotarpio butai, esantys senamiestyje, ir anuomet ir dabar laikytini patraukliais vien dėl strategiškai patrauklios lokacijos.“
Aukštos klasės butų vienas iš svarbiausių bruožų buvo dydis bei erdvės pakankamumas. Buto išplanavimui įtakos turėjo žmogaus profesija. Jei žmogus buvo rašytojas, jam buvo suteiktas erdvus ir ramus darbo kambarys, jei dailininkas – priskirdavo dirbtuvę. Prabangą ir aukštą klasę atspindėjo ir kai kuriuose namuose aptinkami tarnaičių kambariai.