Šventės sugrįžta

Kokybiškas maistas – kokybiškam gyvenimui

Prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė pastebi, kad persikų ir nektarinų populiarumas kasmet tik didėja, nes šie vaisiai gausūs vitaminais, mineralais, skaidulomis, taip pat – labai skanūs: „Jei šaltuoju sezonu daugelis valgo daugiausia obuolius, bananus, mėgstamos vynuogės, tai atėjus pavasariui neabejotinai būna išsiilgę egzotiškųjų kaulavaisių. Jie tinka ir patiekalams, ir kaip gaivus, saldus, tačiau sveikas, užkandis. Tai ir vaikų itin mėgstami vaisiai, nes yra sultingi, maloniai saldūs“.

Vertingi sveikatai ir lietuvių pamėgti

Apklausų rezultatai rodo, kad lietuviams, renkantis maisto produktus, vis svarbesnis faktorius yra sveikatingumas. Jei pirmoje vietoje, renkantis produktus, yra jų skonis, tai antroje sveikatingumas ir tik trečioje kaina. Seniau šis išsidėstymas buvo kitoks: kaina, skonis, sveikumas.

J. Sabaitienė sako, kad šios tendencijos atsispindi ir stebint pirkėjų krepšelius: „Žmonės pavasarį jaučia dar didesnį poreikį maitintis sveikai, savo organizmą per mitybą aprūpinti visomis reikalingomis medžiagomis, ypač – vitaminais. Juk sakoma, kad suvalgius obuolį ar nektariną, gauname beveik visą reikalingą C vitamino dienos normą“.

Vaisių ir daržovių ekspertė įsitikinusi, kad tiek persikai, tiek nektarinai gali tapti ne tik užkandžiu ar pyrago ingredientu. Šiuos vaisius galima panaudoti ir ruošiant pietų ar vakarienės patiekalus. „Dažniausiai šie kaulavaisiai patiekiami po valgio, kaip sveikas ir sultingas desertas. Tačiau jų gerosios virškinamosios savybės diktuoja naują jų vartojimo būdą – tiek persikai, tiek nektarinai gali tapti puikiu salotų ingredientu, mėsos pagardu ar netgi sveiku mėsiškų patiekalų garnyru“, – pasakoja J. Sabaitienė.

Susipažinkite: persikai ir jų nauda

Persikai – labai populiarūs vaisiai, kurių ištakos siekia senovės Kiniją. Jų sėkmės paslaptis: persikai pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir turi daug vitaminų, mineralų, antioksidantų bei įvairių kitų cheminių medžiagų.

Persikuose yra nemaža koncentracija beta karotino, vitaminų A ir C, kas naudinga puikiam regėjimui. Taip pat juose gausu medžiagų, kurios tiesiogiai susijusios su oda. A ir C vitaminai labai svarbūs odos sveikatai, jos grožiui, senėjimo procesų „prilėtinimui“. Vitaminas A odai suteikia drėgmę, kas pagerina jos būklę – ji tampa švelni ir elastinga. Na, o vitaminas C reikalingas tiek senam, tiek jaunam. Jis ne tik veikia kaip mūsų organizmo apsauga prieš virusus, tačiau ir yra susijęs su odos raukšlėjimosi stabdymo procesais.

Vienas persikas – vos 70 kalorijų, todėl tai idealus užkandis tiems, kam vis rankos svyra prie tortų ir pyragėlių. Tai saldus, gaivus užkandis, tačiau „nenuodėmingas“, o vertingas.

Persikus į savo mitybą turėtų įtraukti visi, kam svarbi sveika, subalansuota mityba. Moksliniai tyrimai rodo, kad persikai turi daug antioksidantų, kurie padeda užkirsti kelią vėžinių ląstelių dauginimuisi. Taip pat, valgant persikus galima kontroliuoti aukštą cholesterolio kiekį, užkirsti kelią diabetui ir širdies ligoms. Viename dideliame persike yra daug kalio ir labai mažai natrio, o šis derinys padeda išlaikyti normalų kraujo spaudimą.

Dažna lietuvių energingumo ir aktyvumo, slogios nuotaikos bėda – vitamino D trūkumas ir anemija. Tiems, kurie dėl geležies stokos turi anemiją, medikai rekomenduoja į savo mitybą įtraukti kuo daugiau maisto produktų, natūraliai savo sudėtyje turinčių geležies. Persikai idealus pasirinkimas, jei ir jūs turite šią diagnozę: jie turi geležies ir vitamino C, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.

Susipažinkite: nektarinai ir jų sėkmės paslaptis

Pasirodo, esama žmonių, kurie persikų ir abrikosų nevalgo dėl vienos priežasties... nes jų oda yra su pūkeliais. Haptodisforija vadinamas nemalonus jausmas, kurį žmogui sukelia prisilietimas prie tam tikrų medžiagų, tokių kaip aksomas, persikai ar veliūras. Žinoma, tokių „baimių“ turinčių nėra daug, tačiau, pasitaiko.

Taigi, čia pasirodo nektarinai, kurių sėkmės paslaptis – tolygi oda be jokių pūkelių ir sultingumas. 100 g nektarinų yra apie 85 proc. vandens, todėl tai ypač gaivus ir nekaloringas vaisius. Nektarinai turi ir gerą maistinę sudėti – juose yra daug vitaminų bei mineralų, tarp kurių ir beta karotinas. Būtent jis suteikia jiems geltonai raudoną spalvą. Mūsų organizmas beta karotiną paverčia vitaminu A, kuris reikalingas palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, mūsų odos bei akių sveikatą.

Kaip parduotuvėje išsirinkti persikus ir nektarinus?

Jei nektarinas ar persikas atrodo kietokas – nieko baisaus, per kelias dienas jūsų namuose jis baigs nokti. Pasak „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertės, galima patikrinti, ar kaulavaisis „pasiruošęs būti suvalgytas“, ar jam dar reikėtų luktelėti ant jūsų palangės: „Švelniai paspaudus, turėtų jaustis šiek tiek minkštumo. Jokiais būdais nepirkite žalių, mėlynių ar dėmėtų vaisių – tikėtina, kad jie neišnoks arba jau yra pernokę“.

Egzotika, kuri auga ir Lietuvoje

Ūkininkas, medelyno „Tado ūkis“ įkūrėjas Tadas Cvilikas sako, kad nors pavasarį galime mėgautis atvežtiniais persikais ir nektarinais, tačiau tuo pačiu dabar pats metas ruoštis savam derliui.

„Tai seni ir gerai mūsų šaliai adaptuoti vaismedžiai. Pats juos auginu bene 15 metų. Dar atsiranda manančių, kad tai egzotika, kuri lietuviškame sode neauga. Visgi, klysta taip galvojantys arba, matyt, patys dar nebandė pasisodinti šių vaismedžių“, – sako ūkininkas ir pataria jau dabar pasiraitoti rankoves ir kibti į sodo darbus. Pavasarį pasodinti persikai ir nektarinai – pasiekia geresnių rezultatų iki žiemos arba bent pasiruošia žiemai (įsišaknija, įsitvirtina dirvoje).

Kada galite tikėtis pirmojo derliaus? Pasak specialisto, ilgai laukti neteks: „Antrais metais – persikai, trečiais ar ketvirtais – nektarinai. Paprastai rekomenduojame sodinti dvejų, trejų metų vaismedžius. Vaisių būna pakankamai, dažnas augintojas net sako, kad šakos lūžta ir ne tik valgo žalius, kepa pyragus, bet verda uogienes, džiovina ir t. t. Tiek persikai, tiek nektarinai paprastai noksta rugpjūčio mėnesį“.

Pasak T. Cviliko, šių kaulavaisių medeliai prižiūrimi kaip ir tradiciniai vaismedžiai: „Jiems nėra nei ypatingų dirvos sudėties, nei jos rūgštingumo sąlygų. Nebijo šalčio, tačiau nemėgsta didelių, „sunkių“ vėjų, tad geriau sodinti vietose, kur yra šiokia tokia užuovėja“.

Augalininkystės ekspertas pasidalina ir keliomis veislėmis, kurio Lietuvoje mėgstamos, gausiai sodinamos ir pasiteisinusios: „Nektarinai – „Harco“, o persikai „Harnas“. Aišku, veislių yra pačių įvairiausių: nuo rusiškų iki amerikietiškų, bet šios dvi daugeliui gerai žinomos, pažįstamos“.