Jau daugiau nei metus besitęsianti pandemija lėmė, kad sveikata ir maisto įtaka jai – pokalbių priešakyje. Vis labiau rūpinamės savo gera savijauta ir, galvodami apie mitybą, ieškome sveikatai palankių sprendimų. Tačiau geriausios ir veiksmingiausios mitybos paieškos nėra naujiena.
„Jei pažvelgtume į maisto ir dietų istoriją, galėtume pamatyti, kad maisto „tendencijas“ aprašinėjo dar žymiausias antikos laikų gydytojas Hipokratas. Sparčiai besivystanti ekonomika, maisto prieinamumas dar labiau praplėtė terpę atsirasti įvairioms dietų teorijoms ir kryptims. Ypač aktualu tai pasidarė tuomet, kai žmonės pradėjo sirgti nutukimo liga ir ji nenumaldomai ėmė plisti“, – sako dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.
Anot specialistės, šiais laikais galime rasti labai garsių antraščių apie efektyvias dietas, maitinimosi būdus. Kurį laiką buvo populiarios Kembridžo, Atkinsono, grikių ir kitos dietos. O šiuo metu ypač populiarūs keto ir protarpinio badavimo principai, taip pat intuityvus valgymas ir žarnyno mikrobiotą tausojanti dieta. Populiariausių pozicijų neapleidžia ir Viduržemio jūros dieta.
Eksperimentai su dietomis
Artėjant pavasariui pastebima tendencija pradėti laikytis kokios nors specifinės dietos arba keisti mitybos įpročius, padaugėja besikreipiančių dėl savo kūno masės korekcijos. Visgi, pasak specialistės – esminis dalykas turi būti ne trumpalaikiai maisto apribojimai, o kasdienė, subalansuota mityba.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad neretai žmonės iš anksto nepasidomi pasekmėmis ir griebiasi drastiškų sprendimų, kurių galutinis rezultatas dažnai nebūna sveikatai palankus. Mitybos racionas neturėtų apsiriboti tik vienokia ar kitokia tendencija. norėtųsi, kad daugiau žmonių kalbėtų kaip mūsų mitybą papildyti, suteikti jai naujų spalvų, o ne ką riboti“, – mintimis dalijasi gydytoja dietologė.
D. Vaitkevičiūtė pataria į savo mitybą įtraukti kuo įvairesnių produktų. Kasdienėje mityboje turi vyrauti kruopos, daržovės bei vaisiai. Taip pat būtina pasirinkti baltymų šaltinį, kuris suteiks mūsų organizmui svarbiausios „statybinės“ medžiagos, – jūrinę žuvį, šviesią mėsą ar pieno gaminį, pavyzdžiui, varškę. O maisto pasirinkimus turėtume dėlioti pagal sveikatai palankios mitybos piramidės principą. Žinoma, būtina atsižvelgti ir į individualius poreikius, o esant būtinybei, kreiptis į specialistą, kuris gali patarti su mityba susijusiais klausimais.
Dėmesys sveikai mitybai nesvetimas ir tinklaraštininkei Amelijai Kuzmarskei (#amelijak). „Noras sveikiau maitintis atėjo kartu su vaikų gimimu ir didesniu sąmoningumu savo sveikatos ir organizmo atžvilgiu. Tapus mama, pradėjau labiau vertinti savo gerą savijautą ir, žinoma, noriu rūpestį savimi įskiepyti ir savo vaikams“, – sako A. Kuzmarskė.
Specialistai rekomenduoja mažinti raudonos mėsos vartojimą
„Kiaulienoje, jautienoje, žvėrienoje daug sočiųjų riebalų, kurie didina vėžio, nutukimo, cukrinio diabeto riziką. Taip pat dažnas raudonos mėsos vartojimas žalingas širdies ir kraujagyslių sistemai. Visai atsisakyti jų – nebūtina, tačiau per mėnesį patariama raudonos mėsos produktų skanauti vos 4–5 kartus“, – pataria D. Vaitkevičiūtė.
Anot dietologės, neutraliausia sveikatai yra šviesi mėsa – liesosios vištienos dalys be odelės, kalakutiena, triušiena, jos į mitybą patariama įtraukti 4–5 kartus per savaitę. Taip pat rekomenduojama savo racioną dažniau papildyti žuvimi, kurioje yra omega-3 riebalų rūgščių, naudingų žmogaus organizmui.
Tinklaraštininkė ir prekybos tinklo „Iki“ partnerė Amelija visai neseniai savo socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis savo šeimos savaitiniu maisto apsipirkimu. Papratai penkių asmenų šeimos septynių dienų meniu ji išleidžia apie 100 eurų. Pasak jos, jų tikslas ir yra – netaupant kokybės sąskaita, sutilpti į mėnesio biudžetą, kuris svyruoja tarp 350–400 eurų.
„Mes valgome nedaug mėsos ir žuvies, todėl šių produktų perku kiek rečiau. Didelę dali mano šeimos maisto pirkinių krepšelio sudaro daržovės ir vaisiai. Vasarą daržovių ir žalumynų auginu savo darže. Dar mano krepšelyje yra nemažai pieno produktų, kruopų, miltų, kiaušinių. Stengiuosi visai nepirkti pusfabrikačių, turinčių neaiškių ingredientų ir sintetinių priedų“, – pasakoja A. Kuzmarskė.
Daržovės – lėkštės karalienės
Dauguma populiarios tinklaraštininkės sekėjų jau galėjo pastebėti, kad daržovės – dominuojantis produktas jos šeimos patiekaluose. Jas Amelija renkasi, atsižvelgdama į sezoniškumą: „Sezoniški vaisiai ir daržovės, mano nuomone, yra skaniausi ir palankiausi sveikatai. Tačiau nesu labai griežta šiuo klausimu. Pavyzdžiui, pomidorų ir agurkų perku visus metus. Žinoma, žiemą dažniau renkamės raugintas ar marinuotas daržoves, pavyzdžiui, gaminimui šaltuoju metų laiku renkuosi ne šviežius, o konservuotus pomidorus.“
Pasak dietologės, ją ir kitus mitybos specialistu labai džiugina nauja tendencija, kad žmonės labiau rūpinasi savo sveikata, žvelgia į ją plačiau.
„Pradedama labiau vertinti mitybos svarba lėtinių ligų prevencijai. Nors, žinoma, dar tikrai turime, kur pasistiebti – vadovaujantis sveikatai palankiomis rekomendacijomis, į savo racioną per dieną turėtume įtraukti bent 4–5 porcijas daržovių ir vaisių. Tačiau artėjantis pavasaris bei vasara tikrai pasiūlys mums didelį šviežią derlių, kuriuo būtina pasidžiaugti ir įtraukti į savo kasdienę mitybą“, – gerėjančias lietuvių mitybos tendencijas pastebi dietologė.
Anot A. Kuzmarskės, ne visi jų šeimos patiekalai yra „daržovingi“, bet didžioji dalis yra su arba iš daržovių, kurias mėgsta valgyti tiek jis su vyru, tiek trys jų atžalos. Vaikai mielai kaip užkandį ar garnyrą valgo šviežias, riekelėmis ar šiaudeliais pjaustytas daržoves: agurkus, paprikas, pomidorus. Taip pat avokadus, žiedinius kopūstus ar brokolius.
„Vaikų specialiai prie daržovių ar kitų produktų nepratinau. Visi valgome tą patį maistą prie bendro stalo. Nėra taip, kad mes, suaugę, valgome troškintas daržoves, o vaikams išverdu dešrelių (ar atvirkščiai). Ant stalo dažnai būna keli paprasti patiekalai, tarkime: omletas su daržovėmis, salotos su kopūstais ir sėklomis, daržovių griežinėlių ir šiaudelių lėkštė, humusas, duona. Turime taisyklę, kad atsisakyti patiekalo galima tik paragavus. Jei vaikas kažko nenori, gali rinktis iš kitų patiekalų, kuriuos tuo metu turime ant stalo. Esu tikra, kad vaikai valgo ir nori tokio maisto, koks yra valgomas namuose“, – dalijasi tinklaraštininkė.
Kadangi praėjusius metus praleidome namie, tad daugeliui gaminimas tapo artimesnis, žmonės pradėjo daugiau eksperimentuoti, išbandyti naujus receptus. Vienu jų dalijasi ir tinklaraštininkė Amelija:
Cukinijų blynai su kukurūzais
Pikantiški ir purūs cukinijų blynai su konservuotais kukurūzais. Greitai ir lengvai paruošiami iš beveik visada šaldytuve ir spintelėje esančių ingredientų.
Ingredientai:
• 500 g cukinijų;
• 1 šaukštas druskos;
• 25 g parmezano sūrio;
• Mėgstami žalumynai (petražolės, krapai, bazilikai, raudonėliai ir t.t.);
• 4 kiaušiniai;
• Juodieji pipirai;
• 1–2 česnako skiltelės;
• 1 skardinė konservuotų kukurūzų (340–400 g);
• 130 g avižinių arba kvietinių miltų
• 1,5 šaukštelio kepimo miltelių
Gaminimo eiga:
• Sutarkuokite cukinijas šiaudeliais arba įprasta bulvių tarka. Įberkite druskos ir išmaišykite rankomis. Tarkius sudėkite į sietelį ant dubens, kad nuvarvėtų skystis ir atidėkite į šalį, kol ruošiama tešla.
• Smulkia tarka sutarkuokite sūrį.
• Jei naudojate šviežius žalumynus – juos susmulkinkite.
• Didesniame dubenyje išplakite kiaušinius. Į juos suberkite kukurūzus, sūrį, žalumynus, juodųjų pipirų ir įspauskite česnakus. Viską išmaišykite.
• Atidėtas cukinijas imkite po saują ir nuspauskite skystį. Nuspaustas cukinijas sudėkite į tešlos dubenį.
• Suberkite miltus ir kepimo miltelius. Maišykite šaukštu, kol neliks sausų miltų, tik stenkitės nepermaišyti.
• Kepkite karštoje keptuvėje su mėgstamais riebalais.