Aktyviai socialiniais tinklais besinaudojantys gyventojai nuolat atakuojami dideliu srautu informacijos. Greitas žiniasklaidos ar internete pateiktos informacijos vartojimas gali tapti puikiu masalu piliečiams tapti Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmingos propagandos aukomis. Tačiau kas iš tiesų yra informacinės grėsmės ir kaip būti joms atspariems?

Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje įvardijama, kad informacinėms grėsmėms priskiriamos kai kurių valstybių ir nevalstybinių subjektų skleidžiama karo propaganda, karo ir neapykantos kurstymas. Kaip grėsme šalies saugumui gali tapti ir bandymai iškraipyti istorinę atmintį bei kitos nepagrįstos ir klaidinančios informacijos apie demokratinę santvarką, krašto gynybą skleidimas, bandymai supriešinti tautines ir kultūrines grupes, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą.

Informacinėms grėsmėms taip pat priskiriama informacija, kuria bandoma diskredituoti Lietuvos narystę NATO, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę. Paskutiniai prezidento rinkimai JAV taip pat parodė, kaip informacija gali būti pasinaudota kaip ginklu norint paveikti rinkimų procesus demokratinėje valstybėje.

Būtent apie informacines grėsmes artėjant 2019 m. prezidento rinkimams Lietuvoje visuomenę įspėjo ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo metinėje atskaitoje. Joje nurodoma, kad tikėtina, kad ateityje Lietuvai nedraugiška Rusija ir toliau vykdys informacines bei kibernetines atakas ir prieš mūsų šalį. Pabrėžiama, kad minėtais veiksmais bus siekiama supriešinti visuomenę ir mažinti jos pasitikėjimą demokratiniu procesu, valdžios institucijomis ir pareigūnais.

Iš kitos pusės konstatuojama, kad Rusijos propagandiniai projektai Lietuvoje yra mažai efektyvūs, tačiau tai nekeičia Rusijos ilgalaikio siekio skverbtis į Lietuvos informacinę erdvę.

„Atvirkščiai, egzistuojančios kliūtys Rusiją skatins atidžiau analizuoti ir ieškoti efektyvesnių būdų paveikti lietuvišką auditoriją, stiprinti propagandą socialiniuose tinkluose. Tikėtina, kad artimiausiu metu pagrindiniai informacinių atakų taikiniai Lietuvoje bus rinkimų procesas, didėjantis krašto apsaugos finansavimas ir NATO pajėgumų vystymas regione, šalies socialinė–ekonominė ir tautinių bendruomenių situacija, Lietuvos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis“, – įspėjama ataskaitoje.

Esant tokioms aplinkybėms kyla klausimas, ar esame pasiruošę išlikti atsparūs dezinformacijai ir propagandai, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Procesas be pabaigos

Situacija dėl atsparumo propagandai ir informacinėms grėsmėms Lietuvoje nėra tokia prasta. Pernai tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 49 proc. gyventojų pastebi propagandos apraiškas žiniasklaidoje, o 38 proc. respondentų teigė sugebantys atskirti netikrą informaciją.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius, politologas Vytis Jurkonis teigė, kad nors apklausos rodo, jog situacija su propagandos atpažinimu šalyje yra ne tokia bloga, visgi atsparumo informacinėms grėsmėms didinimas yra nesibaigiantis procesas.

„Šis procesas niekada negali būti baigtinis. Jis turi būti nuolatinis ir sistemiškas. Sakyti, kad jau pasiekėme tam tikrą sąmoningumo lygį ir jau galime atsipalaiduoti, negalima“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas paminėjo, kad sociologiniai tyrimai rodo, jog kai kurios visuomenės grupės yra labiau pažeidžiamos ir mažiau atsparios dezinformacijai bei propagandai nei kitos: tam įtakos turi ir žmonių išsilavinimas, ir miestų bei regionų atskirtis, piliečio socioekonominė padėtis.

„Savaime suprantama, kad tie žmonės, kurie vienaip ar kitaip yra atskirti, pavyzdžiui, gyvena nepritekliuje, yra pažeidžiamesni“, – paminėjo V. Jurkonis.

Pasak politologo, norint turėti propagandai ir informacinėms grėsmėms atsparius piliečius itin svarbu ugdyti jų kritinį mąstymą, nesvarbu, kokiu informacijos šaltiniu jie naudotųsi: „Gyventojai turi kritiškai mąstyti ir nepasikliauti vieninteliu šaltiniu“. Tam, pasak V. Jurkonio, reikalingos nuolatinės ir tęstinės investicijos švietime. Pilietis nuo mažų dienų turi mokytis sąmoningai vartoti informaciją, skirtingus žiniasklaidos šaltinius, kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose plintančias žinias.

Poreikis atidžiau vartoti informaciją augs

Kalbėdamas apie ateities informacines grėsmes politologas įžvelgė galimus du scenarijus. Pirmuoju atveju, ir toliau daugės informacijos šaltinių, kas yra būdinga atviros visuomenės ir stiprios demokratijos šalims, dar labiau stiprės informacijos socialiniuose tinkluose įtaka. Tokiu atveju kritinis piliečių mąstymas ir pasitikėjimas vieni kitais yra būtinas.

„Todėl, manau, kad poreikis gerinti savo informacinį radarą, gebėjimas atsirinkti informacijos šaltinius ir jų patikimumą, supratimas, kas yra faktai, kas yra interpretacijos, o kas tiesiog – melas, tik augs“, – svarstė politologas.

Kita vertus, pasak jo, gali išryškėti ir kita tendencija: nuo informacijos pertekliaus ir informacijos kūrėjų aktyvios kovos dėl piliečių dėmesio visuomenė gali pradėti atsiriboti nuo visų informacijos srautų ir tradicinės žiniasklaidos.

Nepaisant to, kaip situacija su informacinėmis grėsmėmis plėtosis ateityje, politologas tiki, kad ne visa Kremliaus propaganda pakankamai paveiki mūsų visuomenėje. Pavyzdžiui, tokioms temoms, kaip meilė Rusijos valdžiai, informacinė terpė yra nepalanki, tačiau gali būti žaidžiama kitomis temomis.

„Pavyzdžiui, skleisti nepasitikėjimą valstybės institutais ar Lietuvos ateitimi, Europos Sąjunga ar visuomenės skaldymas tam tikromis temomis, pavyzdžiui, holokaustas. Tam, manau, erdvės dar yra nemažai. Jei patys nekalbame apie visuomenėje esančias problemas, tuomet kažkas turi erdvės tuo užsiimti už mus“, – pabrėžė jis.


Specialus kibernetinio saugumo projektas „Ne spausk, o klausk!“
1