Prabangos neieškojo
A. Čekauskienė, paklausta, kuo ją su vyru paviliojo Italija, atsakė amerikiečių rašytojo Christian Nestell Bovee citata: „Galingiausias iš visų dėsnių yra spartėjančios asmeninės evoliucijos dėsnis: žmonės tampa išmintingesni, kai ima senti...“. Tačiau čia sutuoktiniai nėra tik turistai, o Skalėjos miesto gyventojai.
Pašnekovė patikino, kad svarstymai turėti namus ten, kur vyrautų šiltas klimatas, truko net septynerius metus. Tarp galimų krypčių buvo ir Turkija, ir Ispanija, ir Kipras. Tačiau apsilankymas Italijoje praėjusių metų rudenį tapo lemtingu.
„Čia atvykome ir pasilikome. Dabar gyvename savo namuose, bute, esančiame Skalėjoje. Man Italija nėra tik geras klimatas, o pasaulio kultūros lobynas su begale vertingų įvairių epochų architektūros statinių, nuostabiais meno kūriniais, pasakiško grožio kraštovaizdžiu, nuostabiais paplūdimiais, prabangiais kurortais, kurie šią šalį pavertė tikru turistų rojumi“, – sakė A. Čekauskienė.
Moteris juokavo, kad skaniai pavalgyti mėgstančius sutuoktinius pavergė ir skanus maistas bei didelis maisto produktų pasirinkimas. Nors jų kaina panaši, tačiau, pašnekovės tikinimu, jų maistingumas ženkliai skiriasi.
A. Čekauskienė tikina netgi radusi panašumų su italais, nes kaip ir jie mėgsta garsiai kalbėti.
„Italai yra šilti, svetingi ir tikrai moka džiaugtis gyvenimu. Vakarais patraukia į miestą ir emocingai bendrauja jaukiose kavinukėse. Taip pat labai jaučiasi iš jų pagarba vyresnio amžiaus žmonėms“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, prie to, kad šiandien sutuoktiniai gali mėgautis gyvenimu Italijoje, daug prisidėjo NT srityje dirbanti lietuvė Loreta Vanagaitė. Būtent ji padėjo suvaldyti visą buto pirkimo procesą, sutvarkyti dokumentus, kol jis buvo įregistruotas.
„Ieškojome tokio buto, kuris tiktų mūsų kišenei, būtų nebrangus ir neprabangus. Svarbiausia buvo, kad jis būtų patogus gyventi dviem senyvo amžiaus žmonėms. Taigi prioritetai buvo aukštas, kad būtų du kambariai, balkonas, iš kurio būtų matyti kylanti saulė, arti parduotuvės, traukinių stotis ir, žinoma, jūra“, – pabrėžė A. Čekauskienė.
Apsisprendė per dieną
Pašnekovė sako, kad būsto pirkimo Italijoje buvo pradėti spręsti dar būnant Lietuvoje. Pirmiausia vyko intensyvūs pokalbiai raštu ir žodžiu su anksčiau minėta NT agentūros darbuotoja.
„Taip darėme ir ieškodami būsto pirkimui Ispanijoje ar Kipre, tačiau visgi rezultatas buvo toks, kad nepirkome ten. Vėliau Italijoje, kai jau buvome išsirinkę butą ir sutarę dėl jo pirkimo, gyvendami viešbutyje susiradome agentą ir paprašėme, kad parodytų, kokius butus jis turi pardavimui. Tiesiog norėjome įsitikinti, ar tikrai priėmėme teisingą sprendimą, nes tai padarėme per dieną, todėl kirbėjo abejonių. Tačiau apžiūrėję kitus butus supratome, kad viskas yra gerai“, – atviravo A. Čekauskienė.
Ji paklausta, kodėl kaip didžioji dalis lietuvių Italijoje nepirko vilos, atsakė, kad ji su vyru namą turi Palangoje, todėl žinanti, kiek laiko reikia skirti jo priežiūrai ir pinigų išlaikymui. Šiuo metu ji su vyru Juozu gyvena 40 kv. m bute, kuris yra trečiame pastato aukšte, kur kas rytą pasitinka saulę.
„Gyvename kaip jaunystėje, arčiau vienas kito, nes Lietuvoje name per visą dieną būna, kad nesusitinkame. Balkone įsirengėme pergolą, tai labai smagu rytais stebėti tekančią saulę ir mažais puodeliais gerti itališkame virdulyje išgarintą kavą“, – juokavo pašnekovė.
Pasak jos, pačiame pirkimo procese su sunkumais sutuoktiniai nesusidūrė. Tačiau būta įvairių abejonių.
„Būsto savininkui buvo 84 metai, jis pats gyveno Milane, o ir sveikata jo jau buvo prastoka. Galvoje sukosi visokios mintys. Pervedėme avansinį mokėjimą. Notaras paruošė sutartį, atsiuntė mums susipažinimui. Mes ją išsivertėme ir apie pastebėtas klaidas pranešėme. Tuomet reikėjo visą likusią sumą pervesti į notaro sąskaitą, o mes jo nė karto nė nebuvome matę. Tačiau pagalvojome, kad viskas turėtų būti saugu, taip ir padarėme. Pas notarą pirkimo pardavimo dieną atvyko sūnus su įgaliojimu parduoti butą ir taip pasirašėme sutartį“, – būsto pirkimo vingrybes paaiškino A. Čekauskienė.
Pietų Italijoje, Skalėja mieste, kur yra daug italų vasaros rezidencijų, 40 kv. butas sutuoktiniams su baldų apstatymu ir remontu kainavo apie 40 tūkst. eurų. Buvusiam savininkui jie sumokėjo 26 tūkst. eurų, 3 tūkst. eurų – NT agentūrai ir 2800 eurų – notarui ir registrų centrui. Pašnekovė yra tikra, kad tokio pat dydžio butas Palangoje kainuotų keturis kartus daugiau ir jo įpirkti tiesiog nesugebėtų.
„Italijoje mažiausia socialinė pensija yra 1200 eurų, o Lietuvoje mes su vyru dviese turėdami po 40 metų stažo, gauname tik 1200 eurų, nors abu turime aukštuosius išsilavinimus ir dirbome vadovaujančiose pareigose“, – sakė A. Čekauskienė.
Planuoja ir toliau didelę laiko dalį gyventi Lietuvoje
Sutuoktiniai būstą Italijoje įsigijo praėjusių metų spalį ir nuo to laiko dar nebuvo grįžę į Lietuvą. Tačiau pavasarį jau ketina pakelti sparnus.
„Vasario mėnesį šiluma diena Italijoje buvo iki 20 laipsnių šilumos. Smagu, kai visos dienos saulėtos“, – geros nuotaikos nestokoja pašnekovė.
Ji paklausta, ar neketina visam laikui įsikurti Italijoje, atsakė: „yra toks posakis, kad kai žmogus planuoja, Dievas juokiasi“. Tačiau dabartinis sutuoktinių įsivaizdavimas yra didžiąją laiko dalį gyventi Lietuvoje, o pasiilgus saulės, šilumos ir švaraus Jonijos jūros vandens ilgai nelaukus krautis lagaminus ir tuo mėgautis savo namuose pietų Italijoje.
Anot A. Čekauskienės, ji su vyru būdami čia laiko koja ant kojos sudėję neleidžia ir daug keliauja po šalį.
„Nuo Skalėja miesto buvome nuvykę iki Sicilijos. Vieno bilieto kaina traukiniu kainavo 8 eurus, o keltas – 2,50 eurų. Taigi nieko daugiau ir nebelieka tik su lietuviškom pensijom keliauti po Italiją. O kai atvykstame į kokį nors miestą, per dieną nueiname po 10 km. Jau aplankėme Neapolį, Romą, Vatikaną, Siciliją ir Veneciją ir dar Kalabrijos regioną“, – savo įspūdžiais dalinosi moteris.
A. Čekauskienė, paklausta apie mokesčius už butą Italijoje, atsakė: „nieko nėra lengvo ir nemokamo. Už viską visur reikia mokėti. Italijoje elektra brangesnė nei Lietuvoje. Komunaliniai patarnavimai, aplinkos tvarkymas, namo priežiūrąa, kaip girdėjau iš seniau čia gyvenančių lietuvių su visais mokesčiais, mums kainuos daugiau 1000 eurų. Tačiau ši suma yra mokama vieną kartą per metus“, – patikino pašnekovė ir pridūrė, kad tik po metų galės tiksliai įvardinti, kiek kainuoja buto išlaikymas Italijoje.
Sutuoktiniai po truputį jau pradeda galvoti apie kelionę į Lietuvą: „Žmonės čia butus tiesiog palieka uždarytus su užvertomis langinėmis nuo saulės. Taip ir mes paliksime. Žinoma, raktą patikėsime nuolat čia gyvenantiems žmonėms“.
