Niujorko centre, įlipusi į metro vagoną tarp kitų keleivių atsisėda moteris. Netrukus iš savo juodo veltinio palto kišenės ima traukti saulėgrąžas. Lukštena vieną po kitos, lukštus spjauna į delną ir deda į kišenę kitoje palto pusėje.

Saulėgrąžų lukštenimo garsas patraukia keleivių dėmesį. Nesupratimo kupini žvilgsniai signalizuoja moteriai apie nekultūringą elgesį, tačiau ji į tai nekreipia dėmesio – kažką skaito kirilica prirašytoje užrašų knygelėje.

Metro traukiniui privažiavus jos stotelę, moteris atsistoja. Ant vagono grindų pabyra saulėgrąžų lukštai. Piktų žvilgsnių lydima, ji išlipa Brighton Beach stotelėje.

Niujorko rajonas, kuriame rusai jau įvedė savo tvarką
© DELFI / Artūras Morozovas

Čia išlipu ir aš, norėdamas susipažinti su šiuo keistu ir tautiškai margu Niujorko rajonu – Mažąja Odesa.

Sovietmetis Niujorke

Mažoji Odesa – taip vietinių vadinamas rajonas Braitono paplūdimyje Brukline. Šio rajono gyventojai yra daugiausiai emigrantai iš Rytų Europos, Rusijos ir kitų buvusių sovietinio bloko šalių.

Išėjęs iš metro į gatvę, gali pasijusti tarsi Rusijoje: prekes ir paslaugas reklamuojantys, ranka rašyti plakatai kirilica, garsūs vyro, siūlančio įsigyti moteriškus batus, pabrėžiant, kurioje šalyje jie pagaminti, šūksniai. Juos, pardavėjui laikant veidrodį, galima pasimatuoti tiesiog atsistojus ant kartono lakšto gatvėje.

Čia pat, languotą prijuostę dėvinti moteris po pusantro dolerio pardavinėja čeburekus ir beliašus. Šalia jos – iš pakabinto plakato žvelgia liūdnai, gal net kiek komiškai pagarsėjęs rusų ekstrasensas Anatolijus Kašpirovskis, kadaise vedęs hipnozės per televiziją seansus.

Niujorko rajonas, kuriame rusai jau įvedė savo tvarką
© DELFI / Artūras Morozovas

Mažosios Odesos parduotuvių lentynose – konservuoti pomidorai su želatina, rauginti agurkai, barščiai stiklainyje, kilkės ir šprotai, lietuviškas alus ir, kaip vietiniai tikina, bene didžiausias degtinės pasirinkimas Niujorke. Kasininkų vardai taip pat ne amerikietiški: Tanya, Robert, Andrey, Dimitri.

Achu...t! Ia ž skazal, što telefon mne nužen dlia navigation. Kak ya, bl.., seičias gonna find this fucking house?“, – rusų ir anglų kalbos mišiniu gatvėje vienas vyras šaukia kitam.

Privet mamulia“, – telefoną prie ausies laikydamas atsiliepia dar vienas praeivis.

Šis Braitono paplūdimio kvartalas kadaise garsėjo holokaustą išgyvenusių ir čia persikėlusių žydų populiacija. Tačiau pradėjus griūti Sovietų Sąjungai, į jį atvyko daugybė rusų, ukrainiečių, gruzinų, lietuvių ir kt. Tuomet šis paplūdimio rajonas buvo pakrikštytas Ukrainos kurorto vardu.

Vertina situaciją Ukrainoje

„Čia yra mūsų Deribasovskaja“, – pagrindinę Braitono paplūdimio gatvę Ukrainos Odesos alėjos vardu vadina Mykola. Iš Ukrainos Nikopolio miesto kilęs vyras čia gyvena jau beveik dvidešimt metų.

„Taip, kadaise čia gal ir buvo „Braiton byčas“. O dabar čia „Uzbek byčas“. Nežinau, kokį koridorių jie ten atidarė, bet pastaraisiais metais čia plūsta vien tik uzbekai nelegalai“, – ukrainietiškai aiškina pašnekovas. Anot jo, angliškai mokėti čia nebūtina – gali išsiversti žinodamas vien rusų kalbą.

Beje, nelegalai čia ne vien uzbekai – dauguma kalbintų žmonių nenorėjo fotografuotis, prašydami supratingumo. Kai kurie jų pripažino JAV pasilikę nelegaliai ir vis dar laukia, kol gaus žalią kortą.

Niujorko rajonas, kuriame rusai jau įvedė savo tvarką
© DELFI / Artūras Morozovas

Mykolos istorija, kaip ir daugelio čia gyvenančių emigrantų – susiviliojęs geresniu gyvenimu, į JAV išvyko taip pat nelegaliai. Nors tikėjosi greitai „susitvarkyti popierius“ ir grįžti atgal į Ukrainą, dėl įvairių aplinkybių išvykti nepavyko. Čia sukūrė kitą šeimą, o gimtinėje likusiems artimiesiems nuolatos siunčia įvairius daiktus ir paramą.

Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, Mykola vadina „bezobrazija“ (bjaurumai - red. past.)

Pasak jo, dėl rusų veiksmų šalyje kalti ukrainiečių oligarchai, įdiegę korupcijos tradiciją ir socialinę atskirtį.

Daug vilčių Donaldui Trumpui teikiantis Mykola svajoja, kad Ukrainoje veiktų JAV įstatymai, kuriuos prižiūrėtų JAV policija: „Tuomet jokių oligarchų nebūtų. Jei kas ne taip, policininkas iškart nušautų. Taip, kaip čia Amerikoje. Neliktų jokių oligarchų, visus sutvarkytų“.

Jo teigimu, šiame rajone visos tautybės sugyvena draugiškai. Paklaustas, kaip čia gyvenantys rusakalbiai vertina pastarųjų metų tragiškus įvykius Ukrainoje, Mykola pateikia pavyzdį.

„Mes sėdime restorane. Truputi išgeriame. Būtinai kas nors atsistos ir pasakys vieną visų čia labai mėgstamą tostą: „Už tuos, kurie už vandenyno“.

Kaip jūs manote, už ką šis tostas yra geriamas?“, – klausia šis ukrainietis.

Jo įsitikinimu, dauguma emigrantų šį tostą supranta, kaip taurių kėlimą už save ir čia gyvenančius žmones. Tuos, kurie palikę gimtines atvyko čia, už Atlanto. O Mykola visuomet geria už tuos, kurie yra kitoje vandenyno pusėje – už tautiečius, kurie liko savo šalyje.

„Tai tik pavyzdys, kad daugeliui čia nerūpi, koks gyvenimas ten, iš kur jie kadaise pabėgo. Tarkime, štai Petia (mosteli ranka į šalia esančios daržovių parduotuvės savininką). Jis yra iš Odesos. Turi verslą ir rūpinasi tik juo. Jam nesvarbu, kas darosi Ukrainoje. Aš jam ir sakau – o jei ateitų maskolis į tavo parduotuvę ir sakytų: „šitas prekystalis dabar bus mano“. Ką tu darytum?“ - geopolitines Mažosios Odesos nuotaikas aiškina ukrainietis.

Kavinė „Tatyana“

Saulei nusileidus plati medinėmis lentomis nuklota paplūdimio alėja ištuštėja. Tačiau ir sutemus joje veikia keletas restoranų ir barų. Viename jų, nepaisant žvarbaus oro, lauke sėdi keletas vyrų.

Degtinę iš grafino jie užkanda konservais, kuriuos vienu plastikiniu šaukšteliu paeiliui kabina iš skardinės.

Du ukrainiečiai ir gruzinas Gija kalba apie aktualijas – JAV Prezidento rinkimus ir Donaldo Trumpo ryšius su Rusija.

Vyrai kritikuoja šiandieninę Rusiją ir net ima varžytis, kuri iš šalių – Gruzija ar Ukraina, nuo Kremliaus politikos kenčia labiau.

Pasak Gijos, čia gyvenantys imigrantai, kaip ir savo šalyse, turi skirtingas nuomones Kremliaus politikos klausimais. Tie, kurie skaito kasdien čia parduodamus rusiškus laikraščius ir žiūri rusišką televiziją, linkę kritikuoti Ameriką ir teisinti Kremliaus geopolitinius žingsnius. Tačiau, tik retas kuris, anot pašnekovo, linkęs grįžti į savo šalį. Kiti – priešingai: į Ameriką žvelgia su pagarba ir vertina ją kaip galimybių šalį, demokratišką valstybę ir sėkmingai demaskuoja iš Rusijos transliuojamą propagandą.

Bare „Tatyana“ renkasi neturtingi Mažosios Odesos gyventojai – kainos čia, palyginus su Manheteno rajonu, atrodo juokingos. Už dolerį čia galima nusipirkti tiesiog ant duonos užteptą sumuštinį su kumpiu, už pusantro dolerio – pigiausios degtinės stikliuką. Rodos, ši kombinacija yra populiariausia tarp čia sėdinčių klientų.

Niujorko rajonas, kuriame rusai jau įvedė savo tvarką
© DELFI / Artūras Morozovas

Kavinėje visi vieni kitus pažįsta. Publika čia įvairi – buvęs sovietų karininkas, muzikantas iš Charkovo, agresyvus tadžikas ar akinius nuo saulės naktį dėvintis lenkas.

Cigaretės pigiau nei Lietuvoje

Kartu su Gija išeinu pasivaikščioti po Mažąją Odesą. Gruzinas, pramokęs angliškai, sveikinasi su daugeliu pažįstamų praeivių ir kiekvieno jų istoriją trumpai pristato man: „Įsivaizduoji, šios išmaldos prašančios moters sūnus yra milijonierius – kiekvieną rytą ją čia atveža su prabangiu džipu“.

Gija į JAV kartu su šeima iš Tbilisio atvyko prieš šešerius metus. Tuomet, laimėję žalią kortą, jie tikėjosi, kad pradės čia naują, daug geresnį gyvenimą.

„Matai šią gatvę? (rodo į nedidelę gatvelę, kertančią Ocean drive) Tik atvykęs čia gyvenau. Mano pirmosios dienos čia atrodė juokingai: kalbos nežinojau, bandžiau ieškoti darbo, o Niujorką pažinojau tik tiek, kiek šia gatve tiesiai, niekur nenusukdamas, nueidavau šiuos kelis šimtus metrų iki paplūdimio ir atgal. Bijojau pasiklysti“, – savo gyvenimo pradžią JAV prisimena gruzinas.

Viskas priminė tiesų kelią amerikietiškos svajonės link: netrukus Gija susirado darbą, jo sūnus pradėjo mokytis koledže.

Labiausiai Giją stebino tai, kiek daug Amerikoje reikia dirbti, norint išsilaikyti: „Tik atvykęs nusipirkau gerus odinius batus. Pirmąją savo darbo dieną tiek daug valandų praleidau ant kojų, kad batų padai atsiklijavo“.

„Amerikoje svarbiausia – nesustoti, nedaryti pauzių. Jei radai gerą darbą, dirbk ir nieko nesvarstyk“, – kelis kartus šią savo mintį pakartoja Gija.

Tačiau praėjus pusmečiui, Gijos ir jo šeimos gyvenimą pakeitė tragiškas įvykis – buvo nužudytas jo sūnus. Įvykį aprašė ir JAV spauda.

Po šio sukrečiančio įvykio prieš kelis metus Gija vis dar yra be pastovaus darbo. Po laidotuvių Gruzijoje jam sugrįžus į JAV, darbdavys jau turėjo kitą darbuotoją. Gruzinas prarado ir savo brangiai kainuojančius instrumentus. Šiandien Gija sunkiai verčiasi ir gyvena socialinės globos namuose, tačiau dažnai sugrįžta į Mažąją Odesą pas savo draugus ir pažįstamus.

Niujorko rajonas, kuriame rusai jau įvedė savo tvarką
© DELFI / Artūras Morozovas

Gruzinas man aprodo kaip čia, Mažojoje Odesoje, galima išgyventi vos už dešimt dolerių per dieną. Vienoje parduotuvėje galima rasti itin pigios degtinės, kitoje, perbėgus per gatvę, cigaretės kainuoja tik pustrečio dolerio. Kur pirkti tam tikrus pigius maisto produktus, šiame žemomis kainomis išsiskiriančiame Niujorko rajone taip pat reikia žinoti.

Tie, kurie atvyksta į Mažąją Odesa, greitai perpranta pigaus gyvenimo schemas. Anot pašnekovo, amerikietiškas gyvenimo taisykles suprasti čia reikia labai greitai, nes tinginystės ir dykaduoniavimo kaina gali būti per didelė.


www.DELFI.lt
142