Kaip skelbiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) puslapyje, visas skiepijimo nuo erkinio encefalito kursas susideda iš trijų injekcijų, po kurių taikomos imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi:

Įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos.

Pagreitinta schema – šiltuoju metų laikotarpiu, prasidėjus erkių aktyvumui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečia – 5–12 mėn. po antrosios.

Su vakcinų periodiškumu susijusiu klausimu skaitytojas ir kreipėsi į „Delfi“ redakciją, teigęs, kad nuo erkinio encefalito jau pasiskiepijo tris kartus: 1 kartą, 2 kartą po mėnesio ir 3 kartą po metų. Taigi, jam reikėjo ketvirto skiepo po 3 metų.

Tačiau, nuėjęs į privačią kliniką, vilnietis neatsinešė skiepų paso ir susipainiojęs paprašė trečio skiepo, nors turėjo gauti ketvirtą. Taigi, dabar vyras sunerimęs, ar gavo tinkamą skiepą, ir ar jis tikrai apsaugos nuo erkinio encefalito.

„Tik grįžęs namo prisiminiau, kad jau buvau skiepytas tris kartus. Ir man reikėjo ketvirto skiepo. Bet susipainiojęs pateikiau ne tokią informaciją. Nejaugi man reikės skiepytis dar kartą. Labai įdomu, ką reikėtų daryti tokiu atveju", - teigė vilnietis.

Vakcina
Vakcina. Šaltinis: Shutterstock


Reaguodama į skaitytojo išdėstytą situaciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų specialistė ir entomologė Milda Žygutienė patikina, kad 3 ir 4 vakcinavimo dozė – identiškos, todėl panašiose situacijose gyventojai gali būti ramūs.

„3 ir 4 dozės yra tos pačios, absoliučiai identiškos. Jei jis nuėjo skiepytis, turbūt jo paklausė, kokia vakcina jis buvo skiepytas anksčiau, bet kalbant apie vakcinavimo eigą, vakcinos nuo erkinio encefalito niekuo nesiskiria ir niekas nesikeičia, ar tai būtų pirmas, ar penktas skiepas. Jos niekaip nediferencijuotos pagal eiliškumą“, – aiškina entomologė.

Kita vertus, M. Žygutienė priduria, kad bet kokiu atveju negalima teigti, kad vakciną gavusiam pacientui imunitetas tikrai susiformavo.

„Norėčiau pasakyti, kad taip, susiformavo, tačiau negaliu. Vakcinos efektyvumas yra 99 proc., yra nedidelė tikimybė, kad imunitetas net ir laikantis skiepų periodiškumo nesusiformuos. Tačiau, jei žmogui nėra būdinga imunosupresija, imunitetas turėjo susiformuoti“, – teigia M. Žygutienė.

Milda Žygutienė
Milda Žygutienė. Šaltinis: DELFI / Josvydas Elinskas


Taip pat ji primena, kad be pagrindinių trijų injekcijų, kas penkerius metus svarbu nepamiršti pasidaryti pakartotinį skiepą – taip užtikrinamas ilgalaikis imuniteto palaikymas.

„Gavus dvi pirmas dozes ir po jų praėjus dvejoms savaitėms, jau susiformuoja imunitetas. Bet tam, kad jis išliktų, o žmogus būtų visą gyvenimą užtikrintas, kad yra saugus, sudaryta palaikomoji vakcinacijos sistema. Ketvirta vakcina gaunama po trijų metų, o tolesnės injekcijos įprastai skiriamos kas penkerius metus. Tai vadinama palaikomąja doze“, – aiškina M. Žygutienė.

ULAC visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė prideda, kad intervalai tarp revakcinacijų gali skirtis, priklausomai nuo skirtingų veiksnių.

„Pirma erkinio encefalito palaikomoji dozė skiriama praėjus trims metams po pirminio vakcinacijos kurso. Vėliau reikia revakcinuotis kas 3 arba 5 metus, priklausomai nuo skiepijamo asmens amžiaus ir vakcinos gamintojo. Tai nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje“, – teigia specialistė.

Anot jos, atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo gavęs pirminį vakcinacijos kursą, bei pirmą revakcinacijos dozę, išlaikant teisingus intervalus tarp dozių, galima teigti, jog asmuo turi apsauginį imunitetą nuo erkinio encefalito.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, jog imuniteto susidarymas po vakcinacijos priklauso ir nuo kitų veiksnių: individualaus imuniteto ir sveikatos būklės, vartojamų vaistų, amžiaus.