Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė pasakoja, kad atvejai, kai užsikrečiama erkiniu encefalitu per maistą, yra pastebėti Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje. Tuo metu Vakarų Europos šalyse šis užsikrėtimo būdas nepaplitęs.

Atvejai reti, bet nutinka

„Taip pat registruojami erkinio encefalito protrūkiai, kurių priežastis yra nevirinto ar nepasterizuoto, dažniausiai ožkų pieno vartojimas. Tokie protrūkiai dažniausiai nedideli ir kyla šeimose“, – pastebėjo ji.

Pasak specialistės, Lietuvoje erkinio encefalito atvejai, kai užsikrečiama vartojant virusu infekuotą pieną ar jo produktus sudaro tik iki 13,7 proc. Pavyzdžiui, pernai Kauno apskrityje registruotas tik vienas užsikrėtimo šia liga per ožkos pieną atvejis. O štai 2017 m. čia tokių atvejų išvis nebuvo fiksuota.

„Erkės, pernešančios erkinio encefalito virusą maitinasi ne tik žmonių, bet ir kitų gyvūnų krauju, todėl ir užsikrėsti gali ne tik žmogų. Gyvūnams erkinio encefalito virusas ligos nesukelia, tačiau virusui pasklidus kraujyje, jo patenka ir į pieną“, – kodėl pienas gali tapti ligos šaltiniu, pasakojo pašnekovė.

Dažniausiai per maistą erkiniu encefalitu užsikrečiama būtent vartojant nepasterizuotą ir nevirintą avių, ožkų ar karvių pieną bei jų produktus.

Kiek laiko virusas gali išlikti piene?

„Erkinio encefalito virusas yra atsparus rūgščiai terpei, piene ir jo produktuose išsilaiko iki dviejų mėnesių. Todėl rekomenduojama gerti tik virintą ožkos pieną, o jį virinti reikėtų ne trumpiau kaip 2 minutes“, – teigė K. Rudžinskaitė.

Specialistė pridėjo, kad užkrėstą pieną laikant šaldytuve namuose, viruso kiekis per dvi savaites nepakinta, o grietinėje ir svieste virusas randamas ir po dviejų mėnesių.


„Tad erkinio encefalito sezono metu, kovo–lapkričio mėnesiais, gyventojai, vartojantys nepasterizuotą ožkų, karvių pieną rizikuoja užsikrėsti šia sunkia liga“, – įspėjo visuomenės sveikatos centro atstovė.

Erkės įkandimo vieta
Erkės įkandimo vieta. Šaltinis: Shutterstock

Kaip pasakojo pašnekovė, jei erkiniu encefalitu užsikrečiama per įsisiurbusią erkę, ligos inkubacijos laikotarpis būna ilgesnis – apie 7 dienas, bet gali užsitęsti ir iki 28 dienų. Tuo metu užsikrėtus šia liga per maistą inkubacinis laikotarpis sutrumpėja iki keturių dienų. Ligos eiga vienoda, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu užsikrėsta erkiniu encefalitu.

Taip pat svarbu paminėti, kad per nevirintą ir nepasterizuotą pieną ar jo produktus galima užsikrėsti tik erkiniu encefalitu: per karvių ir ožkų pieną Laimo ligos sukėlėjai neplinta.

Kaip neužsikrėsti?

Gyventojams, nenorintiems rizikuoti užsikrėsti erkiniu encefalitu per maistą, K. Rudžinskaitė siūlė šios ligos plitimo metu vartoti tik pasterizuotą arba virintą pieną ir jo produktus. Taip pat sumažinti riziką galima pasiskiepijus nuo erkinio encefalito.

„Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugo skiepai. Skiepijimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta, tačiau abiem atvejais pirminei imunizacijai reikalingos trys vakcinos dozės, įskiepytos atitinkamais intervalais, kurie nurodyti vakcinos preparato charakteristikų santraukoje“, – teigė pašnekovė.

Pasak jos, atliktus visus tris skiepus, 99 proc. pasiskiepijusių žmonių įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metų laikotarpiui.

„Reikia nepamiršti, kad pirmoji imunitetą palaikanti erkinio encefalito vakcinos dozė įskiepijama po 3 metų, o kitos palaikomosios dozės asmenims iki 60 m. amžiaus skiriamos kas 5 metus, vyresniems nei 60 m. amžiaus asmenims – kas 3 metai“, – priminė pašnekovė.

Taip pat svarbu žinoti, kad erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius.