Į klausimus apie skiepus nuo erkinio encefalito padėjo atsakyti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė.

– Koks turėtų būti terminas tarp vakcinos nuo COVID-19 ir erkinio encefalito skiepo?

– COVID-19 imuninių vaistinių preparatų (toliau – vakcinų) charakteristikos santraukose nurodyta, kad minėtų vakcinų vartojimas kartu su kitomis vakcinomis netirtas. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama nesiskiepyti kita vakcina 14 dienų prieš ir po to, kai asmuo paskiepijamas COVID-19 ligos vakcina.

Norintiems pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Noriu atkreipti dėmesį, kad skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje.

Nuo erkinio encefalito galima skiepytis asmenims nuo 1-erių metų amžiaus. Skiepijantis įprastine schema, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, o trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos charakteristikų apraše.

Ilgalaikiam visaverčiam imunitetui nuo šios ligos susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, tačiau pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau įgyjamas imunitetas ir taip galima sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.

– Kokios yra skiepijimo schemos ir ką reikia žinoti skiepijant vaikus, ar skiriasi skiepų dozės suaugusiam ir 1-erių metų kūdikiui?

– Tiek vaikams, tiek suaugusiems taikoma ta pati erkinio encefalito skiepijimo schema.

Sergantis, karščiuojantis ar bet kokios ligos ūmiu periodu žmogus neskiepijamas, taip pat vakcinos yra kontraindikuotinos žmonėms, alergiškiems vakcinų sudedamosioms dalims arba, jei po pirmos vakcinos dozės pasireiškė sunkių alerginių reakcijų (pvz., anafilaksija).

Kiekviena erkinio encefalito vakcina turi konkrečias kontraindikacijas ar būkles, kuomet reikalinga imtis tam tikro atsargumo priemonių, visa tai yra nurodyta kiekvienos vakcinos charakteristikų santraukoje ir turi būti įvertintos su šeimos gydytoju prieš kiekvieną vakcinos įskiepijimą.

Vieno vizito metu gali būti įskiepijamos kelios skirtingos vakcinos. Kartu su erkinio encefalito vakcina, skiriant kitas vakcinas, jas reikia suleisti į skirtingas galūnes.

Tačiau kiekvienas asmuo, norintis pasiskiepyti ar paskiepyti savo vaiką nuo erkinio encefalito infekcijos, visada privalo konsultuotis su gydytoju, kuris, įvertinęs skiepijamo asmens sveikatos būklę, atliktus skiepus ir kitus veiksnius, sudarys skiepijimo planą nuo erkinio encefalito infekcijos.

– Ką turėtų žinoti sergantys kokia nors lėtine liga ar alergiški asmenys, gal jiems nerekomenduojama skiepytis nuo erkinio encefalito? Besilaukiančios ar maitinančios kūdikius moterys, ko gero, joms nėra patartina skiepytis?

– Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijama inaktyvuotomis vakcinomis, kuriose yra neaktyvus mikroorganizmas ar jo komponentai, kurie žmogaus organizme negali daugintis ir negali sukelti infekcijos.

Tačiau remiantis vakcinų nuo erkinio encefalito charakteristikų santrauka, dėl nepakankamų duomenų apie šių vakcinų poveikį nėščiosioms ir žindančioms moterims jas skirti rekomenduojama tik atidžiai įvertinus galimos naudos ir galimo pavojaus santykį.

Atsižvelgiant į tai, besilaukianti ar žindanti moteris gali būti skiepijama nuo erkinio encefalito, tik tuo atveju, jei tam yra pagrįstų indikacijų ir tinkamai įvertinus galimą rizikos ir naudos santykį.

– Ar tiesa, kad senjorams erkinis encefalitas yra ypač pavojingas, nes šia liga jie serga sunkiausiai?

– Su amžiumi silpnėja imunitetas bei prisideda įvairios lėtinės ligos, todėl vyresnio amžiaus asmenys erkinio encefalito liga gali sirgti sunkiau. Taip pat dažniau gali būti stebimi liekamieji ligos reiškiniai, kaip negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausos praradimas ir (ar) spengimas ausyse, regėjimo sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, elgesio pokyčiai.

Erkė
Erkė. Šaltinis: Shutterstock

***

Erkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.

EEV pernešėjai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erkės. Europoje ir Lietuvoje EEV virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės aptinkamos visuose Lietuvos rajonuose.

Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė. Žmonės EE suserga, įsisiurbus užsikrėtusiai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną. Dažniausiai manoma, kad erkių saugotis turi tik tie žmonės, kurie daug laiko leidžia gamtoje, mėgsta grybauti, uogauti, tačiau užsikrėsti galima ir artimoje aplinkoje – kieme, miesto parke, skvere, kolektyviniame sode, sodyboje.

Kadangi EE inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų, po erkės įkandimo rekomenduojama stebėti savo savijautą mėnesį. Per šį laikotarpį gali pasireikšti erkių platinamų ligų simptomai.

Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu, sprando raumenų rigidiškumu. Erkinio encefalito gali būti įvairių klinikinių formų, nuo kurių priklauso ligos požymiai. Esant galvos smegenų pažeidimams, gali sutrikti sąmonė, orientacija, mąstymas, koordinacija, atsirasti traukuliai ir kiti simptomai.

Ligai būdingi liekamieji reiškiniai (atminties, dėmesio, miego sutrikimai, dirglumas, dažni galvos skausmai), o dešimtadaliui lieka sunkūs, neįgalumą lemiantys reiškiniai – paralyžiai ir parezės.

Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, liga gydoma simptomiškai.