Rizika išlieka visur: erkės išplitusios nuo sienos iki sienos

Erkių aktyvumo sezonu mūsų šalyje yra laikomas laikotarpis nuo kovo iki gruodžio mėnesio. Daugiausiai sergančiųjų erkių platinamomis ligomis Lietuvoje paprastai užfiksuojama birželio–spalio mėnesiais, o sirgti dažniausiai pradedama balandžio mėnesį.

Skaičiuojama, kad dar 2018 metais erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė, o Laimo liga susirgo 2293 asmenys.

O štai 2017 metų pabaigoje buvo skelbiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro žemėlapis, kuriame matyti, kuriose Lietuvos vietovėse daugiausiai užsikrečiama erkių platinomis ligomis. Jame galima matyti, kad erkių platinamomis ligomis užsikrečiama visoje Lietuvoje, tačiau net ir šiandien kalbinami specialistai pabrėžia, kad nei vieno regiono negalima laikyti „saugiu“.

Erkių žemėlapis
Erkių žemėlapis.


Nors galėtų atrodyti, kad regionuose, kuriuose fiksuojamas didesnis sergamumas erkių sukeliamomis ligomis, užkrėstų erkių dalis ir tikimybė užsikrėsti taip pat yra didesnė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų specialistė, entomologė Milda Žygutienė pabrėžia, kad erkės yra išplitusios visoje Lietuvoje, todėl, nepriklausomai nuo regiono, rizika užsikrėsti ir būtinybė saugotis išlieka visur.

„Nors ir negalime patikrinti kiekvieno miško, visiškai aišku yra tai, kad erkės išplitusios visoje Lietuvoje, nuo sienos iki sienos. Jeigu anksčiau kalbėdavome, kad miestų parkuose yra mažesnė erkių gausa, paskutiniu metu jau nebegalime to sakyti, nes visuose miestų parkuose yra aptinkamos erkės“, – teigia entomologė.

Paaiškino, kodėl „saugių“ miškų šalyje būti negali

Tačiau suprantant, kokią aplinką erkės mėgsta labiausiai, galima numatyti, kokiose vietovėse apsilankę turėtume būti itin budrūs. Net ir miškas, visiems žinomas kaip erkių pamėgta vieta, miškui nelygu.

„Tikėtina, kad erkių gali būti daugiau mišriuose lapuočių miškuose, kur gera miško paklotė. Sakykime, sename eglyne tiek erkių nerasime, nes aukštos eglės ir pušys meta šešėlį, dirvožemis sausas, smėlėtas. Erkėms reikalinga drėgmė, todėl geriausios sąlygos joms yra mišriuose lapuočių miškuose“, – sako M. Žygutienė.

Erkė
Erkė. Šaltinis: Shutterstock


Šiuo metu nėra nei vieno rajono ar miesto Lietuvoje, kuriame nebūtų erkėse aptiktas erkinio encefalito arba Laimo ligos sukėlėjas. Nors, kaip minėta, ištirtas ne kiekvienas miškas, tačiau entomologė paaiškina, kodėl „saugių“ miškų būti negali.

„Tikimybė užsikrėsti erkių sukeliamomis ligomis yra kiekviename miške, net jei ir ne visi jie ištirti. Galima sakyti, kad tiek miškai, tiek miestų parkai turi tam tikrą „susisiekimą“ per įvairius nešiotojus, pavyzdžiui, paukščius ar kitus gyvūnus. Jie išnešioja ir išbarsto erkes savo kelyje, taip miškai „susisiekia“, todėl negalima galvoti, kad viename ar kitame miške infekuotų erkių negali būti“, – aiškina M. Žygutienė.

Skaičiuojama, kad erkinį encefalitą nešiojančių erkių Lietuvoje yra apie 1 proc. Tuo metu Laimo liga užkrėstų erkių paplitimą entomologė vadina mozaikišku. Nors vidutiniškai jos apima 20–30 proc., skirtinguose rajonuose jų dalis gali žymiai skirtis nuo vidurkio. Pavyzdžiui, vienur sudaryti 5 proc., o kitur daugiau nei 30 proc. Anot jos, šios ligos sukėlėjais užkrėstų erkių galima rasti net ir visuose Vilniaus miesto parkuose.

„Neturime „švarių“ vietovių, tačiau sergamumas skirtinguose regionuose svyruoja. Galime pastebėti, kad erkių platinamomis ligomis užsikrėtusiųjų yra kiek mažiau Suvalkijoje, Klaipėdos apskrityje. Kalbant apie erkinį encefalitą, nuo senų senovės daugiau šios ligos atvejų stebėta vidurio Lietuvoje – Panevėžio, Šiaulių ir Kauno apskrityse. Dabar jau daugiau nei 5 metai, kai į šį klubą įstojo ir Vilniaus apskritis, kadangi čia sergamumas erkiniu encefalitu kasmet didėja. Šiuo metu didžiausia pagal sergamumo rodiklį išlieka Utenos apskritis“, – įvardija entomologė.

Ateities prognozėse – idealios sąlygos erkėms plisti ir toliau

Ateities prognozių M. Žygutienė taip pat negali vadinti džiuginančiomis, nes nėra žinoma jokių pasiteisinti galinčių sprendimų erkių populiacijai mažinti, o ir sąlygos joms plisti Lietuvoje išlieka palankios.

„Erkėms gyventi Lietuvoje yra nepaprastai gera, nes čia jos turi puikias sąlygas. Tam, kad jos galėtų veistis, tereikia kraujo ir drėgmės. Mūsų kraštas yra žalias, drėgmės jame netrūksta. Erkės maitinasi visų stuburinių krauju, o gyvūnų populiacijos pas mus išties didelės. Atsižvelgiant į šiuos du kriterijus, nėra nieko, ko erkėms Lietuvoje trūktų, tad ir priežasčių jų populiacijai mažėti ateityje nėra“, – sako M. Žygutienė.

Erkė
Erkė. Šaltinis: Shutterstock


Anot entomologės, tam, kad sergamumas erkių sukeliamomis ligomis mažėtų, pirmiausiai yra būtinas visuomenės švietimas apie šias ligas ir apsisaugojimą nuo jų.

„Šiuo metu viena efektyviausių priemonių yra vakcinacija nuo erkinio encefalito. Esame lietuviai, mėgstame grybus ir uogas, dažnai leidžiame laiką gamtoje, todėl kiekvienam verta pagalvoti apie apsisaugojimo priemones. Po šio nelaimingo epideminio sezono, kuomet buvome uždaryti, turbūt dar dažniau leidžiame laiką gamtoje, ieškome joje poilsio ir pramogų, nes šiandien tai yra patogiausia. Todėl turime būti itin atidūs, kad apsisaugotume nuo erkių sukeliamų ligų“, – pabrėžia M. Žygutienė.

Nepaisant to, ji pastebi, kad pastaraisiais metais skepticizmas vakcinų atžvilgiu buvo išaugęs. Nors ir visuomenė skiepijosi aktyviau, vakcinavimo apimtys vis dar nėra tokios didelės, kad bendri sergamumo rodikliai taptų mažesni.

„Didesnė visuomenės vakcinacija yra siekiamybė. Pastebima, kad Europos Sąjungos šalyse, kuriose erkių sukeliamos ligos yra išplitusios, skiepai turi reikšmingos įtakos šių ligų suvaldymui. Tačiau net ir tiems, kurie jau yra pasiskiepiję, svarbu priminti, jog skiepai nuo erkinio encefalito, net ir perėjus pagrindinių skiepų schemą, turėtų kas penkerius metus būti pakartojami. Tik taip gali būti užtikrintas imuniteto susiformavimas“, – teigė M. Žygutienė.