Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologės Mildos Žygutienės, jau pats laikas susirūpinti erkėmis, nes jos iš tikrųjų jau bunda.
„Jau matome pirmuosius vaizdus su žibutėmis, o tai reiškia, kad ir erkės jau aktyvios. Jų bunda visos stadijos, jos yra pyktos, aršios, alkanos, joms reikia pasimaitinti ir todėl visiems reikia labai pagalvoti prieš einant pasivaikščioti į parką. Aišku, dabar mes visi labai teisingai esame apsirengę, nes dar ne tas laikas, kai galėtume išsinuoginti, bet kartais galima, vaikštant po mišką, nuo kažkokio paaugusio kupstelio užkabinti erkę. Blogiausia tai, kad erkė, vaikščiodama po mūsų kūną, sugeba taip juo eiti, jog mes net nepajuntame ir galiausiai įsisiurbia“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Visi metodai tinkami
Nors dažniausiai nesitikime, kad erkės nusitaikys būtent į mus, tačiau savo drąsa jų neatbaidysime ir niekada nesužinosime, į kokį kūną jos nuspręs įsisegti. M. Žygutienė pataria, kaip apsisaugoti nuo erkių ir kaip elgtis joms įsisiurbus. Pasak jos, grįžus iš pasibuvimo gamtoje ar po kažkokių darbų reikėtų, pirmiausiai, pasikeisti rūbus. Senus geriausiai pakabinti negyvenamoje erdvėje arba iš karto išskalbti ir be abejonės apsižiūrėti, ar nėra įsisiurbusios erkės.
„Jeigu erkė yra suaugusi, tai kažkiek paprasčiau, nes jei erkė didelė, ji pastebima, bet labai dažnu atveju būna taip, kad įsisiurbia nimfos, o jos yra mažos bei jas nepaprastai sunku pamatyti. Jeigu jos įsisiurbia į pakinklį ar nugarinę dalį, tai sudėtinga ją laiku aptikti. Pamačius erkę, jeigu ji yra įsisiurbusi, kuo skubiau traukti.
Labai dažnai klausia, ar reikia kreiptis medicininės pagalbos. Patarimas būtų toks: kaip galima greičiau ją ištraukti, visi metodai tinkami, jeigu ją pasiekiame – kiekvienas gali tą padaryti. Jeigu liks tas straubliukas – nieko tokio, organizmas pats jį pašalins, arba vėliau jau galima galvoti, ką su juo daryti bei kreiptis pagalbos, bandant jį ištraukti. Žaizdelę dezinfekuojame ir kalendoriuje pasižymime datą, kada tai įvyko, turime būti rūpestingi sau 30 d., tiesiog per tiek laiko gali pasireikšti viena ar kita liga“, – kalbėjo entomologė.
Niekuo nereikia tepti
Laimo ligos arba erkinio encefalito klasikinis inkubacinis laikotarpis yra 14 d., bet gali būti ir trumpesnis arba ilgesnis laikas. M. Žygutienė siūlo 30 d. stebėti įsisiurbimo vietą ir organizmo būseną. Ekspertė atkreipia dėmesį, jog reikėtų būti budriems ir netikėti internete randamais patarimais bei mitais apie erkes.
„Iš esmės, buvo laikas, kai patys specialistai siūlydavo sutepti, arba riebalinėmis medžiagomis, arba alkoholiu. Bet iš tikrųjų niekuo nereikia tepti, nes tas tik prailgina procesą ir suerzina erkę, kuri pajutus pavojų, pradeda intensyviau siurbti kraują ir tuo pat metu atiduoti savo skysčius, kartu su sukėlėjais į žaizdelę. Todėl traukiame sausu būdu.
Blogiausia kas gali atsitikti – straubliuko nutrūkimas, kai jis lieka odoje. Vaikščiojo legendos, kad jeigu jau lieka, tai užsikrėtimas gali tęstis, bet iš tikrųjų tai tikrai ne, nes erkės organizmas jau sudarkytas ir to perdavimo jau tikrai negali būti. Internetas lūžta nuo įvairiausių būdų, ir su degtukais, ir su švirkštais, bet pats patikimiausias būdas yra mūsų pirštukai arba pincetas“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Ligos simptomai yra nepakeliami be gydytojo pagalbos
Entomologė pasakojo, pagal kokius bruožus atpažinti Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Pasak jos, įsisiurbimo vieta yra labai svarbi esant Laimo ligai, kadangi daugumoje atvejų pasireiškia klaidžiojanti eritema, tai yra raudonė, kuri keičia savo didį ir intensyvumą.
„O prie erkinio encefalito svarbi bendra būsena, nes ji gali būti netipinė, požymiai gali būti panašūs į gripą ar peršalimą, bet kai žinome, jog buvo įsisiurbus erkė ir jei pajuntame galvos, raumenų skausmus, temperatūrą, nuovargį – reikia kreiptis į gydytojus“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Pasak entomologės, erkinis encefalitas duoda apie save žinoti, o ligos simptomai yra nepakeliami be gydytojo pagalbos.
„Ji yra pavojinga, net pats pavadinimas sako „encefalitas“, tai jau su smegenimis susijusi liga, daug liekamų reiškinių, kas trečias beveik turi ilgesnius ar trumpesnius ir įvairaus sudėtingumo reiškinius. Gali likti galvos skausmas, paralyžius, atsitinka ir kai žmogus lieka neįgaliojo vežimėlyje, o kasmet po kelis atvejus miršta. Tie žmonės, kurie yra susidūrę patys ar pažįstamų tarpe, jie visai kitaip žiūri į skiepijimąsi ir visai kitaip supranta šias ligas“, – kalbėjo specialistė.
Nuo Laimo ligos gelbėja vaistai, o nuo erkinio encefalito labai svarbu nepamiršti pasiskiepyti, M. Žygutienė paaiškina, kodėl: „Nuo erkinio encefalito pati efektyviausia priemonė yra skiepai, tik tai tuomet mes apsisaugosime nuo erkinio encefalito, nes vakcina yra efektyvi, o jos skiepijimosi schema yra išsidėsčiusi laike, jeigu kas nors galvojate, kad tai yra brangu, tai palyginus su sveikata, tai tikrai nėra brangu. Pirmą ir antrą dozes skiria nuo mėnesio iki 3, jeigu pavasarį pradedame skiepytis, tai nereikėtų laukti 3 mėnesių. Gavus antrą dozę ir praėjus 2 savaitėms, žmogus jau gali jaustis saugus, tik toliau reikia tęsti skiepijimosi schemą“.
Kaip priduria entomologė, suvaldyti šią ligą galima, ypatingai jeigu mes visi būsime paskiepyti, tai yra labai aktualu, nes gyvename endeminėje zonoje.
„Visų pirma, mes patys atsakome už savo sveikatą, yra duoti visi įrankiai ir jais reikėtų pasinaudoti, skeptikų buvo visais laikais, duok Dieve, kad jiems netektų nusivilti, tais savo įsitikinimais. Turėjome vieną mirties atvejį, kur žmogaus veikla buvo susijusi su gamta ir jis sakydavo, kad į jį įsisiurbdavo po kelias dešimtis erkių sezono metu, bet viena buvo lemtinga. Nepaisant to, kad erkinio encefalito virusu nevisos yra užsikrėtusios, o tik vienas 1 % erkių, Europos ir Lietuvos tyrimais tai buvo įrodyta, bet mes niekada nežinome, kuri erkė įsisiurbs, ar ta iš 99 %, ar ta iš 1 %. Būkime sveiki ir apdairūs“, – komentavo M. Žygutienė.
