Dienos metu nueinami įspūdingi atstumai
Žygeiviai jau sveikinasi iš Vokietijos pakrantės, įveikę beveik 800 km. Kilometrus komanda jaukinasi po truputį keldami dienos kilometražą – štai šeštadienį ketinama per dieną nužygiuoti 43 kilometrus. „Vakar aš antrą dieną išėjau po savaitės nėjimo, nes tiesiog ant kulno atsirado didelė nuospauda, teko ją pašalinti ir atsirado žaizda. Tiesiog turėjau išgydyti. Tad taip ir yra – kažkas pasigydo, kažkas eina, nėra taip, kad mūsų tikslas – būtent visiems nueiti tuos 6000 km. Mūsų tikslas – šviečiamasis, edukacinis, pasiekti žmonių širdis, pakviesti pokyčiui. Bandome visi išgyventi, kad nebūtų, jog kažkas išvažiuoja po kokio mėnesio namo. Norime visi grįžti lapkričio pabaigoje į Lietuvą“, - pasakoja G. Bučys.
Tuo tarpu jauniausia ekspedicijos dalyvė Rusnė Sabonaitytė pasakoja, jog per mėnesį žygiuojant nuolat pamažu tai tampa rutina, lengviau atpažinti, ko kūnui reikia, o be to ir komandos nariai tampa vieni kitiems kur kas artimesni nei pradžioje – nebebijoma, jei reikia, paprašyti ir kojų masažo, randasi bendrystės jausmas, noras dalintis patarimais.
„Matau, kad visiems 20 km. yra lengva diena, labiau pasivaikščiojimas, nuotraukų padarymas, video filmavimas, ką mums iš tiesų reikia daryti. Didesni atstumai priverčia susimąstyti, bet galiausiai, manau, tie 43 km. nebebus taip baugu kaip atrodo rytojus“, - kalba Rusnė.
Kyla ir egzistencinių klausimų
Žygeiviai atviri – šitiek einant ir būnant tokioje rutinoje, ima kilti ir egzistenciniai klausimai: „Kodėl to reikia – mes žinom, bet kartais tikrai atsitinka toks momentas, čia daugiau gal asmeniškai, kiekvienam – „kokia mano misija, ką aš darau?“ Prieš išeinant aš sakiau, kad tikrai bus daug pokyčių asmeniškai pas žmones, nes norint pasiekti žmonių, gyvenančių aplink Baltijos jūrą pokyčius, pirmiausia pokyčiai turi prasidėti savyje. Mes nesusirinkome visi vienodi: kažkas turi vienokių dalykų, nesame visi šimtu procentų ekologai ar tvaraus gyvenimo būdo puoselėtojai, yra iššūkių ir tame, tada taip ir atsiranda tas psichologinis momentas.
Kitas dalykas – mes kasdien keičiame savo gyvenamąją vietą, tai vėlgi rutina: susitvarkyti, iškrauti iš automobilio daiktus, nunešti į miegamą vietą, susikrauti iš ryto, pasiruošti vakarienę, pusryčius ir pietus. Ir visa tai nėra namų sąlygomis“, - kalba žygio iniciatorius ir sako pats per nežygiavimo savaitę spėjęs nudirbti krūvą kitų – buhalterinių, komunikacinių ir t.t. - darbų. O apie tai irgi reikia galvoti, mat kai kada nudirbti einamuosius darbus sutrukdo tiesiog tai, kad apsistojimo vietoje nėra elektros.
Ekspedicija savo žinią siekia skleisti kuo didesniam žmonių ratui. Štai penktadienį Giedrius su Rusne sveikinosi su Delfi žiūrovais iš paplūdimio kur vyko Vokietijos pakrantės tyrinėjimas po renginio su mokslo bendruomene. Netrukus ekspedicija turės šio pakrantės tyrinėjimo rezultatus. Tokie tyrimai buvo atliekami ir Lietuvos bei Lenkijos pakrantėse.
Lygina pakrančių švarą: šiukšlių skaičiai dešimtis kartų viršija leistinas normas
Vokietijoje, sako žygeiviai, paplūdimio ruože bent vizualiai gerokai mažiau šiukšlių nei Lenkijos paplūdimiuose. Pastebima gerokai mažiau cigarečių nuorūkų, tačiau plastiko pakuočių taip pat aptinkama. „Bet jie bando su tuo tvarkytis ir turi įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui pastatyti tam tikrus konteinerius, skirtus grynai cigarečių nuorūkoms, kad žmonės ten mestų vietoje to, kad naudotų smėlį kaip peleninę“, - pasakoja R. Sabonaitytė. Mergina pasakoja, kad Vokietijoje aplinkosauginių iniciatyvų daug ir vis mėginami kitokie dalykai, kaip švarinti aplinką. Taip pat čia daug viešųjų tualetų prie paplūdimio ir visi jie nemokami, o tai, sako Rusnė, skatina, nebeiti gamtinių reikalų atlikti kopose.
Švaraus paplūdimio norma – iki 20 šiukšlių 100 metrų paplūdimio. Lenkijoje ekspedicijos dalyviai rado apie 400 šiukšlių 100 metrų pakrantės, o Lietuvoje – iki 300 šiukšlių 100 metrų.
Šį savaitgalį Vokietijoje vyks vienas iš ekspedicijos renginių: „Labai džiaugiamės, kad mus pasikvietė ir priėmė, padarė tokį renginį ir pasikvietė savo bendruomenę. Kaip buvo planuota ekspedicijos pradžioje – mes nesame mokslininkai, bet mes bandysime su jais susitikti ir išgirsti iš jų tą mokslą, kurį galiausiai paprastų žmonių kaip mes kalba socialinėse medijose ar tiesiog einant bandysime skleisti. Informacijos yra labai daug, kartais jos gali būti per daug nesuprantamos, tad labai linksma, kad mus pasikviečia, edukuoja, mes irgi mokomės, galiausiai tai galėsime perteikti toliau savo ekspedicijos metu“, - mintimis „Delfi diena“ laidoje dalinosi žygeivė Rusnė.
