Nerijus Kriaučiūnas mus pasitinka atokiame vienkiemyje, Mikėnų kaime. Čia stovi du seni rąstiniai namai. Viename gyveno Nerijaus močiutė, kitame - močiutės sesuo. Po kelių akimirkų pašnekovas viduje jau kurią seną koklinę krosnį. Ji, sako vyras, išlikusi tokia pat kaip anuomet, pasikeitė tik spalva. „Ta krosnis taip ir atrodė“, – patikina N. Kriaučiūnas.
