Jau kiek ilgiau nei savaitę ant žemės laiką leidžiantis Aurimas prisiminė paskutines akimirkas iš Atlanto vandenyno, per kurį irklavo 121 dieną. Tuo jis pasidalijo socialiniuose tinkluose:
„Paskutinės irklavimo dienos buvo sunkios, mažai miego, golfo srovė, nešanti ne ten, kur reikia, ir dar paskutinės jūrmylės likusios ir prieš srovę, ir prieš vėją. Viskas viename susidėjo. Bet tada atsiminiau vieną iš Švarcnegerio interviu, kur jis pasakojo, kad skausmas yra laikinas, bet rezultatas amžinas.
Todėl užsikodavau galvoje, kad nėra tų delnų degančio skausmo ir dar stipriau pradėjau kapoti paskutinius metrus. Šypsodamasis per sukąstus dantis Atlantui sakiau: seniuk, šiandien tu manęs nepaimsi. Mylių Atlantą, bet koja ant žemės jau balandžio 25 buvo padėta.“
Įgyvendino tikslą perplaukti Atlanto vandenyną
Anksčiau skelbtame vaizdo įraše Aurimas pranešė, kad į Lietuvą parskris per Varšuvą, o Vilniuje nusileis sekmadienį, 14 val.
„Delfi“ primena, kad Aurimas po 121 dienos vandenyne krantą pasiekė vėlų antradienio vakarą. Ten jį pasitiko gausus būrys trispalvėmis pasipuošusių lietuvių. Apie jo sutikimą daugiau galite skaityti ČIA. Likus vos keliems kilometrams, A. Valujavičius dar spėjo tiesiogiai „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ papasakoti, kaip jaučiasi, ko pasiilgo labiausiai bei kada planuoja sugrįžti į Lietuvą.
Šia kelione Aurimas siekė vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines. Tai įgyvendinęs, A. Valujavičius tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Keliautojo Majamio krante laukė būrys draugų, šeimos nariai, artimieji bei JAV lietuviai. Tarp jų ir vienas ypatingas Aurimo gerbėjas – net 92-ejų senjoras, į JAV atvykęs 1947 metais, kai buvo išlaisvintas iš koncentracijos stovyklos. Jis gimė Vilniuje ir iki šiol jaučia didelę meilę Lietuvai bei visiems, kurie garsina jos vardą.
Aurimą lietuviai pasitiko plojimais ir šūksniais, o tik išlipusį ant kranto, papuošė eukalipto lapų vainiku, dainavo visiems lietuvišką dainą „Ant kalno mūrai“.
Lietuvio planus 120 kelionės dieną pasiekti žemę sujaukė uosto darbo laikas – pirmadienį likus vos kelioms valandoms iki finišo, paaiškėjo, kad po 20 val. JAV laiku uoste jam nebus leista švartuotis, o antradienį jo planus dar kiek pakoregavo užklupusi audra.
Krante besirinkusiems Amerikos lietuviams bei iš Lietuvos atvykusiems draugams ir šeimos nariams, šis uosto sprendimas taip pat tapo nemalonia staigmena. Anksčiau pats A. Valujavičius skelbė, kad Majamį pasieks 22–23 dienomis, vėliau finišo datą jam teko atidėti iki pirmadienio, o galiausiai ir iki antradienio.
Istorinį, o kartu ir rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną keliautojas fiksavo vaizdo kameromis. Vos tik sugrįžęs į Lietuvą, sukauptą medžiagą jis ketina perduoti montažo režisieriui bei garso prodiuseriui, kurie pradės dokumentinio filmo kūrybos darbus. Jo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėnesį.
