„Admiral Markets“ UK Ltd Lietuvos atstovybės komandos vadovas Arnoldas Straigis teigia, kad norint pradėti investuoti, nereikia būti profesionalu, tačiau svarbu pasirinkti tinkamus instrumentus ir žinoti, kokias rizikas prisiimate. Pasak jo, viena pagrindinių pasaulyje vyraujančių strategijų yra pasyvus investavimas akcijų biržoje.
„Naudojantis šiuo investavimo būdu, perkami indeksai ar įvairių didelių, gerai žinomų, bendrovių akcijos, kurios pasižymi stabilumu, kas leidžia sumažinti riziką, išskirstant ją tarp daug skirtingų įmonių. Rizikos paskirstymas arba diversifikacija yra itin svarbi, kai investuotojai tik pradeda imtis šios veiklos ir neturi specifinių žinių apie kiekvieną bendrovę, jos tendencijas bei finansinius duomenis. Išskirsčius riziką tarp daug skirtingų įmonių, nelieka vienos specifinės ir portfelis atspindi bendrą visos akcijų rinkos segmentą“, – aiškina A. Straigis.
Lietuvos investuotojų asociacijos Valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis teigia, kad kiekvienam žmogui pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, prieš pradedant investuoti, yra šie: ko jis tuo siekia ir kiek laiko tam nori skirti?
„Akivaizdu, kad didžioji dalis žmonių laiko skirti nori kuo mažiau. Tokiu atveju, tinkamiausias pasirinkimas yra investavimas į indeksų fondus, t. y., investavimas į įmonių krepšelį, kas automatiškai suteikia saugumo, nes tai nėra viena įmonė, kurią ištikus kažkokiam nenumatytam įvykiui, ji gali patirti sunkumų. Paprastai kalbant, keliais mygtukų paspaudimais, žmogus gali tapti daugelio pasaulio įmonių bendrasavininku“, – sako V. Plunksnis.
Pasyvios pajamos ir finansinė nepriklausomybė
Pasak A. Straigio, pagrindinis ir plačiausiai naudojamas kelias pasiekti finansinę nepriklausomybę – aktyvus taupymas, kai yra investuojame į grąžą generuojančius finansinius instrumentus, o gauti dividendai investuojami atgal į rinką, taip dar sparčiau didinant savo investicinį portfelį.
„Po tam tikro laiko, turimos investicijos pradės generuoti pakankamą grąžą ir dividendus, kad jų užtektų pragyvenimui ir nebereikėtų gauti aktyvių pajamų iš samdomo darbo ar kitų darbo pozicijų. Siekiant šio tikslo, yra du pagrindiniai kriterijai: kapitalo dydis ir gaunama grąža. Kaupiant kapitalą, sunkiausia yra pati pradžia, nes bet koks jo prieaugis yra labai mažas pokytis. Tačiau, sukaupus didesnę sumą, atitinkamai auga ir pokyčiai, kurie turi dar stipresnį efektą, juos investuojant atgal į rinką. Tuomet akivaizdžiai pradeda veikti sudėtinės palūkanos, kurios paspartina kapitalo augimą. Kitas svarbus kintamasis – investicinė grąža. Pagrindinė taisyklė: kuo didesnė grąža, tuo didesnė rizika, todėl reikia surasti kiekvienam investuotojui tinkantį grąžos lygį“, – teigia specialistas.
Kaip aiškina V. Plunksnis, prieš pradedant investuoti, pirmas dalykas, nuo kurio reikėtų pradėti – persižiūrėti savo turimus finansinius įsipareigojimus.
„Jei turite vartojimo paskolų, brangių lizingų, iš esmės, viską, kas yra daugiau nei būsto paskola, pirmiausia reikėtų grąžinti tas paskolas, antras žingsnis – pasidaryti rezervą. Tik jį pasiekus, pradėti investuoti. Žinoma, tam reikia lėšų. Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai net prieš pandemiją išleido daugiau nei uždirbo. Tad kiekvienam žmogui reikėtų pagalvoti, kaip jis gali sutaupyti. Pagal rekomendacijas, jei norima gyventi ir turėti finansinį saugumą, reikėtų atsidėti 10–15 proc. nuo gaunamų pajamų“, – pataria Lietuvos investuotojų asociacijos Valdybos pirmininkas.
Į ką investuoti?
V. Plunksnio teigimu, galvojant apie ilgalaikes investicijas, verta išnaudoti valstybės siūlomas paskatas, t. y., investicijos į antros ir trečios pakopos pensijų fondus, o kiti „instrumentai“, pasak specialisto, iš esmės, priklauso nuo investuotojo tikslų bei rizikos tolerancijos.
„Jei kalbėtume apie ilgalaikius tikslus, mano nuomone, patraukliausi „instrumentai“, nepriklausomi nuo rinkos stadijos ilgam laikotarpiui, yra akcijos arba indekso fondai“, – sako pašnekovas.
V. Straigio nuomone, pradedant investuoti, geriausia rinktis tokias investicijas, kurios atspindi platų rinkos segmentą ir yra pakankamai diversifikuotos, nes leidžiasi sumažinti specifinę riziką, susijusią su konkrečia akcija, žaliava ar rinka.
„Viena pagrindinių alternatyvų yra didieji akcijų indeksai, kurie atspindi stipriausių įmonių vertės pokyčius tam tikroje šalyje ar žemyne. Akcijų indeksai leidžia išskaidyti riziką tarp skirtingų įmonių ir sutelkti dėmesį į sparčiausiai augančias įmones, nes indeksai nuolatos peržiūrimi. Taip pat galima rinktis įvairius teminius fondus (angl. etf), kurie leidžia sutelkti dėmesį į specifines verslo industrijas ar dividendus mokančias įmones. Saugumo ieškantiems investuotojams, alternatyva galėtų būti fondai, apimantys įmonių obligacijas, kurie istoriškai pasižymėdavo mažesniu kintamumu bei grąža“ – aiškina „Admiral Markets“ atstovas.
Investavimas į turto klases
A. Straigio teigimu, daugiausiai „instrumentų“ yra akcijų rinkose, kur galima rinktis konkrečias bendroves, pirkti įvairius sektorius apimančius fondus arba tiesiog bendrus indeksus.
„Galima rinktis iš pačių įvairiausių verslo sektorių, nuo mažmeninės prekybos iki naftos ir nekilnojamojo turto. Tačiau svarbu pastebėti, kad pradedant investuoti, labai svarbu išskaidyti riziką tarp kuo daugiau sektorių, kad išvengtume specifinių rizikų. Kaupiantis žinioms ir patirčiai, galima imtis ir specifinių temų, ir investicijų, tačiau jos turi sudaryti nedidelę dalį portfelio, kad apsisaugotume nuo didelių nuostolių“, – sako specialistas.
Visgi, Lietuvos investuotojų asociacijos Valdybos pirmininkas pradedantiesiems investuotojams nerekomenduoja pradėti investuoti į tam tikras turto klases.
„Pagrindinės turto klasės, į kurias galima būtų pradėti investuoti: akcijos, obligacijos. Mažmeniniam investuotojui nepatarčiau dalyvauti tokiose investicijose kaip žaliavos, taurieji metalai, nes tokių investicijų instrumentai yra pakankamai sudėtingi, žmogui gana sunku suprasti riziką“, – sako V. Plunksnis.
Tačiau pagrindinė ir didžiausia rizika investuojant, pasak V. Straigio, yra vertės kintamumas, t. y., kaip akcijų indeksai kyla bei krenta.
„Sunkiausias uždavinys yra suvokti, kaip elgtis, kai krenta investicijų vertė. Tuomet atsiranda psichologinis spaudimas, kiek laiko tai tęsis, kiek ir kokie bus nuostoliai, ar atsigausiu po jų. Nuo šios rizikos apsisaugoti neįmanoma, net ir patys profesionaliausi investuotojai kai kuriais metais fiksuoja nuostolius. Pagrindinis kriterijus investuojant pasyviai – nuosekliai didinti investicinį portfelį, nepaisant ar rinkoje vyrauja kilimas ar kritimas, nes ilgoje perspektyvoje, tikėtina, jog vertė augs“, – sako ekspertas.
Nebūtina turėti daug pinigų
Anot V. Plunksnio, dabar investuoti gali visi ir visiškai nebūtina turėti sukaupus didelio kapitalo.
„Investuoti tikrai galima pradėti nuo mažų sumų. Rinkoje egzistuoja nemokama akcijų prekyba, visiškai netaikant komisinių. Daugelis finansinių tarpininkų suteikia patrauklias galimybes investuoti net ir mažomis sumomis. Iš esmės, jei jau turite atliekamą šimtą eurų – galite pradėti“, – teigia pašnekovas.
Panašią nuomonę turi ir V. Straigis. „Šiais laikais yra daug galimybių pradėti nuo visai nedidelių sumų, periodiškai pridėti kapitalo ir laipsniškai auginti investicinį portfelį. Sandorių komisiniai mokesčiai drastiškai atpigo, kuomet tarpininkai kompiuterizavo akcijų pirkimo-pardavimo sistemas. Todėl dabar investuoti gali pradėti kiekvienas, turintis net ir nedidelį pradinį kapitalą“, – tikina specialistas.