„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebi, kad nors situacija vaikų finansinio raštingumo klausimu bloga, tačiau pamažu gerėja. „Paskutinis EBPO PISA tyrimas atskleidė, kad 40 proc. 15-mečių Lietuvoje turi banko sąskaitą ir naudojasi kortelėmis atsiskaitymams. Net 70 proc. savarankiškai ar su šeimos narių pagalba pirko prekes internetu. Taigi, akivaizdu, kad paaugliai jau priima finansinius sprendimus. Esame teisingame kelyje, nes moksleivių rezultatas pagerėjo, tačiau EBPO šalių vidurkio dar nesiekiame“, – sako J. Cvilikienė.
Siekti žinių nuo ankstyvų dienų
Pasak jos, ieškant atsakymų į klausimą, kodėl taip yra, reikėtų pažiūrėti, ką daro kitos šalys, kurios jau ne vienerius metus rikiuojasi priekyje.
„Estija, Suomija, Kanada išsiskiria ankstyva šių žinių integracija mokykloje, koordinuota strategija šalies mastu. Ten jau niekam nereikia įrodinėti, kad šios žinios labai svarbios, o jauniems žmonėms bus dar aktualesnės, nes jie turės priimti dar sudėtingesnius finansinius sprendimus“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė ir atkreipia dėmesį, kad technologijos gali palengvinti finansinius skaičiavimus, tačiau būtinos žinios, kaip naudotis tokiomis priemonėmis atsakingai.
„Tikėtina, kad būsimos kartos per savo gyvenimą patirs daugiau finansinės rizikos nei dabartiniai suaugę gyventojai dėl tokių veiksnių, kaip pailgėjusi gyvenimo trukmė, mažesnė gerovės apsauga ir didesnis neaiškumas dėl besikeičiančių pensijų sistemų. Auganti pajamų ir turto nelygybė gali reikšti, kad be stipraus finansinio raštingumo socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamos grupės galėtų dar labiau atsilikti“, – pastebi J. Cvilikienė.
Trūksta žinių ir tėvams
Ekspertės teigimu, tėvų, mokyklos, visuomenės pareiga užtikrinti, kad vaikai, paaugliai turėtų pakankamai žinių ir būtų saugūs. Todėl jau nuo pradinių klasių reikia po truputį tas žinias suteikti, modeliuoti situacijas, kuriose vaikai įtvirtintų savo įgūdžius.
„Jei tėvai turi tikslą, kad pradėdamas savarankišką gyvenimą jaunas žmogus galėtų savimi pasirūpinti, mokėtų valdyti savo finansus, būtų saugus elektroninių atsiskaitymų pasaulyje, skatinti jo verslumą turėtų pradėti nuo 5 ar 6 metų amžiaus“, – sako finansinio raštingumo ekspertė.
Vis dėlto, ir pačių tėvų raštingumas Lietuvoje nėra stiprus – suaugusiems taip pat trūksta žinių ir įpročio kalbėtis apie pinigus šeimoje, diskutuoti, kelti klausimus, kartu taupyti. Kitaip tariant – jie nenori ir nemoka vaikus įtraukti į šeimos finansinį gyvenimą.
„9 iš 10 moksleivių teigia, kad finansinius pagrindus gauna šeimoje, tad tėvų įtaka yra didžiulė. Labai svarbu patiems suaugusiems sąmoningai stiprinti savo žinias, nebijoti domėtis, klausti ir dalintis žiniomis šeimoje. Tokiu būdu ne tik patys bus saugesni ir užtikrinti savo finansine gerove, bet ir augins savarankišką ir patikimus sprendimus gebančią priimti jaunąją kartą“, – pastebi J. Cvilikienė.
Prie pokyčio prisideda pats
Žinomas tinklaraštininkas, rašytojas, komunikacijos specialistas, „Swedbank“ Finansų laboratorijos partneris bei trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas teigia, kad susirūpinimas vaikų finansiniu raštingumu kilo tuomet, kai perskaitė, jog šalies paaugliai yra vieni paskutiniųjų Europoje pagal finansinį raštingumą.
„Tai tokia tema, kuria tiesiog visi kalba mažai, o tai reiškia, kad tinkamas pokytis nevyksta. Aš mėgstu pokyčius ir jei tik galiu būti šio pokyčio dalimi, aš noriu juo būti. Juk po 20 metų, šitie pradinukai, kurie dar tik klapsi mažomis akutėmis, valdys mūsų šalį, o kokie sąmoningi užaugs, labai priklauso nuo to, kiek teisingo bagažo gaus būtent dabar“, – sako žinomas tėtis.
Svajoja būti milijoniere balerina
„Swedbank“ Finansų laboratorijoje, mokydamas vaikus, S. Urbonas susiduria su moksleiviais, kurių finansinis raštingumas – labai įvairaus lygio. „Kartais ateina antrokai, kurie žino pinigų atsiradimo istoriją, kurie kalba apie verslumą, kurie pasakoja savo ateities planus ir turi finansinį suvokimą. Su jais dirbti labai įdomu, nes jie sugeba užduoti netikėtų klausimų ir matosi, kad mokykloje bei šeimose turi padėtus finansinio raštingumo pagrindus, – sako S. Urbonas. – Tačiau, neretai, pasitaiko atvejų, kuomet ateina vaikai, kurie atrodo pirmą kartą girdi sąvokas kaip mainai, taupymas ir tai, kas atrodo labai elementaru“.
Kaip pasakoja S. Urbonas, daugelis jų galvoja tapti labai turtingais, darydami tai, ką labiausiai mėgsta. Pavyzdžiui, jis kiekvieną dieną savo pamokose turi būsimą milijonierę baleriną, milijonierę mokytoją, rašytoją, dainininkę ar milijonus uždirbantį vilkiko vairuotoją, karate trenerį ar verslininką, pardavinėjantį uogas iš močiutės daržo.
„Finansai, kaip ir intymūs santykiai, daugelyje šeimų – didžiausias tabu. Daugelis mūsų augome žinodami, kad pinigai – tik suaugusiųjų reikalai. Didžioji dalis žmonių tiesiog nemoka ir nesupranta, kad galima ir reikia su vaikais apie seksą bei finansus kalbėti jau nuo tada, kai jiems tai tampa įdomu. Tik nebijokite, kad kažko nežinote. Truputį laiko internete ir rasite, ką galite papasakoti savo vaikui“, – sako visuomenėje gerai žinomas trijų vaikų tėtis.
Tėvų, mokyklos, visuomenės pareiga užtikrinti, kad vaikai turėtų pakankamai žinių ir būtų saugūs, todėl jau nuo ankstyvų dienų reikia po truputį tas žinias suteikti. Šioje vietoje turi neatsilikti ir tėvai – patys suaugusieji privalo nesigėdyti, nebijoti ir sąmoningai stiprinti savo žinias, klausti bei dalintis žiniomis šeimoje. Tokiu būdu, ne tik jie bus saugesni bei užtikrinti savo finansine gerove, bet ir augins patikimus sprendimus gebančią priimti jaunąją kartą.