Mitus apie skiepus medikai neigia faktais – trys vakcinos reikalingos net nuo erkinio encefalito

Trečioji, sustiprinanti vakcinos dozė jau prieinama visiems, o didžioji dalis medikų nė nelaukė visuotinai prieinamos galimybės, nes mirčiai į akis jie žvelgia kasdien. „Delfi“ kalbinti šalies medikai sako, kad laukti nebuvo ko, o trys būtini skiepai anaiptol ne naujiena – hepatito B, erkinio encefalito vakcinos skiepai skiriami taip pat.

Božena Markevič, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vidaus ligų gydytoja sako, kad suprasdama skiepo svarbą nelaukė, ar jis bus privalomas ir pati ieškojo galimybės revakcinuotis.

„Trečia dozė buvo labai reikalinga. Vertinant antikūnų kiekį, jis jau pakankamai buvo mažas, neužtikrino apsaugos. Mus pirmus, kaip medikus, skiepijo gruodžio pabaigoje, antrą dozę gavome sausio viduryje-pabaigoje. Mes tikrinomės antikūnus po trijų, po šešių mėnesių ir tikrai buvo drastiškas mažėjimas – vidutiniškai kas tris mėnesius po tris kartus sumažėdavo, rugsėjį jau buvo per mažai, kad būtų užtikrinta apsauga, buvo apėmęs nesaugumo jausmas“, – dalijasi patirtimi medikė.

B. Markevič sako, kad sekantys antikūnų mažėjimą dar turėtų pasitarti su gydytojais, kad jie paaiškintų skaičių reikšmę, nes jei gavote atsakymą, jog antikūnų testas teigiamas. Mat nuo antikūnų kiekio priklauso kiek stipri dar turima apsauga ir kada jau revakcinuotis būtina dėl savo paties saugumo.

Gydytoja kardiologė Diana Žaliaduonytė, vadovaujanti Respublikinei Kauno ligoninei sako, kad ji taip pat jau yra revakcinuota, o po trečiojo skiepo jokių netikėtų simptomų nejutusi.

„Jaučiausi kaip ir po antro skiepo, tai labai nesureikšminau. Klausimų „kaip jautiesi“ sulauki nori ar nenori, vieni labiau į tai reaguoja, kiti mažiau, negaliu pasakyti, kad tikrai gerai jaučiausi, tikrai buvo simptomų kaip bendras negalavimas, raumenų skausmas, tai labai džiaugiausi, kad vakcina tikrai veikia. Savijauta panaši į tą, kuri buvo po antro skiepo ir į tą, kai skiepijamasi kitom vakcinom, kuriomis esu pasiskiepijusi“, – sako D. Žaliaduonytė.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja Dalia Bračkienė, vadovaujanti Infekcinių ligų skyriui sako nė akimirką nedvejojusi, ar reikia revakcinuotis.

„Nuomonės nesivakcinuoti nebuvo nuo pirmos dienos. Mes nekantriai laukėme nuo pirmos dienos vakcinos atsiradimo. Esu tas žmogus, kuris nieko nejautė nei po pirmos, nei po antros, nei po trečios vakcinos. Galbūt tik bendrą nuovargį tos dienos. Vakcina veikia labai individualiai, manau, kad tai jaučiame nuo vaikystės – vieni vaikai vienaip perneša vakcinacijas nuo kitų ligų, kiti kitaip“, – sako D. Bračkienė.

Medikė B. Markevič juokauja, tad trečios vakcinacijos metu gavo šventinto vandens – nepajuto jokių simptomų, nors lygiai prieš mėnesį buvo pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito ir tuomet kur kas labiau skaudėjo ranką, juto bendrą nuovargį.

„Po trečio skiepo su „Pfizer“ vakcina, tik šiek tiek paskaudėjo ranką. Nei šaltkrėčio, nei raumenų skausmo, nei skausmo – nieko nebuvo. Jau buvau įsitikinusi, kad kažkas ne taip, bet patikrinus antikūnus paaiškėjo, kad jų dvigubai daugiau nei po antro skiepo“, – patirtimi dalijasi B. Markevič.

Medikė sako, kad kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai – pavyzdžiui nuo difterijos ar stabligės gaunami skiepai sukelia skausmą, karščiavimą, tačiau tai yra jau labai senai naudojami skiepai, tad į jų poveikį žmonės jau reaguoja ramiai.

„Dar yra labai daug klaidingos nuomonės, kad tai neištirtos vakcinos – taip nėra. Visos jos ištirtos, yra užregistruotos, nes nepraėjus trečios klinikinės fazės tyrimų apskritai vaistinis preparatas negali būti registruotas ir negali būti naudojamas. Tai dėl tos klaidinančios informacijos, kuri vis pasiekia, kad neva iki šiol yra neištirta, kad tai nauja metodika, pagal kurią ji pagaminta, taip nėra. Metodika skaičiuojama jau virš dešimt metų. Ačiū Dievui, kad mes sėkmingai ją pritaikėme, juo labiau, kad mes matome, kad tai tikrai efektyvu“, – paaiškina Santaros klinikų vidaus ligų gydytoja.

Dar vienas mitas, kurį neigia medikai – kad kaukės nesaugo, esą pakanka plauti ir dezinfekuoti rankas. Dėl tokio mito labai daug medikų užsikrėtė konsultuodami pacientus, mat tai kvėpavimo takų infekcija, sklindanti oro lašeliniu būdu, ne dezinterinė liga.

Skiepijimui pasiekus jau antrąjį etapą, medicinos gydymo įstaigose nebeliko ir žaibiškai plintančių židinių. Kodėl reikia trečio skiepo? Medikės pateikia pavyzdžius, kad toks skiepų išdėstymas toli gražu ne naujiena.

„Mes labai daug turime schemose, kur yra trys dozės – paimkite hepatitą B, erkinio encefalito vakciną. Skiriasi tik terminas, kada reikia suskiepyti, bet jei paimsite vaikų kalendorių, kada eina skiepai, praktiškai visur eina trys vakcinos dozės“, – pateikia pavyzdžius vidaus ligų gydytoja B. Markevič.

Medikai primena, kad skiepai neapsaugo nuo to, kad nesusirgsite, tačiau susidaręs imunitetas padeda kovoto su sunkiausiomis ligos formomis. Ir net jei esate sportiškas, sveikai gyvenantis – koronavisursas yra lyg loterijos bilietas – niekas nežino, kaip į virusą reaguos organizmas.

„Tai virusinė liga, kvėpavimo takų infekcija, tai naujai pasireiškianti visame pasaulyje nuo kurios pasaulis visuotino imuniteto dar neturi. Mes kalbame apie gripą, turime vakcinas, bet turime ir labai ilgalaikį šių ligų pasireiškimą, taigi, jei ir nesiskiepiję, jie jau buvo susidūrę su šia liga. Klaidingai žmonės galvoja, kad nesiskiepijau ir nesirgau. Šita liga nauja, visuotinio imuniteto mes dar neturime ir turi praeiti dar labai daug laiko, kad visas pasaulis, susidūręs su šia infekcija, kad organizmas suprastų, kas tai yra per liga ir kaip į ją reaguoti. Vakcina yra stebuklas“, – paaiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės medikė ir priduria, kad vakcina supažindina organizmą ir padeda, išmoko kovoti.

Medikės sako, kad nerimas ir nežinia kelia abejones, girdimos skirtingos nuomonės, tačiau svarbu, kad žmonės klaustų medikų, mokslininkų, kurie gali atsakyti turėdami žinių.

„Mes atsinešėme iš mokyklos žinias, kad skiepai išgelbėjo pasaulį. Mes patekome į tą pandemijos laikotarpį, kurį turime išgyventi ir šiandieninė situacija diktuoja, kad turime skiepytis“, – sako Kauno ligoninės vadovė.

„Tai buvo susitvarkyta su raupais, mūsų senoliai prisimena difterijos pasireiškimus, tai yra priemonė, kuri gelbėja žmoniją, priemonė, kuri leidžia gyventi. Susirgusiųjų skaičius labai didelis, tai tikrai ne komercija, tai tikrai be galo sunki liga, atnešusi labai daug mirčių“, – sako kasdien sunkias COVID-19 viruso sukeltas pasekmes matanti D. Bračkienė.