Pasekmės labiausiai paliečia moteris
Pasak Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus, atlikto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokia COVID-19 simptomų raiška yra pati būdingiausia Lietuvos populiacijai. Iki šiol surinkti duomenys iš bemaž 1500 persirgusiųjų koronavirusu žmonių, o tyrimo rezultatai, sako gydytojas, atskleidžia devyniasdešimties nuošimčių taisyklę:
„90 proc. persirgusiųjų COVID-19, kuriems išsivystė pokovidinis sindromas, buvo moterys. Dažniausiai pokovidiniu sindromu lengva – vidutine eiga sirgo apie 95 proc. 92 proc. tai buvo pacientai, kurie yra darbingo amžiaus, iš kurių 50 proc. – iki 50 metų. Didžioji dalis jų – apie 90 proc. – COVID-19 gydėsi namuose. 95 proc. visų, persirgusių COVID-19 infekcija, pajuto bent vieną ligos požymį“, – pasakoja profesorius.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, jog kas dešimtam koronaviruso diagnozę išgirdusiam pacientui išsivysto tam tikri liekamieji reiškiniai, kurie pereina į pokovidinį sindromą. Tuo tarpu, anot R. Kubiliaus, Lietuvos populiacijos tyrimas atskleidė, kad kas vienuoliktam pacientui išlieka ilgalaikiai, daugiau nei 4 sav. besitęsiantys, COVID-19 ligos simptomai.
„Apie 80 nuošimčių išskiria ir dažniausiai pažymi nuovargį, dalinį arba visišką uoslės praradimą, karščiavimą ir šaltkrėtį, išliekančius kūno raumenų skausmus, kurie dažniausiai pacientų apibūdinami kaip migruojančio pobūdžio, užgulusi bėganti nosis – tai yra turbūt patys būdingiausi požymiai, kuriuos išskiria pacientas, kuomet jam yra diagnozuojama ūminė COVID-19 liga.“
Didžiulis nuovargis, atminties sutrikimai, nerimas ir net migrena
Pasak mediko, mokslininkai pabrėžia, jog į šios ligos simptomatiką įtrauktos beveik visos sistemos, tad pacientai gali išsakyti net iki 200 skirtingų koronaviruso požymių.
„Tais atvejais, kuomet šeimos gydytojas diagnozuoja pasveikimą nuo ūmios COVID-19 infekcijos, praėjus dar keturioms savaitėms, apie 9 proc. lietuvių, kuriems buvo diagnozuotas pokovidinis sindromas, dažniausiai pabrėžia šiuos liekamuosius reiškinius: bemaž kas antras pacientas skundėsi didžiuliu nuovargiu, fizinio pajėgumo sumažėjimu, jėgų stoka, atminties sutrikimais. Trečdalis pastebėjo dėmesio, koncentracijos sutrikimus, jiems sunku susikaupti. Išliekantis dalinis uoslės praradimas, galvos skausmas arba svaigimas. Kas penktam pacientui pasireiškė suaktyvėję arba naujai atsiradę širdies ir kraujagyslių sutrikimų požymiai, dažniausiai pacientas pasiskundė iki tol nebuvusiais skausmais širdies plote, permušimais. Be abejo, taip pat daliai pacientų, iki 10 – 15 proc., atsiranda ir nauji požymiai kaip antai odos pakitimai, išliekantis nerimas, galvos svaigimas, migruojančio pobūdžio galvos skausmai, net pirmą kartą pasireiškianti migrena“– kalba medikas.
Tokie simptomai, pasakoja R. Kubilius, gali išlikti net 6 – 9 mėnesius nuo akimirkos, kai šeimos gydytojas jau diagnozavo pasveikimą po COVID-19. Nepaisant to, kad pacientai gydėsi namuose, kas leidžia spręsti apie lengvesnę ligos eigą, iki 9 proc. sergančiųjų išlieka ilgalaikiai, varginantys ir ženkliai gyvenimo kokybę koreguojantys simptomai.
Poveikis neaplenkia širdies: galimi negrįžtami pakitimai
Pasak gydytojo kardiologo, vienas pagrindinių pacientų nusiskundimų – persirgus COVID-19 atsiranda svyruojantis kraujospūdis, daliai pacientų jis išmatuojamas padidintas. Be to, ženkliai pakinta ir sutrinka cholesterolio koncentracija, dažnai atsiranda širdies permušimai, padažnėja pulsas. Tokie negalavimai, anot pašnekovo, vargina kas trečią pacientą, ypač jaunesnio amžiaus:
„Mūsų bendrosios rekomendacijos, ką ir parodė mūsų tyrimas, pirmiausia, visi šie simptomai iki šešių mėnesių turėtų praeiti. Šeimos gydytojas arba gydytojas kardiologas, jeigu pas mus tenka toks pacientas, mes juos gydome simptomiškai.“
Virusas, pasakoja medikas, gali pažeisti širdies raumenį, sukeldamas lėtinį uždegimą, o ligai progresuojant, širdies raumuo gali būti ir negrįžtamai pažeistas.
Didesnį iššūkį, anot profesoriaus, pasaulio mokslininkams kelia tai, kad COVID-19 infekcija išryškino, jog pacientams po persirgimo šia liga išlieka ilgalaikio nuovargio sindromas: „Iki tol mes ilgalaikio nuovargio sindromą atpažindavome tiems pacientams, kurie serga lėtinėmis nervų sistemos ligomis, po įvairių infekcinių virusinių susirgimų. Nepaisant to, kad prieš keletą metų buvo atlikti didžiuliai tyrimai, kaip galėtume gydyti ir valdyti nuovargio sindromą, deja, šiandien pasiūlyti pacientams recepto, kaip jiems palengvinti fizinę kančią, galimybių neturime.“
Vieni prisimena užmirštus simptomus, kiti aptinka naujų
Tyrimo duomenimis, daliai persirgusiųjų COVID-19 taip pat paaktyvėjo autoimuninės ligos: „Mūsų populiacijoje pacientams išryškėjo naujai diagnozuotas skydliaukės uždegimas tiroiditas. Šie pacientai reikšmingai pradėjo vartoti vaistus ir maisto papildus. Tai byloja, kad pacientas, savitarpio grupėse, konsultuojantis su vaistininkais, vis ieško pagalbos, kaip jam sumažinti ir palengvinti tuos simptomus“, – kalba Kauno klinikų medikas.
„Mūsų tyrimas taip pat parodė, kad jaunesnio amžiaus pacientams COVID-19 liga paryškino anksčiau buvusius simptomus, pacientas prisiminė naujai atsiradusius ligos simptomus, kurių jis anksčiau neturėjo arba buvo primiršęs kaip gerai suvaldytus. Taip pat atkreipiam dėmesį, jog iki 10–15 – 30 proc., priklausomai nuo tam tikro susirgimo, pacientui naujai diagnozuojama liga. Atpažįstame, kad virusas, kaip epigenetinis veiksnys, pagal savo veikimo mechanizmą aktyvavo mūsų organizme iki tol mums nediagnozuotos lėtinės ligos pasireiškimą arba paūmino tuos simptomus, kuriuos anksčiau buvome suvaldę.“ Po pandemijos, anot mediko, prireiks pastangų COVID-19 paveiktus žmones vėl grąžinant į įprastą sveiko žmogaus gyvenimo ritmą.