Gydytoja ginekologė Raminta Baušytė sako, kad vaisingumo problema Lietuvoje išties nemaža, – su tuo susiduria apie 10–15 procentų porų ir, deja, problemos mastas auga.
„Vyrų ir moterų nevaisingumo priežastys pasidalijusios gana tolygiai. Sveikatos sutrikimai nevaisingumą lemia apie 30–40 procentų, nors anksčiau nevaisingumas dažniausiai buvo siejamas su moters sveikatos sutrikimais, bet tai ne tiesa – vyrų ir moterų sveikatos sutrikimai pasidaliję po lygiai. 20 procentų – abu partneriai turi tam tikrų sveikatos sutrikimų ir apie 10 procentų – neaiškios kilmės nevaisingumas“, – sako medikė.
Gydytoja ginekologė dalijasi, kad COVID-19 pandemija neretai dar labiau gilina nevaisingumo problemą. Situacija panaši visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje – prasidėjus pandemijai, dalis žmonių, bandančių susilaukti mažylio su medikų pagalba, liko nežinioje.
„Prisiminkime pačią pradžią – dėl COVID-19 pandemijos buvo sustabdytas planinių paslaugų teikimas. Vaisingumo paslaugos priklauso prie būtinųjų sveikatos paslaugų, bet tai nėra skubiosios paslaugos.
Prieš porą metų būtent neskubiųjų paslaugų teikimas buvo sustabdytas. Jau yra patikimų duomenų, kad pati COVID-19 infekcija turi itin neigiamą poveikį norint pastoti. Su nevaisingumu susiduriančios poros neturi daug laiko, žmonės, kurie kreipiasi į mus, jau yra susidūrę su vaisingumo sutrikimais. Ir neretai tie žmonės šiek tiek vyresnio vaisingo amžiaus, – kiekvienas praleistas, uždelstas mėnuo mažina tikimybę sėkmingai pastoti“, – jautrią nevaisingų porų situaciją atskleidžia R. Baušytė.
Laikas nėra sąjungininkas ir tuomet, kai žmogus perserga koronavirusu. Po ligos rekomenduojama pagalbinio apvaisinimo procedūras pradėti tik po dviejų trijų mėnesių ir tik tada, jei organizmas visiškai atsigavęs.
„Gali užsitęsti ir pusmetį, ir metus. Įsivaizduokite 38–39 metų porą, kai moters galimybės subrandinti apvaisinti tinkamą kiaušialąstę jau ties kritine riba, arba vyrą, kurio spermatozoidus skaičiuojame nebe milijonais, kaip įprasta, o yra pavieniai spermatozoidai, – tokiai porai (ar jei poroje yra bent vienas žmogus, turintis tokių problemų) nevaisingumo gydymą vien tik dėl COVID-19 poveikio atidedame dar pusmečiui arba metams“, – apie mažylių negalinčių susilaukti porų problemas kalba ginekologė.
Medikų duomenimis, COVID-19 infekcija yra daugiasistemė – liga veikia visas organizmo funkcijas. Dėl pakilusios temperatūros moterų ovuliacija veikiama neigiamai, mat ovuliacijos metu sutrikdoma normali veikla.
„Prieš gerą pusmetį buvo atliktas tyrimas – tirti moterų lytinių hormonai persirgus COVID-19 infekcija ir rezultatai palyginti su moterų, kurios nėra sirgusios. Buvo nustatyta, kad galimybės subrandinti tinkamą kiaušialąstę organizme sumažėja apie 4 procentus. Taip pat padaugėja testosterono, vyriško hormono, organizme, kurio kiekis neigiamai veikia moters endokrininę sistemą, be to, padidėja prolaktino koncentracija apie 20–30 procentų. COVID-19 sukelti pokyčiai veikia visas moteris, nepriklausomai nuo jų amžiaus, – ir jaunas, ir vyresnio reprodukcinio amžiaus“, – dėsto medikė.
Dar viena skaudi pusė – didėja nesivystančių nėštumų, savaiminių persileidimų kiekis, kyla priešlaikinio gimdymo pavojus ir kūdikių mirtingumas dar iki jų gimimo.
„Yra tirti ir vyrai, su jais atlikta net daugiau tyrimų. Vyrų spermogramos tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai rodikliai gali sumažėti net iki 2–5 kartų, tai yra koncentracija sumažėja apie penkis kartus, o judrumas spermatozoidų sumažėja apie du kartus“, – tyrimo duomenų išvadomis dalijasi R. Baušytė.
Tyrimų duomenys, anot pašnekovės, nėra tik paimti iš tarptautinių duomenų informacijos, – klinika, kurioje ji dirba, panašius duomenis gauna ir tirdama savo pacientus.
„Mes matome iš spermogramos rezultatų, kad vietoj buvusių dvidešimt milijonų mililitre spermatozoidų yra pavieniai, jų nėra tūkstančiais. Kenčia spermatozoidų kokybė. Tai taip pat didina savaiminių persileidimų ir nepastojimo tikimybę. Amerikoje buvo analizuoti duomenys, tirta 200 moterų, kurioms atliktas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Buvo atlikti tyrimai prieš darant pagalbinio apvaisinimo procedūrą, – vakcinuotų ir nevakcinuotų moterų grupėje pastojimas buvo panašus. Bet jei vertintume vakcinuotas ir nevakcinuotas, kurios buvo sirgusios, tai persirgusių grupėje pastojimas buvo 44 procentai. Toje grupėje, kur moterys buvo nesirgusios, bet gavusios vakciną, ar nevakcinuotos ir nesirgusios, – apie 52 procentus. Atrodytų, kad tik 8 procentai, bet reikia įvertinti, jog tai žmonės, kurie susiduria su vaisingumo problemoms, jie iš tikrųjų labai ilgą kelią nueina, kad pastotų, ir jiems kiekvienas procentas labai svarbus“, – sako ginekologė.
Anot R. Baušytės, mitai apie skiepus ir vaisingumą tėra tik mitas.
„Buvo daromi tyrimai, tirti vyrai dešimt dienų prieš gaunant vakciną (atliktos spermogramos) ir 70 dienų po antros vakcinos dozės. Jokių spermogramos pakitimų nenustatyta. Kalbant apie moterų pastojimą, vakcina irgi neturi jokios įtakos. Šitas rekomendacijas moterims, kurios planuoja pastoti ar jau yra pastojusios, ar jau žindo, yra pateikusios tikrai autoritetingos tarptautinės organizacijos, tai Amerikos reprodukcinės medicinos draugija, Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija, JAV Ligų kontrolės tarnyba, na, o Lietuvos žmonėms yra lietuviškai surašytos rekomendacijos Lietuvos akušerių ginekologų draugijos puslapyje – tai didžiausia ir stipriausia akušerijos ir ginekologijos srityje dirbančius specialistus suburianti organizacija“, – medikė paaiškina, kur rasti dominančią informaciją.
