Pasaulio kraštas – tai pirma mintis, šovusi į galvą pamačius Monaghano, miestelio Airijoje, autobusų stotį. Nedidelis niūrus pastatas, vos viena vieta autobusų sustojimui, nuo saulės išblukęs tvarkaraštis ir nebeaišku kelintus metus skaičiuojantis vienas vienintelis suoliukas – taip DELFI žurnalistus pasitiko mažąja Lietuva Airijoje tituluojamas Monaghanas.

Nors Monaghanas nuo sostinės Dublino nutolęs vos 130 kilometrų, tad kelionė autobusu nuo oro uosto iki vieno lietuviškiausių Airijos miestelių neprailgo. O tai, kad Dublinas mėgstamas lietuvių, galima suprasti vos išlipus iš lėktuvo. Jau oro uoste sutikti darbuotojai sveikinosi lietuviškai ir žarstė patarimus, kur nuvažiuoti ir ką būtina pamatyti žurnalistams, atvykusiems pamatyti, kaip čia gyvena tautiečiai emigrantai.

Skaičiuojama, kad pačiame Monaghano mieste gyvena vos 8 tūkstančiai žmonių, nors visoje apskrityje – apie 60 tūkst. Pats miestelis – nedidelis, o jo centre galima rasti namų užkaltais langais ar išblukusiomis iškabomis.

Tačiau čia galima rasti kelis prekybos centrus, vieną naktinį klubą, kelis restoranus ir alaus barus bei kino teatrą. Galima rasti ir lietuviškų prekių parduotuvę, lietuviams priklausančią vaikiškų prekių parduotuvę, grožio saloną, o šiek tiek pavažiavus už miestelio ir lietuviui priklausantį automobilių servisą.

Tiesa, jei praeivio gatvėje paklausite, kur rasti lietuviškų prekių parduotuvę, jis jums atsakys nė neabejodamas, tik tikėtina, kad parodys ne lietuvišką, o lenkišką. Tačiau tai nestebina. Patys emigrantai čia gyvenančius tautiečius ir kaimynus latvius bei lenkus vadina vienu žodžiu „savi“.

Parduotuvė "Lituanica" Monaghane
© DELFI / Kiril Čachovskij
Parduotuvė "Lituanica" Monaghane

Miestelis niekuo neišsiskiria iš kitų nedidelių Airijos miestelių, tačiau būtent į jį dar 2000-aisiais metais pradėjo plūsti lietuviai, ieškantys gerai apmokamo nekvalifikuoto darbo. Netoli Monaghano įsikūrusį pievagrybių fabriką daugelis čia sutiktų emigrantų įvardijo kaip pagrindinį traukos centrą, tačiau fabrikų aplink Monaghaną yra ir daugiau – nuo paukštienos iki mėsainių, o pavažiavus keliasdešimt kilometrų, galima rasti ir techniką gaminančių gamyklų.

Ir visuose galima rasti dirbančių lietuvių, lenkų ar latvių. Kai kurie fabrikuose dirba jau antrą dešimtmetį.

Dabar Monaghane lietuvybės galima rasti kur kas daugiau nei prieš aštuoniolika metų, kai čia gyveno vos keli lietuviai. Jau dešimt metų Monaghane veikia aktyvi lietuvių bendruomenė, kuri čia organizuoja renginius, o kiekvieną šeštadienį mažuosius lietuvius kviečia į šeštadieninę mokyklėlę.

Savivaldybės atstovai džiaugiasi aktyvia ir darbščia lietuvių bendruomene

Atviri ir pasirengę padėti – taip apie vietinius airius kalba emigrantai lietuviai. Monaghano miestelyje viešėję DELFI žurnalistai netrukus ir patys tuo įsitikino – vos peržengus Monaghano savivaldybės slenkstį, administratorius per kelias minutes surado asmenis, dirbančius su lietuviais ir prasidėjo ilgas pokalbis apie lietuvybę, renginius ir airių esą labai mylimus atvykėlius.

Tiesa, lietuviai priduria, kad dažnai airiai tiesiog daug šneka, žada ir šypsosi, bet už akių jie būna kur kas piktesni ir iš jų galvų greitai išgaruoja gražūs pažadai.

„Lietuvių bendruomenė čia švenčia šventes, šventėme liepos 6-ąją, rudenį buvo suorganizuota amatų mugė, o neseniai lankėsi ir delegacija iš Alytaus“, – vardijo Monaghano savivaldybės darbuotojos ir vieną po kito demonstravo laikraščius, kuriuose aprašomas lietuvių gyvenimas.

Lietuvių emigrantų „pievagrybių rojus“: dauguma atvykusiųjų ėmėsi juodo darbo – ir nepasigailėjo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Monaghano apskrityje dirba tūkstančiai emigrantų, tačiau lietuvių – daugiausia. Savivaldybės darbuotojų teigimu, šioje apskrityje savo gyvenimus kuria ir lenkai, ir latviai, ir kitų tautybių žmonės, tačiau lietuvius išskiria dėl vieno ypatingo bruožo – jie nepradėjo krautis lagaminų ir negrįžo į tėvynę net tada, kai Airiją užklupo krizė. „Jie čia jau buvo radę darbus, jų vaikai lankė mokyklas ir panašiai“, – vardijo airės.

Monaghanas garsėja fabrikais, tačiau vietinių airių teigimu, lietuvės moterys dažnai dirba kiek lengvesnius darbus. „Moterys dažniausiai dirba viešbučių ir slaugos sferose, dabar pastebime, kad atvyksta vis daugiau vyresnio amžiaus moterų, kurios rūpinasi savo anūkais, nes vaikų priežiūra čia ganėtinai brangi, – pasakojo savivaldybės darbuotojos. – Vyrai dažnai dirba fabrikuose ar kitus darbus.“

Lietuvių emigrantų „pievagrybių rojus“: dauguma atvykusiųjų ėmėsi juodo darbo – ir nepasigailėjo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvių gausą Monaghane įrodo ir tai, kad nuo šių mokslo metų Monaghano mokyklose buvo įvestas naujas dalykas – lietuvių kalba. Remiantis statistika, mažųjų lietuvių Monaghano mokyklose yra daugiausia iš visų kitataučių.

Savivaldybės darbuotojų turimos statistikos duomenimis, Monaghane gyvena apie 2,5 tūkst. lietuvių, tačiau čia gyvenančių lietuvių teigimu, tikrieji skaičiai kur kas didesni.

Savivaldybės darbuotojos prisiminė ir tai, kad keli lietuviai praėjusių rinkimų į savivaldybės tarybą metu siekė postų valdžioje, tačiau rinkimai baigėsi jiems nepalankiai. Vis dėlto, 2014 metais vykusių rinkimų sąrašuose galima rasti lietuvių Raimondos ir Gražvydo vardus.

Viliojo gerai apmokamas nekvalifikuotas darbas

Į Monaghaną daugybė lietuvių atvyko dėl darbo pievagrybių fabrike, į kurį bandė patekti ir DELFI, tačiau nepadėjo nei laiškai, nei keli bandymai tiesiog atvykti ir susitarti.

Iš pradžių airiai žarstė pažadus, tačiau vis išsisukinėjo nuo noro pakalbėti su DELFI ir aprodyti bent dalį savo valdų. Kad pažadai tebuvo tik noras kuo greičiau išprašyti žurnalistus laukan, supratome vos užvėrę administracijos pastato duris. Fabriko darbuotojai akylai stebėjo, ar žurnalistai paliks teritoriją, o kelias minutes stoviniuojant prie automobilio net atėjo arčiau ir paklausė, kodėl dar neišvažiuojame iš teritorijos.

Kainos Airijoje, "Tesco" prekybos centre (eurais)
© DELFI / Kristina Pocytė
Kainos Airijoje, "Tesco" prekybos centre (eurais)

„Monaghan Mushrooms“ (liet. „Monaghano grybai“) tinklapyje skelbiama, kad per savaitę fabrike suruošiama 1800 tonų produkcijos, o įmonėje dirba daugiau kaip 3500 žmonių.

1800 tonų – tiek pievagrybių kas savaitę į prekybos vietas išgabenama iš fabriko.

Ir nors yra lietuvių, kurie šiame fabrike dirba iki šiol, vietinių emigrantų teigimu, dabar jų kur kas mažiau nei prieš kelerius metus. Esą fabrikai dažnam emigrantui – tik pirmas taškas, ieškant geresnio darbo ir siekiant išmokti vietinę kalbą.

Tačiau pastarosios kai kurie neišmoko ir dešimtmetį ar daugiau gyvendami Airijoje. Vietinių teigimu, lietuvių kalbos ne visiems čia ir reikia. „Kirpykloje – lietuviškai, pas daktarus – lietuviškai, automobilį suremontuoti irgi gali lietuviai“, – tikino Monaghane sutikta lietuvė.

Lietuvių emigrantų „pievagrybių rojus“: dauguma atvykusiųjų ėmėsi juodo darbo – ir nepasigailėjo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tai, kad fabrikai daugeliui buvo tik pirmas laiptelis ir dabar Monaghane įsikūrę emigrantai gyvena patogiai, patvirtino ir vietinėje parduotuvėje sutikta lietuvė. „Ir tik nereikia kalbėti, kad čia gyvena visi po penkiolika susigrūdę į vieną kambarį, – šyptelėjo lietuvė. – Dauguma lietuvių čia gyvena geriau nei patys airiai, nes jau gerai žino visą sistemą, žino, ką gali gauti, kur ieškoti ir prašyti.“

Susikūrė patogų ir turtingą gyvenimą

Į nedidelį Airijos miestelį prieš penkiolika ar daugiau metų atvykę lietuviai tikino, kad čia atvyko tik trumpam, vos keliems mėnesiams, tačiau nejučia čia sukūrė šeimas, verslus ir įsigijo nuosavus namus.

Ne vienas lietuvis Monaghane dabar jaučiasi kaip namuose, nė nesvajoja grįžti į Lietuvą ir vysto jau pradėtus verslus.

„Į Airiją atvažiavau visiškai nemokėdama anglų kalbos, kaip ir visi. Pusantro mėnesio padirbau virtuvėje ir išvažiavau į Vokietiją, pas mamą“, – pasakoja Inga, kuriai tuo metu Airija neatrodė kaip svajonių šalis, o dabar su DELFI žurnalistais ji kalbėjo savo grožio salone. Verslą įkūrusi moteris tikina, kad uždirba tiek, kad išlaidų net neskaičiuoja.

Lietuvių emigrantų „pievagrybių rojus“: dauguma atvykusiųjų ėmėsi juodo darbo – ir nepasigailėjo
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Net neįsivaizduoju“, – į klausimą, kiek per savaitę dviejų asmenų šeima išleidžia maistui ir vardija, kad apsiperka tiek vietinėse, tiek lietuviškose parduotuvėse.

Minimalus atlyginimas Airijoje – apie 350 eurų už savaitę. Ingos teigimu, net ir minimumą uždirbantys tautiečiai gali oriai gyventi. „Jei neišleidžia visko alkoholiui ar narkotikams, tai kiekvienas, uždirbantis minimumą, gali gyventi sočiai ir sau leisti net atostogas“, – tikino Inga.

Tiesa, pati Inga įvardijo, kad vien įsipareigojimams ji turi gerokai labiau patuštinti piniginę. 1,5 tūkst. eurų – tiek kas mėnesį Ingai ir jos vyrui kainuoja paskola ir kiti privalomi mokesčiai. „Vanduo Airijoje nemokamas, – vardija Inga. – Bet draudimas brangus, o turime du automobilius.“

Apie patogų gyvenimą Airijoje kalbėjo ir Monaghane DELFI sutikta Onutė. Į Airiją ji atvyko būdama penkiasdešimties, o dabar, sulaukusi pensijos, ji teigia, kad geresnio gyvenimo nei čia neįsivaizduoja.

Lietuviškos knygos Monaghano bibliotekoje
© DELFI / Kiril Čachovskij
Lietuviškos knygos Monaghano bibliotekoje

Moteris skaičiuoja, kad Lietuvoje jos pensija siektų vos pusantro šimto eurų, o čia ji gauna kelis šimtus per savaitę, o kur dar visos nemokamos paslaugos. Tiesa, už butą reikia šiek tiek mokėti. Pati Onutė kas savaitę moka po 27 eurus. Tik tiek ir moka už visas komunalines paslaugas ir būstą. Ši suma, kaip aiškino lietuvė, priklauso nuo asmens pajamų.

Nedideliame Monaghano miestelyje Onutė gyvena viena, be šeimos. Vaikai ir anūkai – Lietuvoje. „Prieš išvažiuodama užauginau juos, nepalikau tiesiog vienų. O man čia gerai, turiu veiklos, vos spėju suktis, – nusijuokė pensininkė, teigdama, kad gyvenimo Airijoje tikrai nemainytų į pensiją Lietuvoje. – Tikrai nežadu grįžti.“

Monaghano miestelis Airijoje:


www.DELFI.lt
58