Lietuvoje lengvus darbus oficialiai leidžiama dirbti vaikams nuo 14 metų, tačiau jų pažintis su pinigais prasideda dar gerokai anksčiau. Pajamų vaikai gauna už namų ruošos darbus, kišenpinigių išlaidoms skiria tėvai. Vis dėlto, tyrimuose atsispindi nerimą keliančios tendencijos: beveik kas trečio moksleivio Lietuvoje finansinės žinios nesiekia nė bazinio lygio. Tai rodo ankstyvų pamokų apie finansų valdymą trūkumą, kuriomis jau nuo mažens galėtų tapti atlygis už pagalbą buityje ar, pavyzdžiui, už priduodamą tarą. Kaip vaikus su pinigais supažindina šiuolaikiniai tėvai?

Beveik trečdalis Lietuvos moksleivių nesiekia nė bazinio finansinių žinių lygio

2015 metais atliktas OECD PISA tarptautinis penkiolikamečių tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje 31,5 proc. penkiolikmečių nepasiekia net bazinio finansinio raštingumo lygio. Finansinio raštingumo sąvoką apima įgūdžiai, reikalingi finansinės informacijos suvokimui ir teisingų finansinių sprendimų priėmimui.

Nepriekaištingą finansinį raštingumą tyrime parodė mažiau negu 4 proc. moksleivių, o didžioji dalis – 68,4 proc. Lietuvos mokinių – parodė minimalias finansinio raštingumo žinias. Įdomu tai, jog Lietuvoje, kaip ir beveik visose kitose tyrime dalyvavusiose šalyse, geresnes finansinio raštingumo žinias parodė mergaitės. Tame pačiame tyrime geriausius rezultatus parodė Kinijos moksleiviai.


Tyrimo metu moksleiviai buvo apklausti, kaip dažnai aptaria taupymo ir išlaidų temas su tėvais. Pasirodo, jog daugiau nei kas dešimtas vaikas (11,6 proc. mokinių) niekada arba beveik niekada neaptarinėja šių temų su tėvais. Tuo metu 27,4 proc. vaikų apie tai su tėvais kalbasi 1–2 kartus per mėnesį, 38 proc. 1–2 kartus per savaitę, o 23 proc. apie pinigus su tėvais kalbasi beveik kasdien.

Tyrime atsispindi ir mokinių pajamų šaltiniai. Kaip ir kitose šalyse, dažniausias moksleivių pajamų šaltinis Lietuvoje – draugų ir artimųjų dovanojami pinigai (86,7 proc.). Tarp dažniausių Lietuvos moksleivių pajamų šaltinių yra pinigai už namų ruošos darbus (45,7 proc.), o 47,5 proc. moksleivių pajamų gauna pardavinėdami daiktus, pavyzdžiui, internetu. 55,1 proc. mokinių Lietuvoje pajamų gauna už darbą laisvu metu, tokį kaip darbas sode ir panašiai.

Į finansinių sprendimų priėmimą vaikai turėtų būti įtraukiami nuo 3–4 metų

Finansinio raštingumo padėtį šalyje atspindi ir Lietuvoje atlikti tyrimai: Lietuvos finansinio raštingumo indeksą kartu su mokslininkais ir sociologais praktikais sukūrė Lietuvos bankų asociacija. Jos prezidentas Mantas Zalatorius pastebi, kad daugumos kraštiečių žinios – vidutiniškos arba patenkinamos. Indekso rodiklis, užfiksuotas šiemet – 43 iš 100, arba 4 iš 10.

„Atlikę visų atsakymų analizę pamatėme, kokio lygio žinios mūsų visuomenėje dominuoja. Dauguma priklausome tvirtam viduriukui: 75,9 proc. respondentų demonstravo vidutines ir patenkinamas žinias. Liūdniau, kad dalis išmanančiųjų finansus gerai ir puikiai buvo penkiskart mažesnė. Apibendrinant, pakankamai gerai išmanome namų ūkio finansus ir taupymą. Tačiau nesuprantame ekonomikos reiškinių, kas daro mus labai pažeidžiamus kaip piliečius. Taip pat turime menkas pensinio planavimo ir investavimo žinias, šitaip neleisdami sau užsitikrinti kryptingą kelią gerovės link“, – pastebėjimais dalijasi M. Zalatorius.

Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič
Eurai


Kalbant apie jaunąją kartą, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas teigia, jog ši geromis žiniomis anaiptol nepasižymi.

„Daugelis suaugusiųjų, paklausti apie pirmąją savarankišką finansinę patirtį, dažniausiai su šypsena prisimena, kaip išleido pirmąjį uždirbtą atlyginimą. Tačiau šiai akimirkai atėjus, jau turėtume jaustis pasirengę pradėti disponuoti pajamomis. Mokytis geriausia gavus pirmųjų kišenpinigių, o priklausomai nuo to, kaip bendraujama šeimoje, vaikai į finansinių sprendimų priėmimo procesą gali būti įtraukiami nuo 3-4 metų. Geriausia mokyti savo pavyzdžiu, o kad šis būtų tinkamas, tėveliai ir patys turi domėtis, kaip išmintingai ir praktiškai tvarkytis su savo finansais“, – teigia M. Zalatorius.

Tėvai sudaro sąlygas vaikams „užsidirbti“ patiems

Dažnas mūsų jau vaikystėje turėjome taupyklę, kurioje saugodavome santaupas. Už gerus darbus ir ypatingomis progomis vieną kitą monetą duodavo tėvai, o mes skaičiuodavome, kiek dar liko taupyti iki trokštamo pirkinio. Nuo mažens turėtų tapti aišku, kad pinigai ant medžių neauga – o kokias pirmąsias finansų tvarkymo pamokas vaikams nuo mažens duoda šiuolaikiniai tėvai?

Vaikas
© Adobe Stock
Vaikas


Septynerių metų dukrą auginanti Inga teigia, jog jos pirmokė supratimą apie pinigų veikimą ir tai, kaip jie uždirbami, jau turinti. Kartais dukrai pinigų duoda seneliai, tačiau mama mergaitę skatina pinigus „užsidirbti“.

„Pinigai priduotų butelių – jos. Taip pat buvo pakviesta aktorių agentūros, ir labai gerai, kad buvo galimybė padirbti visas 8 valandas. Vyko fotosesija kalendoriui. Pavargo, gavo 50 eurų. Supratimas dabar didesnis apie pinigų vertę. Nes jos žaislas, pavyzdžiui, kainuoja 30 eurų. Mergaitė susimąstė“, – pasakoja mama.

Sūnų auginanti Miglė taip pat pamini, kad su savo vaiku yra susitarusi, jog, nunešęs tuščius gėrimų butelius į taromatą, už tai gautus pinigus galės kaupti savo taupyklėje. Papildomų santaupų mama vaikui skiria ir už namuose nuvalomas dulkes.

Taromatas
© DELFI / Domantas Pipas
Taromatas


Du sūnus auginantis Mindaugas sako, kad vaikus nuo mažens mokyti finansinio raštingumo labai padeda užstato sistema. Tuomet už tarą gauti pinigai atitenka vaikams. Savo tarą vaikams atiduoda ir seneliai. Anot vyro, čia yra netgi dviguba nauda: vaikas išmoksta tausoti aplinką ir tinkamai elgtis su atliekomis, o antra – išmoksta, kaip elgtis su pinigais.

„Aš su žmona į taromatą sukišti butelius važiuojam kartą per mėnesį. Ir visada vežamės savo vaikus. Mokome juos, kad negalima butelių išmesti, juos reikia kaupti, o tada nuvešime priduoti. Aiškiname vaikams, kad taip saugoma mūsų gamta. O galiausiai vaikų motyvaciją padidina gauti pinigai. Taip pat vaikus vežasi priduoti tarą ir seneliai. Taip per mėnesį susidaro visai nemenka suma – virš 20 eurų. Tai yra puiki pradžia mokytis taupyti", – kalbėjo vyras.

Per mėnesį iš taros vaikas gali „užsidirbti“ nuo 5 iki 15 eurų: ši suma jam reikšminga

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė taip pat teigė, kad atgautas užstatas už tarą yra puiki priemonė mokyti vaikus finansinio raštingumo.

Ji sakė, jog jos šeimoje taip pat visa suma už priduodamą tarą atitenka vaikui. Jos manymu, vaikai į finansinius šeimos sprendimus turėtų būti įtraukiami kuo anksčiau.

„Būtų labai gerai, jei vaikų supažindinimas su pinigais prasidėtų šeimoje juos tiesiog įtraukiant į maisto prekių pirkimą, atostogų ar švenčių planavimą, mokesčių mokėjimą. Vaikai jaustųsi svarbūs šeimos nariai, įgalinti padėti ir darantys įtaką sprendimams. Galbūt vaikas netgi sutiks prisidėti savo sutaupytais 10 eurų prie bendro atostogų biudžeto, jei jausis bendro planavimo dalimi. Jeigu su vaiku apie tai kalbėsime, išėjus savarankiškai gyventi jam nekils nuostaba, kad maistas kainuoja, o mokesčių mokėjimas turi apibrėžtą datą. Lygiai taip pat galima vaikus supažindinti ir su tvariu vartojimu rūšiuojant pakuotes ar jas priduodant parduotuvėse“, – teigia J. Cvilikienė.

O kiek vaikas gali „užsidirbti“ priduodamas tarą? Anot pašnekovės, viskas priklauso nuo susitarimo šeimoje ar šita suma atitenka visa vaikui, ar dalis, o gal visa grįžta į šeimos biudžetą.

J. Cvilikienė spėja, jog dažnoje šeimoje surenkama nuo 5 iki 15 eurų per mėnesį už priduodamą tarą. Vis dėlto, ji priduria, kad šeimos gali būti labai skirtingos, pavyzdžiui, vienose gal neperkamas vanduo plastikinėse pakuotėse, geriamas iš krano ir apskritai vengiama saldžiųjų gėrimų, o kitose tai kasdienis pirkinys. Tokiose šeimose, suprantama, vaikai už priduodamą tarą gali susirinkti daugiau pinigų.

„Bet kokiu atveju, motyvas priduoti tarą greičiausiai bus didesnis, jei dalis lėšų atiteks vaikui. 4 asmenų šeimoje mėnesio priduodamos sumos gali siekti 5 eurus, tad ši papildoma suma 6–12 metų vaikui gali būti labai reikšminga“, – įsitikinusi J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, taros pridavimas yra vienas iš nedaugelio darbų, kuriuos vaikas gali atlikti ir už tai gauti paskatinimą.

„Pagalba močiutei, žolės pjovimas ar keksiukų pardavimas kaimynams irgi gali būti puikios finansinio raštingumo ir verslumo pamokos. Ugdyti vaiko taupymo įgūdžius tėvai galėtų ir, pavyzdžiui, prisidėdami tokia pat suma, kiek vaikui pavyks sutaupyti per pusmetį ar net mokėdami palūkanas, jei vaikas savo lėšas laiko tėvų „banke“, – pataria J. Cvilikienė.

Mokytoja: vaikus turėtume mokyti ne tik to, kaip leisti pinigus

„Erudito“ licėjaus direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui, ekonomikos ir verslumo mokytoja Kristina Celiešiūtė pastebi, jog vaikai nuo 14 metų gali dirbti tik su daug išlygų, tačiau šiai dienai esama įvairių papildomų būdų gauti pajamų. Anot jos, užvis svarbiausia yra vaikus nuo mažens mokyti išmintingo vartojimo.

„Šiais laikais vaikai gali papildomai gauti pajamų įvairiais būdais: pardavinėjami IT žaidimų accountai, el. parduotuvės, kurias jie patys kuria ir vysto savo veiklą, pardavinėja nenaudojamus asmeninius daiktus – dronus, dviračius. Taip pat siunčiasi internetu smulkmenas ir jas pardavinėja draugams. Tačiau apie taupymą kalbama mažai. Manau, kad būtent tai yra pati svarbiausia atrama mūsų visuomenei, nuo ko ir turi prasidėti vaikų finansinis švietimas. Svarbu ne tik fiksuoti, ką norėtum įsigyti už sutaupytus pinigėlius, bet dėl ko turi turėti pinigų rezerve“, – teigia K. Celiešiūtė.

Taupanti mergaitė
© Vida Press
Taupanti mergaitė


Mokytoja pastebi, jog vaikams taip pat netrūksta verslo idėjų – kaip vieną iš pavyzdžių ji įvardija 5–6 klasių moksleivių sukurtą maišelį šiukšlėms, kuris virto ir atšvaitu, naudojamu ant rankos, dviračio, paspirtuko, o taip pat ir daugkartiniu pirkinių maišeliu.

„Galiu drąsiai teigti, kad vaikai labai aiškiai supranta savo atsakomybę prieš gamtą“, – pastebi K. Celiešiūtė. Be to, ekonomikos ir verslumo mokytojai patinka tėvų išsakyta idėja vaikams palikti pinigus už priduotą tarą: anot jos, tai – ne tik būdas vaikams įgyti daugiau santaupų, bet ir vertinga pamoka apie aplinkos saugojimo svarbą.

„Tai vienas iš puikių variantų vaikams „užsidirbti“. Tokiu būdu ugdomas vaikų sąmoningumas ne tik finansuose, bet ir ugdomas matymas platesniu aspektu: toks vaikas, kuris neša plastmasinius butelius į taromatą, dažniausiai nešiukšlina gamtos išvykose, nes jis puikiai suvokia, kad tai – mėtomi pinigai, o taip pat ir šiukšlinama gamta. Vaikams labai svarbu jaustis visuomenės dalimi, o kai mes dar juos paskatiname ir primename, kad jie yra lygiateisiai ir be galo svarbūs visuomenės nariai, juos skatinam elgtis padoriai ir garbingai su aplinka, kurioje jie gyvena“, – įsitikinusi ji.


www.DELFI.lt
16